Kasinėjimuose šiaurės Egipte atrastas nematytas radinys: archeologai nuspėjo jo paskirtį

Senovės egiptiečių laidojimo vietoje darbus atliekantys archeologai atkasė mumijas su auksiniais liežuviais.

Manoma, jog specialaus ritualo tikslas – užtikrinti, jog mirusieji pomirtiniame gyvenime galėtų šnekėti su dievu Oziriu paskutiniame teisme.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Manoma, jog specialaus ritualo tikslas – užtikrinti, jog mirusieji pomirtiniame gyvenime galėtų šnekėti su dievu Oziriu paskutiniame teisme.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Graikų ir romėnų epochos laikų marmurines kaukės, kurios „rodo aukštą meistriškumą skulptūroje ir atvaizduoja jos savininkų bruožus.“<br>AFP/Scanpix nuotr.
Graikų ir romėnų epochos laikų marmurines kaukės, kurios „rodo aukštą meistriškumą skulptūroje ir atvaizduoja jos savininkų bruožus.“<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Feb 16, 2021, 6:26 PM

Komanda, vadovaujama Dominikos respublikos mokslininkės Kathleen Martinez, darbavosi Didžiojo Taposyrio šventykloje vakarų Aleksandrijos mieste, kur jie atrado 16 laidojimo šachtų, kurios, kaip spėjama, buvo iškastos Antikos laikotarpiu.

Manoma, jog senoviniame Sakaros nekropolyje atrasti senoviniai karstai, laidojimo vietos ir mirusiųjų apeigoms skirta šventykla gali „perrašyti istorija".

Šachtų viduje rasta nemažai „prastai išsilaikiusių mumijų“, – rašoma Egipto turizmo ir relikvijų ministerijos „Facebook“ įraše.

Archeologai atrado „paauksuoto kartono likučius“, suformuotus iš suspaustų daugiasluoksnių lino ir papiruso lipinių. Pasak ministerijos, laidotuvių metu „aukso folija padengti liežuvio formos amuletai buvo dedami į mumijų burnas.“

Manoma, jog specialaus ritualo tikslas – užtikrinti, jog mirusieji pomirtiniame gyvenime galėtų šnekėti su dievu Oziriu paskutiniame teisme.

Tyrimo vadovė K.Martinez išskyrė dvi reikšmingiausias rastas mumijas. Viena jų išsiskyrė tuo, jog buvo palaidota su paauksintomis dekoracijomis atvaizduojančiomis pomirtinio gyvenimo dievą Ozirį, o kitoje kapavietėje mumija buvo papuošta karūna su ragais ir kobra, ant jos krūtinės kabojo paauksuoti karoliai prie kurių prikabinta sakalo galva, dangaus dievo Horo simbolis.

Pasak dr. Khaledo Abo El Hambd, kitas įdomus radinys – moteriška laidotuvių kaukė. Jis taip pat išskyrė aštuonias graikų ir romėnų epochos laikų marmurines kaukes, kurios „rodo aukštą meistriškumą skulptūroje ir atvaizduoja jos savininkų bruožus“, – sakoma pranešime.

Aleksandras Makedonietis užkariavo Egiptą 332 m. pr. Kr., po ankstyvos jo mirties krašto kontrolė atiteko Ptolemėjų dinastijai, kuri valdė iki 30 m. pr. Kr. kai į kraštą įžengė romėnai ir valdė šalį iki pat 640 m.

Per pastarąjį dešimtmetį šios vietos archeologai šventyklos sienose aptiko keletą monetų su karalienės Kleopatros VII vardu ir atvaizdu. Jie taip pat rado statulų dalis ir senų šventyklos pamatų, kurios įrodė, kad ją pastatė karalius Ptolemėjus IV.

Parengta pagal CNN inf.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: spaudos konferencija po VGT posėdžio