Miestas, tapęs Europos ateities be automobilių pradininku: „Per daugiau nei dešimtmetį nebuvo nė vieno mirties keliuose atvejo“

Pontevedroje automobiliai buvo uždrausti dešimtmečiais anksčiau, nei dauguma miestų pradėjo galvoti apie gatvių pritaikymą pėstiesiems.

Pontevedroje automobiliai buvo uždrausti dešimtmečiais anksčiau, nei dauguma miestų pradėjo galvoti apie gatvių pritaikymą pėstiesiems.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
Pontevedroje automobiliai buvo uždrausti dešimtmečiais anksčiau, nei dauguma miestų pradėjo galvoti apie gatvių pritaikymą pėstiesiems.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
Turistų vaizdai Pontevedroje.<br>„Twitter“ nuotr.
Turistų vaizdai Pontevedroje.<br>„Twitter“ nuotr.
XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje per parą miesto centre pravažiuodavo vidutiniškai 80 000 automobilių. Kasmet jame buvo užregistruojama apie 140 eismo įvykių, kuriuose buvo sunkiai sužalojami žmonės.<br>„Twitter“ nuotr.
XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje per parą miesto centre pravažiuodavo vidutiniškai 80 000 automobilių. Kasmet jame buvo užregistruojama apie 140 eismo įvykių, kuriuose buvo sunkiai sužalojami žmonės.<br>„Twitter“ nuotr.
Miestams siekiant ambicingų klimato kaitos tikslų, daugelis jų svarsto arba jau įgyvendina priemones, kuriomis siekiama atsisakyti automobilių ir taip sumažinti išmetamųjų dujų kiekį bei apsaugoti gyventojus nuo taršos.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
Miestams siekiant ambicingų klimato kaitos tikslų, daugelis jų svarsto arba jau įgyvendina priemones, kuriomis siekiama atsisakyti automobilių ir taip sumažinti išmetamųjų dujų kiekį bei apsaugoti gyventojus nuo taršos.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Aug 7, 2022, 3:17 PM

Kasmet Europos miestuose tūkstančiai žmonių žūsta eismo įvykiuose. Pontevedroje tokių mirčių nėra.

Per pastaruosius du dešimtmečius šiame 85 000 gyventojų turinčiame šiaurės vakarų Ispanijos mieste automobiliai nusinešė mažiau nei tuziną gyvybių, o paskutinė užregistruota mirtis įvyko 2011 m., kai 81 metų vyrą pervažiavo krovininis mikroautobusas.

Pontevedros pasiekimus galima paaiškinti paprastai: 1999 m. automobilių eismas uždraustas beveik visose miesto dalyse.

„Nusprendėme pertvarkyti miestą taip, kad jis būtų skirtas žmonėms, o ne automobiliams ir nuo tų dienų vis dar jaučiame šio sprendimo naudą“, – sakė Pontevedros meras Miguelis Anxo Fernández Lores, kuris daugiau nei prieš 20 metų atėjo į valdžią su planais sukurti miestą be automobilių.

„Per daugiau nei dešimtmetį ne tik nebuvo nė vieno mirties keliuose atvejo, bet ir 67 proc. sumažėjo oro tarša, o bendra gyvenimo kokybė mieste labai pagerėjo“, – sakė jis. Jis taip pat pridūrė, kad nuo to laiko, kai mieste nebeliko automobilių, į jį persikėlė apie 15 000 žmonių.

Miestams siekiant ambicingų klimato kaitos tikslų, daugelis jų svarsto arba jau įgyvendina priemones, kuriomis siekiama atsisakyti automobilių ir taip sumažinti išmetamųjų dujų kiekį bei apsaugoti gyventojus nuo taršos.

Pandemijos metu tokie miestai kaip Londonas, Paryžius ir Briuselis nutiesė naujus dviračių takų tinklus ir suteikė daugiau erdvės pėstiesiems. Švarių miestų kampanijos (angl. Clean Cities Campaign) duomenimis, 2019–2022 m. Europos miestuose 40 proc. padaugėjo mažo išmetamųjų teršalų kiekio zonų, ribojančių tam tikrų rūšių taršaus transporto eismą. O 2020 m. daugiau kaip 960 ES miestų dalyvavo Tarptautinėje dienoje be automobilio, vėliau dešimtys miestų pradėjo taikyti politines priemones, pagal kurias kartą per mėnesį automobiliams draudžiama įvažiuoti į miestų centrus.

