Animacinis katinas Tomas, siekiantis atsikratyti įgrisusio įžūlaus peliuko Džerio, pastato pelėkautus su sūriu. Pelė atsargiai pasičiumpa skanėstą ir, išvengdama užsiveriančių spąstų, nuskuodžia į urvelį pilnu pilvu.
Istorija taip pat baigiasi beveik kiekvieną kartą: katinas turi pripažinti, kad apsukrus mažylis jį apmulkino.
Ir toks scenarijus patinka vaikams visame pasaulyje – Tomas ir Džeris žinomas ne tik vakariečiams, bet ir vaikams, kurie augo visai kitokioje kultūroje.
Ne ką mažiau negu animacinis serialas įdomu, kas glūdėjo jo kūrėjų galvose.
Sukurtas sudėtingais laikais
Garsusis katino ir peliuko duetas atsirado tais laikais, kai MGM kompanija susidūrė su sunkumais. Williamas Hanna ir Joe Barbera ieškojo būdų, kaip pakartoti kitų kino studijų sėkmę – kiti džiaugėsi turį peliuką Mikį, paršiuką Porkį.
Vyrams, kuriems tuo metu buvo mažiau nei 30 metų, į galvą šovė netikėčiausių idėjų.
J.Barberai itin patiko paprasta katės ir pelės dueto idėja, nors tai jau buvo matyta ir, švelniai tariant, nuvalkiota.
Pirmasis katino ir peliuko peštynių debiutas įvyko 1940 metais – trumpametražiame filmuke „Katinėlis išspiriamas“ („Puss gets the Boot“). Tiesa, katinas buvo vardu Džasperas, peliukas – Džinksas.
Debiutas buvo nepaprastai sėkmingas – filmukas buvo nominuotas „Oskaro“ statulėlei, kaip geriausias trumpametražis animacinis filmas.
Tiek W.Hanna, tiek J.Barbera prisidėjo prie šio kūrinio, tačiau šių dviejų animatorių vardai į kūrėjų sąrašą nebuvo įtraukti.
Vadybininkai ir kino industrijoje besisukantys asmenys ragino vyrus nenutraukti savo veiklos, tačiau abu animatoriai buvo itin nusivylę.
Tačiau jų nuomonė iš esmės pasikeitė, kai jie sulaukė įtakingo prodiuserio iš Teksaso laiško, kuriame buvo paklausta, kada vėl pamatysime „nuostabųjį animacinį filmuką, kuriame katinas vaikysis peliuką“.
Džasperas ir Džinksas netrukus tapo Tomu ir Džeriu. Kaip teigia J.Barbera, kūrėjai net nesvarstė minties, kad pagrindiniai serialo herojai prabiltų žmonių balsu.
Užaugę su nebyliaisiais Charlie Chaplino filmais tiek J.Barbera, tiek W.Hanna žinojo, kad stebėti animacinius gyvūnų pokštus bus smagu netgi ir be papildomo dialogo.
Muzikos skambesį ir garsus, išgaudavo kompozitorius Scottas Bradley, o Tomo firminis riksmas iš skausmo buvo įgarsintas paties W.Hannos.
Per du dešimtmečius sukurta daugiau nei 100 animacinio serialo serijų. Vienai serijai reikėjo bent poros savaičių, ji kainuodavo apie 50 tūkst. JAV dolerių.
Būtent W.Hannos ir J.Barberos sukurti filmukai laikomi geriausiais: nuostabiai nupiešti ne tik veikėjai, bet ir fonas, visos detalės.
Taip serialas ne tik užkariavo vaikų širdis, bet ir per tą laiką pelnė 7 „Oskarų“ apdovanojimus geriausio trumpametražio animacinio filmo kategorijoje.
Kokybė stebina ir šiandien
„Neabejoju, kad kai žiūrėjote šiuos filmukus vaikystėje ar net dabar, mąstėte, kada jie buvo sukurti. Čia ir esmė – animacija nesensta, ji visžalė“, – sako animacinio kino istorikas Jerry Beckas.
