Dėl silpnos jenos į Japoniją plūsta kaip niekada daug turistų. Nacionaliniai turizmo duomenys rodo, kad pernai pasiektas naujas rekordas – 36,8 mln. svečių.
Bet turizmo pagyvėjimas didina kainas Y.Kojimos darbuotojams ir kitiems Japonijos verslo keliautojams.
Dairosi, kur pigiau
Japonijoje paplitusiuose kapsuliniuose viešbučiuose svečiams siūlomos klaustrofobiškos vos lovos dydžio kabinos, dažnai dviaukštės ir surikiuotos eilėmis.
Y.Kojima sakė, kad šios įstaigos turi prastą reputaciją, tad savo darbuotojams jis surado kitą, daugiau komforto siūlantį viešbutį, kur kiekvienoje kapsulėje yra kokybiškas čiužinys ir televizorius.
„Čia švaru, patogu, yra tradicinė bendra pirtis. Mano darbuotojai sako, kad čia smagu“, – tvirtino verslininkas.
Nakvynė standartinėje kapsulėje kainuoja nuo 5000 jenų (31 euras), tačiau, pasak Y.Kojimos, kainos nuolat kyla.
Vis dėlto tai yra pigiau nei paprastas privatus kambarys verslo viešbutyje – toks Japonijos sostinėje praėjusiais metais vidutiniškai kainavo 20 tūkstančių jenų (125 eurus).
Tai brangiau už prieš pandemiją pasiektą piką: 2019 m. balandį toks kambarys atsiėjo 13 tūkst. jenų (81 eurą), rodo maždaug 200 viešbučių vienijančios grupės „Tokyo Hotel Kai“ atliktas tyrimas.
„Džiaugiuosi, kad į Japoniją atvyksta tiek daug žmonių, tačiau kasdien kankinuosi ieškodamas lankstaus būdo tvarkyti verslą“, – prisipažino Y.Kojima, kuriam į sostinėje vykstančius visos kompanijos susitikimus tenka vežtis 20–30 darbuotojų.
Ir nauda, ir problema
Pasak „NLI Research Institute“ analitiko Takuto Yasudos, Japonijos ekonomikai naudingas užsienio turistų srautas, nes sukuriamos darbo vietos, o lankytojai išleidžia pinigus.
„Tačiau yra ir neigiama pusė, pavyzdžiui, patys japonai negali keliauti arba dėl perteklinio turizmo kenčia jų kasdienis gyvenimas“, – sakė T.Yasuda ir pridūrė, kad kainas taip pat didina chroniškas darbo jėgos trūkumas Japonijoje ir didėjančios viešbučių tiekimo išlaidos.
Keisuke Morimoto, kuriam Japonijos vakarinėje Naros prefektūroje priklauso kimono parduotuvė, buvo šokiruotas, kai sužinojo, kad dvi nakvynės Tokijo viešbutyje jam atsieis 60 tūkst. jenų (375 eurus).
„Rimtai, ką man daryti dėl viešbučio verslo kelionei?“ – svarstė K.Morimoto.
Jis ketino išbandyti trumpalaikės nuomos platformą „Airbnb“, kur yra pigesnių variantų.
Kai kurios itin lankomos Japonijos vietos susiduria su pertekliniu turizmu, įskaitant senąją sostinę Kiotą, – vietos gyventojai skundžiasi, kad turistai priekabiauja prie garsiųjų miesto geišų.
Kioto miesto valdžia planuoja padidinti apnakvindinimo mokesčius, patiems brangiausiems viešbučiams juos pakeldama net dešimteriopai.
Siūlo kitus maršrutus
Iki 2030-ųjų Japonija tikisi kasmet sulaukti 60 mln. svečių.
Tai gali reikšti dar brangesnes vietines verslo keliones į Tokiją, Osaką ir kitus didžiuosius miestus, kuriuose viešbučių paklausa smarkiai išaugo dėl pirmąkart atvykstančių lankytojų.
Nuo 2019 metų užsienio turistų skaičius Tokijuje padvigubėjo, o Osakoje išaugo 1,5 karto.
Siekdama išlyginti padėtį Japonijos vyriausybė skatina turistus lankytis ir mažiau žinomose vietovėse, apsistoti provincijos miesteliuose mažiausiai dviem naktims.
T.Yasuda sutinka, kad, norint sumažinti spaudimą didmiesčių viešbučiams, būtina nukreipti lankytojų srautus kitur.
2024 metais apgyvendinimo rodiklis verslo viešbučiuose Tokijuje, kuriuos valdo didžiausias operatorius „Fujita Kanko“, buvo 88 proc., o vidutinės kainos, palyginti su 2023-iaisiais, išaugo 26 proc.
„Šiuo metu paklausa sutelkta didmiesčiuose – Tokijuje ir Osakoje, tačiau tikimės, kad ji išplis ir į Saporo, Nahos, kitus mažesnius regionus“, – teigė „Fujita Kanko“.
Informacinių technologijų bendrovės vadovui Y.Kojimai gali tekti imtis drastiškų priemonių.
„Galvoju apie būstinės perkėlimą į Saporą arba susitikimų organizavimą kitame miestelyje netoli Tokijo, – sakė jis. – Yra daugybė vietų, kurios nėra užtvindytos turistų, taigi reikia tuo pasinaudoti.“
Parengta pagal AFP inf.