Vis dėlto daugumoje šių vietų automobiliai yra giliai įsišakniję į miesto gyvenimą, o daugeliu atvejų, įskaitant Briuselį, didžiulės miesto dalys buvo specialiai suprojektuotos siekiant išlaikyti patogų automobilių eismą.

Panaikinti tokį miestų planavimą yra iššūkis, tačiau Fernández Lores tvirtina, kad tai nebūtinai turi būti rinkimus pralaimintis pasiūlymas.

„Tokių priemonių priėmimas iš pradžių reikalauja politinės drąsos, – sakė Fernández Lores, kairiųjų regionalistų partijos „Bloque Nacionalista Galego“ narys, kuris 2019 m. buvo perrinktas šeštą kartą. – Tačiau baimė pralaimėti rinkimus neturėtų nulemti atsakingų politikų veiksmų, ir panašu, kad kurti miestą žmonėms iš tikrųjų gali būti gana gerai rinkimų lygmeniu.“

Automobiliai išnyksta, žmonės atvyksta

Pontevedra – piligriminio Šventojo Jokūbo kelio stotelė, esanti tarp Galisijos uostamiesčio Vigo ir regiono sostinės Santjago, – visada buvo šiaurės vakarų Ispanijos prekybos centras.

XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje per parą miesto centre pravažiuodavo vidutiniškai 80 000 automobilių. Kasmet jame buvo užregistruojama apie 140 eismo įvykių, kuriuose buvo sunkiai sužalojami žmonės.

„Šis miestas iš esmės buvo milžiniškas automobilių sandėlis, pilnas privačių transporto priemonių, kurios užpildė mūsų viešąją erdvę, kėlė triukšmą ir išmetamąsias dujas bei trukdė mūsų piliečiams, ypač vaikams ir pagyvenusiems žmonėms, turėti tikrą autonomiją vietoje, kurioje jie gyvena“, – sakė Fernández Lores, kuris 1999 m. laimėjo Pontevedros mero rinkimų kampaniją, žadėdamas sugrąžinti miesto gatves žmonėms.

Jo įgyvendinti pokyčiai pakeitė Pontevedrą. 30 000 kvadratinių metrų ploto istorinis miesto branduolys buvo paverstas pėsčiųjų gatve, o visos gatvėje esančios automobilių stovėjimo aikštelės buvo panaikintos. Tranzitinis eismas buvo nukreiptas taip, kad visiškai išvengtų centro, o į miestą atvykstantys keleiviai buvo nukreipti į periferijoje esančias automobilių stovėjimo aikšteles.

Nors automobiliai vis dar galėjo įvažiuoti į centrą ir išlaipinti ar paimti keleivius, jiems buvo taikomas 30 km/val. greičio apribojimas ir ribojamas stovėjimo laikas.

Prireikė laiko, kad vietiniai gyventojai tam pritartų, prisiminė meras.

„Normalu bijoti pokyčių, ypač per pirmuosius dvejus projekto metus, kai pertvarka dar tik vyksta ir žmonės negali iki galo įžvelgti galutinės naudos.“

Ypač vietos verslo bendruomenė buvo susiskaldžiusi dėl schemos, nes kai kurie baiminosi, kad užblokavus automobilių įvažiavimą, klientai nebenorės apsipirkti mieste.

„Kai kurie žmonės tai suprato iš karto. Vienas knygų pardavėjas man pasakė, kad pritaria pėsčiųjų perėjimui, nes per visus jo verslo metus dar nebuvo atvažiavęs automobilis į jo parduotuvę nusipirkti knygos, – juokdamasis sakė meras. – Tačiau norint padaryti ką nors panašaus, reikia kalbėtis su visais, išklausyti jų nuogąstavimus ir paaiškinti teigiamus dalykus.“

Fernández Lores sakė, kad jis mėgino paminėti milijardieriaus Amancio Ortegos, drabužių tinklo „Zara“ savininko iš Galisijos, gerbiamo regione, figūrą.

„Nurodžiau, kad „Zara“ parduotuvės paprastai yra pėsčiųjų prekybos gatvėse, o ne keturių juostų aplinkkeliuose, – sakė jis. – Manau, kad daugelis nepritariančiųjų persigalvojo, kai paklausiau, ar jie mano, kad apie verslą išmano daugiau nei Amancio Ortega.“

Pradinis pasipriešinimas išnyko, kai vietos parduotuvės pamatė, kad dėl pėsčiųjų perėjos verslo apimtys išaugo.