Garsiojo animacinių filmų eksperto ir analitiko teigimu, šiuos filmukus galima lyginti net su įžymiausiais tapybos darbais.
„Animacija yra labai ypatinga, ji niekada neišblunka. Animacinis serialas yra tolygus paveikslui ir visiškai nesvarbu, kada jis buvo sukurtas – XVII ar XVIII amžiuje“, – teigia J.Beckas.
Vyras net neabejoja, kad tokių animacinių filmų kaip „Tomas ir Džeris“ įtaka yra neblėstanti ir tai nėra kažkoks greitai pamirštamas industrinis produktas.
XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio viduryje prodiuseris Fredas Quimby išėjo į pensiją, tada W.Hanna ir J.Barbera perėmė MGM animacinių filmų studijos kontrolę.
Biudžetas buvo smarkiai apkarpytas, o MGM aukščiausi vadovai manė, kad retransliuodami senas serijas jie uždirbs daugiau pinigų, nei kurdami naujus epizodus.
Kai J.Barberos ir W.Hannos animacijos departamentas buvo uždarytas, abu animatoriai įkūrė savo prodiuserinę kompaniją, tačiau sėkme džiaugėsi neilgai.
Šaltojo karo spąstuose
Kompanija MGM nusprendė atsisakyti minėtų animatorių paslaugų, bet greitai nutarė ir toliau kurti Tomo ir Džerio nuotykius. Šį darbą, stengdamiesi sutaupyti pinigų, jie perkėlė į tuometės Čekoslovakijos sostinę Prahą.
Čikagoje gimęs kūrėjas Gene’as Deitchas turėjo keblią užduotį sukurti atnaujintą animacinio serialo versiją, bet jam stigo pinigų ir patyrusio kolektyvo, kad užduotį įvykdytų.
Jo studija slapta kūrė ir kitus animacinius serialus, įskaitant ir garsųjį „Popajų“. Čekiški animacinio filmuko kūrėjų vardai buvo perkurti į angliškus, kad nekiltų jokių asociacijų su komunistiniu režimu.
„Dėl geležinės uždangos mūsų studijos Prahoje kūrėjai niekad nebuvo matę Tomo ir Džerio nuotykių, tad užduotis buvo labai sunki“, – viename Čekoslovakijos radijų praeityje kalbėjo G.Deitchas.
Čekoslovakijoje sukurtos filmuko serijos buvo nušvilptos žiūrovų – 13 jų buvo pavadintos blogiausiomis istorijoje.
G.Deitchas netgi buvo sulaukęs grasinimų mirtimi dėl itin prastos serialo kokybės. Vėliau kurti garsiuosius ir katino ir peliuko nuotykius teko Chuckui Jonesui. Katinas Tomas neatpažįstamai pasikeitė – užsiaugino storus antakius, įžūlią šypseną ir pasidarė panašus į kultinį Kalėdų vagišių Grinčą, kurį taip pat sukūrė Ch.Jonesas.
Sukūrė kitų veikėjų
72-ejų Markas Kausleris buvo vienas tų, kuris vaikystėje itin žavėjosi Tomo ir Džerio gaudynėmis.
Kai tik turėdavo galimybę, vaikystėje jis tėtį tempdavosi į Sent Luiso (Minesotos valstija) kino teatrą žiūrėti savo herojų – tų pačių serijų, viena po kitos.
Nieko nuostabaus, kad vėliau vyro karjera pakrypo į animacijos pasaulį.
„Tai, kaip jie atrodo ir kaip viskas dera su muzika, yra nuostabu. Viskas tarpusavyje buvo susipynę ir atrodė išties estetiškai, – kalbėjo vienas garsiausių JAV animatorių. – Kai studija surado naujus kūrėjus, nauja serialo versija atrodė keistai ir neautentiškai.“
Vyras pats turėjo galimybę prisiliesti prie „Tomo ir Džerio“ kūrybos proceso.
