Išteklių ieškanti Kinija kasa giliausius pasaulio gręžinius: jiems neprilygs net Everestas

​Liepos 20 d. Kinijos inžinieriai pradėjo naujo itin gilaus gręžinio, kuris bus įrengtas giliai Žemės plutoje, darbus, šaliai intensyviau ieškant gamtinių išteklių, slypinčių dešimtis tūkstančių metrų po žeme.

Kinija gręžia giliausius pasaulyje gręžinius.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
Kinija gręžia giliausius pasaulyje gręžinius.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
Kinija gręžia giliausius pasaulyje gręžinius.<br>Sipa Press/Scanpix nuotr.
Kinija gręžia giliausius pasaulyje gręžinius.<br>Sipa Press/Scanpix nuotr.
Kinija gręžia giliausius pasaulyje gręžinius.<br>Imago/Scanpix nuotr.
Kinija gręžia giliausius pasaulyje gręžinius.<br>Imago/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jul 28, 2023, 9:09 PM, atnaujinta Jul 31, 2023, 8:43 AM

Pasak valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“, Sičuano baseine pietvakarių Kinijoje gręžinys galiausiai sieks 10 520 metrų gilyn į žemę. Šis regionas yra pagrindinė dujų gavybos sritis, todėl inžinieriai tikėjosi jame rasti gamtinių dujų atsargų, sakoma pranešime.

Šis pranešimas paskelbtas praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai Kinija pradėjo gręžti dar vieną itin gilų gręžinį, kuris, kaip planuojama, bus dar gilesnis – 11 100 metrų gylio. Tas projektas vykdomas Tarimo baseine Kinijos šiaurės vakarų autonominiame Sindziango regione.

Jei gręžiniai bus baigti, jie bus vieni iš giliausių žmogaus sukurtų gręžinių pasaulyje. Tačiau jie nebūtų istoriškai giliausi.

Šiuo metu šis rekordas priklauso jau nebeveikiančiam Kolos itin giliam gręžiniui Rusijos šiaurės vakaruose – sovietmečiu vykdytam moksliniam gręžimo projektui, kuris truko 20 metų ir kurio gylis siekė 12 262 metrus.

Šie itin gilūs gręžiniai yra didesni už Everesto kalną, kurio aukštis nuo viršaus iki apačios yra apie 8 800 metrų.

Žmonės jau pasiekė mėnulį bei pabuvojo kosmose, tačiau tai kas slypi giliai po mūsų kojomis vis dar išlieka didžia paslaptimi.

Giluminiai gręžiniai leidžia mokslininkams daugiau sužinoti apie Žemės formavimąsi, o žemės pluta yra tarsi geologinė pasaulio formavimosi laiko juosta.

Tačiau yra ir stiprių komercinių paskatų – giliai po žeme slypi potencialiai pelningi energijos ištekliai.

Abi Kinijos gręžiniuose dalyvaujančios bendrovės yra stambūs valstybiniai naftos konglomeratai.

Naujausią projektą Sičuano baseine vykdo „PetroChina Southwest Oil and Gasfield Co“, Kinijos nacionalinės naftos korporacijos, vienos didžiausių valstybinių energetikos bendrovių Kinijoje, dukterinė įmonė, teigia „Xinhua“.

Valstybinis naujienų leidinys, pavadinęs šį žingsnį „labai svarbiu“, teigė, kad juo siekiama ištirti giliai palaidotus išteklius ir „skatinti Kinijos naftos ir dujų inžinerijos pagrindinių technologijų ir įrangos pajėgumų pažangą“.

„Gręžimas dar labiau atskleis evoliucijos paslaptis po Sičuano formacija“, – sakoma pranešime, turint omenyje uolienų išsidėstymą Sičuano baseine.

Bendrovės „PetroChina Southwest Oil“ vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas Chen Lili valstybiniam naujienų kanalui pasakojo, kad tikimasi, jog gręžimo metu teks įveikti daugybę „pasaulinio lygio iššūkių“.

Anksčiau pristatydama Sindziango projektą, „Xinhua“ pavadino jį „teleskopu“ į giliausią žemės pakraštį. 2 000 tonų sveriančiai konstrukcijai buvo pavesta prasiskverbti į daugiau kaip 10 žemyno sluoksnių.

Teigiama, jog gręžimo įranga gali atlaikyti 200 laipsnių Celsijaus temperatūrą ir 1700 kartų didesnę jėgą nei atmosferos slėgis.

Gegužės mėn. „Sinopec Corp“ pranešė, kad tiriamajame gręžinyje Tarimo baseine, esančiame 8591 m gylyje po žemės paviršiumi, aptiktas didelis naftos ir dujų srautas, pranešė „Reuters“.

Kinijos, antros pagal dydį pasaulio ekonomikos ir didžiausios pasaulyje anglies dioksido teršėjos, energijos poreikiai yra didžiuliai. Kinijos lyderis Xi Jinpingas ateities energetinį saugumą paskelbė nacionalinio saugumo prioritetu.

Neseniai paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad Kinija tapo pasauline atsinaujinančiosios energijos lydere – ji ketina padvigubinti vėjo ir saulės energijos pajėgumus ir pasiekti 2030 m. švarios energijos tikslus penkeriais metais anksčiau.

Tačiau ji taip pat yra didžiausia pasaulyje planetą kaitinančios taršos gamintoja ir didina anglies gavybą.

JAV yra antra pagal anglies dioksido išmetimą šalis pasaulyje.

Šią savaitę JAV pasiuntinys klimato klausimais Johnas Kerry Pekine susitiko su Kinijos pareigūnais ir paragino imtis greitesnių veiksmų klimato krizei įveikti.

Nors Xi Jinpingas ir nesusitiko su J.Kerry, tačiau JAV klimato pasiuntinio vizito metu Xi nacionalinėje aplinkos apsaugos konferencijoje pareiškė, kad Kinijos įsipareigojimas siekti dvigubų anglies dioksido tikslų yra „nepajudinamas“. Dabartiniai Pekino planai yra pasiekti anglies dioksido išmetimo maksimumą iki 2030 m. ir anglies dioksido neutralumą iki 2060 m., praneša valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.

„Tačiau kelią, metodą, tempą ir intensyvumą šiam tikslui pasiekti turėtume ir privalome nustatyti patys bei niekada nebūsime įtakojami kitų“, – sakė jis.

Parengta pagal CNN inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.