„Užuot važiavę į periferijoje esančius prekybos centrus, žmonės apsipirkinėja miesto centre – miestas tapo mūsų prekybos centru.“ – pridurė jis.

Fernández Lores tvirtina, kad jis nėra nusiteikęs prieš automobilius, tačiau mano, kad motorinės transporto priemonės daugiausia turi būti už miesto ribų. Vietoj to jis pasisako už miestų politiką, skatinančią labiau vietos gyvenimą, kai į darbą galima atvykti pėsčiomis arba dviračiu.

„Į miestą reikia žiūrėti ne kaip į kelią, o kaip į sugyvenimo erdvę“, – sakė jis.

Klausymosi režimas

Praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams po to, kai Pontevedra atsisakė automobilių, panašių priemonių imasi viso bloko miestai.

Vis daugiau merų mano, kad automobiliai tapo „istorijos blogiukais“, – sakė Švarių miestų kampanijos direktorė Barbara Stoll.

Jie reaguoja į „dvigubą smūgį“ – klimato kaitos ir oro taršos sukeltą sveikatos krizę – ir riboja galimybę įvažiuoti taršiems automobiliams arba apskritai užkerta kelią eismui – šios priemonės, pasak B.Stoll, tampa vis populiaresnės visame žemyne, nes jos taip pat didina miestų patrauklumą ir gerina gyvenimo kokybę.

Tarp planuojamų drastiškų pokyčių yra ir automobilių gausa garsėjantis Briuselio regionas. Naujuoju mobilumo planu, pavadintu „Good Move“, siekiama iki dešimtmečio pabaigos 24 proc. sumažinti bendrą automobilių srautą.

Pagal šį planą Briuselio mieste bus imtasi daugelio tų pačių priemonių, kurios įgyvendintos Pontevedroje: tranzitinis eismas bus nukreiptas į mažąjį aplinkkelį; kai kuriose miesto dalyse įvažiuoti motorinėmis transporto priemonėmis bus leidžiama tik gyventojams; mieste bus sumažintas automobilių stovėjimo vietų, kurių šiuo metu yra daugiau nei gyventojų, skaičius.

„Jei pažvelgtume į skaičius, automobiliais naudojasi tik 20–25 proc. čia gyvenančių ar į darbą atvykstančių žmonių, tačiau vis dėlto automobilių poveikis miestui yra neįtikėtinas, – sakė Bartas Dhondtas, Briuselio miesto seniūnas, atsakingas už mobilumą. – Įgyvendindami programą „Good Move“ kuriame nedideles pėsčiųjų zonas, zonas be automobilių, zonas, į kurias patekimas automobiliais yra ribojamas, visada siekdami suteikti daugiau erdvės žmonėms.“

Nenuostabu, kad susirūpinimas dėl automobilių patekimo ribojimo poveikio – verslui, asmeniniam patogumui – išlieka tas pats. Pasak B.Dhondto, Briuselyje daugiausia pasipriešinimo sulaukta iš parduotuvių savininkų, susirūpinusių dėl pajamų praradimo. Pasak jo, jo komanda padvigubino savo komunikacijos su verslo bendruomene pastangas, siekdami verslininkų pritarimo.

„Žmonėms daviau savo asmeninį telefono numerį, kad jie galėtų susisiekti su manimi ir pareikšti susirūpinimą, taip pat išklausėme ir pakeitėme tam tikras plano dalis, kai žmonės mums nurodė kitus būdus norint pasiekti tą patį tikslą tam tikroje gatvėje“, – sakė jis.

„Mes ir toliau klausysimės, nes turime būti pakankamai pragmatiški ir sąžiningi, kad galėtume spręsti galimus šalutinius padarinius“, – pridūrė jis.

Tačiau galiausiai tendencija yra aiški, sakė B.Dhontas. Visi ES miestai juda ta pačia kryptimi – link tvaresnių miestų kraštovaizdžių su mažesniu automobilių skaičiumi.

„Briuselyje tai reiškia saugesnes gatves ir švaresnį orą mums bei mūsų vaikams, – sakė jis. – Žmonės nenori gyventi automobiliams skirtuose miestuose – jie nori miestų, skirtų žmonėms.“

Parengta pagal „POLITICO“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.