Kadangi W.Hanna ir J.Barbera siekė sutaupyti lėšų, jie pasitelkė naujus talentus, tokius kaip M.Kauslerį, kad šie padėtų pigesniais animacijos būdais paspartinti animatorių darbą.
Flinstounai, Skūbis Dū – tai tik keli W.Hannos ir J.Barberos sukurti animaciniai veikėjai, kurie užkariavo TV ekranus XX amžiaus 6–7 dešimtmečiais.
Aštuntajame dešimtmetyje W.Hanna ir J.Barbera grįžo prie katino ir peliuko tandemo. Bet šįsyk „Tomo ir Džerio“ serijos buvo kitokios – jose buvo mažiau smurto, patyčių, nes taip reikalavo serialą transliuojančios televizijos.
Vis dėlto tokia formulė nenusisekė, o katino ir pelės draugystė nesužavėjo televizijos žiūrovų.
Neišvengė ir prieštarų
Kaip ir kiti to meto serialai ar TV šou, „Tomas ir Džeris“ neišvengė kritikos dėl įvairių rasių žmonių vaizdavimo.
Juodaodės namų tvarkytojos personažas buvo kritikuojamas dėl pietietiško akcento, o jos veidas taip ir niekad nebuvo parodytas.
Žmogaus teisių aktyvistai tokį karikatūrinį personažo vaizdavimą pavadino nederamu ir įžeidžiančiu juodaodžius.
Dalis serialo epizodų taip pat pašaipiai vaizdavo azijiečius bei indėnus. XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje tokie epizodai buvo perpiešiami, o įžeidžiantys personažai pakeisti naujais.
Šiandien tokios serialo serijos šalinamos iš internete platinamų kolekcijų ir internetinių televizijų platformų.
2014 metais „Amazon Prime“ kompanija platindama paskelbė prierašą, kad „Tomo ir Džerio šou“ gali įžeisti skirtingų rasių žiūrovus. Tačiau, nepaisant politinio korektiškumo trūkumo, garsieji katės ir pelės nuotykiai populiarūs iki šių dienų.
Serialą transliuoja viso pasaulio televizijos, nuo Japonijos iki Pakistano, o mobilųjį žaidimą, kuriame vaizduojami katės ir pelės nuotykiai, žaidžia 100 mln. Kinijos vartotojų.
Kartkartėmis filmukas sumirga politinių straipsnių antraštėse. 2016 metais vienas Egipto pareigūnas apkaltino „Tomą ir Džerį“ dėl kylančio smurto Viduriniuose Rytuose, o Irano aukščiausias lyderis santykius su JAV palygino su Tomo ir Džerio draugyste.
Tačiau per 80 serialo gyvavimo metų, katinas Tomas ir peliukas Džeris ne tik konfliktavo – 1992 metais buvo išleistas ir miuziklas, kuriame šaunieji herojai šoko ir dainavo.
W.Hanna mirė 2001 metais, o J.Barbera – 2006-aisiais. Likus metams iki savo mirties J.Barbera prisiminė šiltus santykius su W.Hanna ir jų kelionę animacijos Olimpo link.
„Mes puikiai supratome vienas kitą ir labai gerbėme vienas kito indėlį“, – 2005 metais sakė J.Barbera.
Šių metų pabaigoje, prieš Kalėdas, turėtų pasirodyti dar vienas filmas apie Tomą ir Džerį. Aktoriai Chloe Grace Moretz ir Kenas Jeongas jau sutiko prisidėti prie šio projekto įgyvendinimo.
Animacinius serialus analizuojantis istorikas J.Beckas nesistebi, kad pelės ir katino nuotykiai iki šiol nepraranda aktualumo: „Manau, kad daugelis žmonių gali tapatintis su Džeriu.
Kasdien mūsų gyvenime atsiranda engėjų – ar tai būtų politikai, aš viršininkai, ar net artimi žmonės. Mes bandome gyventi, bet kažkas nuolat mums trukdo.“
Parengta pagal BBC informaciją.
