Peržengtos visos įžūlumo ribos: Indijoje nusirašinėjimas per egzaminus tapo didžiule pramone

Indijoje egzaminų sezonas atskleidė tamsiąją švietimo pusę: šioje šalyje nusirašinėjimas yra itin pelninga pramonė. Mat 1,3 mlrd. žmonių turinčioje šalyje yra ribotas skaičius vietų universitetuose ir įmonėse. Todėl jauni indai ir jų tėvai pasiryžę sumokėti bet kokią kainą, kad įveiktų konkurentus, rašo „The Guardian“.

 Kai kurie indai piktinasi esama situacija.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Kai kurie indai piktinasi esama situacija.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Dalis mokinių bus priversti balandį perlaikyti du egzaminus, kurių atsakymai paviešinti internete.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Dalis mokinių bus priversti balandį perlaikyti du egzaminus, kurių atsakymai paviešinti internete.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Nusirašinėjimas Indijoje yra endeminė problema.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Nusirašinėjimas Indijoje yra endeminė problema.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2018-04-03 15:07, atnaujinta 2018-04-19 11:28

Vienoje Delio mokykloje mokinys Raghavas laikė baigiamąjį matematikos egzaminą. Vos kelios minutės nuo egzamino pradžios vaikinas paprašė nueiti į tualetą, iš kurio nusiuntė egzamino klausimų nuotraukas į telefono numerį, kurį gavo prieš kelias dienas. Vos po kelių minučių Raghavui į telefoną buvo atsiųsti atsakymai.

„Tai nėra nusirašinėjimas. Tai – būdas ištrūkti“, – tikino Raghavo motina Sunita, kuri sumokėjo 16 tūkst. rupijų (200 eurų), kad jos sūnus gautų paslaptingą telefono numerį, kuriuo atsiųsti atsakymai.

Per daug žmonių

Vasarį ir kovą Indiją krėtė egzaminų karštinį: dešimtys milijonų moksleivių rašė egzaminus, kad patektų į riboto skaičiaus vietas Indijos universitetuose. Geriausiuose iš jų priimama vos dešimtoji studentų, kiek priimama prestižiniuose Oksfordo ir Kembridžo universitetuose.

Egzaminų sezonas labai pelningas vadinamai nusirašinėjimo mafijai – plačiam tinklui žmonių, kurių tikslas pelnytis iš mokinių ir jų tėvų, kurie nori įveikti konkurenciją bei užtikrinti atžaloms šviesią ateitį.

Indijoje kasmet darbo jėgą papildo apie 17 mln. žmonių, tačiau atsiranda tik 5,5 mln. darbo vietų.

Praėjusią savaitę išaiškėjo, kad maždaug 90 minučių prieš du egzaminus programėlėje „WhatsApp“  buvo paviešinti visi klausimai. Dėl to daugiau nei 2,8 mln. mokinių iš Delio ir miesto apylinkių turės tuos egzaminus iš naujo laikyti balandį.

„Tai tikras kankinimas. Paskutiniam egzaminui ruošiausi kiaurą dieną ir net atsikeldavau viduryje nakties, kad jam pasiruoščiau.

Privalo nusiauti batus

Nusirašinėjimas per egzaminus Indijoje yra endeminis, organizuotas ir įmantrus. Pavyzdžiui, vienoje skurdžiausių Indijos valstijų Bihare vasarį už nusirašinėjimą iš įvairių mokyklų išmesti daugiau nei 1 tūkst. mokinių.

Be to, pernai paaiškėjo, kad visoje valstijoje aukščiausią balą 2016 metų dailės egzamine užsidirbo toli gražu ne mokinė, kaip manyta iki tol, o 42 metų vyras.

Tiesa išaiškėjo po to, kai aukščiausią dailės balą tariamai gavusi mokinė sukėlė daugybę įtarimų per  televizijos interviu. Paklausta, kas yra politiniai mokslai, mokinė atsakė, kad tai maisto gamybos mokslas. Mokinė neteko savo sertifikato.

2015 metais Biharo valstijos pavadinimas nuskambėjo viso pasaulio žiniasklaidoje po to, kai paviešinti vaizdo įrašai, kuriuose matosi, kaip tėvai tiesiogine to žodžio prasme lipa penkiaaukščio pastato sienomis. Mat tėvai norėjo perduoti savo vaikams atsakymus į egzamino klausimus.

Šiemet, siekiant užtikrinti visų dorumą, tose Biharo patalpose, kuriose laikomi egzaminai, buvo įmontuotos stebėjimo kameros. Be to, kiekvienas egzaminą laikęs mokinys buvo priverstas nusiauti batus, nusiimti kojines ir juos palikti prieš durų.

Supuvusi švietimo sistema?

„Visa tai rodo, kad švietimo sistema sugedusi“, – gailėjosi Politikos tyrimų centro vadovė Yamini Aiyar.

Ji dėl nusirašinėjimo epidemijos kaltina milžinišką spaudimą gauti universiteto diplomą. Lygiai tiek pat kalta, anot Y.Aiyar, yra sistema, kurios užmojis yra statyti naujas mokyklas, bet nesirūpinti, kas vyksta jų viduje.

Be to, Y.Aiyar pabrėžė, kad mokytojams ir mokyklų administratoriams nėra naudinga kovoti su nusirašinėjimu. Antai jų finansinė sėkmė ir paaukštinimai priklauso nuo to, kokia dalis vaikų išlaiko egzaminus.

Šešėlis paplitęs visur

Mokinio Raghavo motina Sunita pirmą kartą su Indijos nusirašinėjimo mafija susidūrė per centrą, kuriame jos sūnus ruošėsi laikyti egzaminus.

„Mokytojas pasakė: „Jūsų sūnus labai silpnai išmano šiuos dalykus, ponia, – pasakojo Sunita. – Mano sūnui mokslai nebuvo įdomūs ir nenorėjau, kad jis kartotų metus.“

Tada mokytojas pasakė, kad galėtų duoti kontakto detales žmogaus, kuris persiųstų Raghavui atsakymus į matematikos ir ekonomikos egzaminus. Nei atsakymų siuntėjas, nei gavėjas nežinotų tikrosios vienas kito tapatybės.

Sunita ilgai nedelsė ir pasirašė tokiam planui kartu su keturiomis kitomis šeimomis.

„Tokie dalykai vyksta dažnai. Visi kartu mes jam sumokėjome gal 60 tūkst. rupijų (750 eurų)“, – sakė Sunita.

Raghavas, kuris taip pat naudojo slaptą telefono numerį, kuriuo paskambinęs galėjo gauti patarimų, išlaikė visus egzaminus. Dabar jis lanko privačius fotografijos kursus ir siekia tapti fotografu.

Socialinis mobilumas Indijoje gerėja, vis dėlto, ne pakankamai greitai, kad atitiktų naujosios kartos lūkesčius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.