Skirtingais „Apollo“ erdvėlaiviais praėjusio amžiaus 7–8-ąjį dešimtmečiais skrido 24 amerikiečių astronautai. 12 iš jų pasivaikščiojo Mėnulyje.
Šių istorinių ekspedicijų įpėdinį, „Artemis 2“ pavadintą erdvėlaivį NASA ketino paleisti dar pernai, bet startas buvo nukeltas: JAV kosmoso agentūra teigia, kad reikia daugiau laiko pasirengti norint užtikrinti maksimalų astronautų saugumą.
Vis dėlto NASA tikisi, kad astronautai Mėnulyje įsikurs dar šį dešimtmetį.
Kinija savo ruožtu irgi iki 2030-ųjų planuoja, kad ant Žemės palydovo paviršiaus žengs jos kosmonautai. O kas tie šeši tebegyvi „Apollo“ misijose dalyvavę JAV astronautai ir kokios jų istorijos?
Edwinas Aldrinas, 94 metai („Apollo 11“)
1969 m. liepos 21 d. E.Aldrinas tapo antruoju žmogumi, atsidūrusiu Mėnulyje.
Beveik 20 minučių prieš tai pirmuosius žingsnius buvo žengęs jo vadas Neilas Armstrongas.
Pirmieji E.Aldrino žodžiai buvo: „Gražus vaizdas.“ N.Armstrongas atitarė: „Argi tai ne kažkas ypatingo? Nuostabus vaizdas.“
Trečiasis įgulos narys Michaelas Collinsas yra sakęs, jog E.Aldrinas labiau piktinosi, kad nebuvo pirmasis Mėnulyje, nei vertino tai, kad tai padarė antrasis.
Bet E.Aldrinas vis tiek didžiavosi savo pasiekimu. Praėjus daugeliui metų po misijos prie jo prikibo įkyruolis, tvirtinęs, jog „Apollo 11“ buvo išgalvotas melas, ir tada 72-ejų E.Aldrinas smogė jam į žandikaulį.
2012 metais mirus N.Armstrongui E.Aldrinas sakė: „Žinau, kad kartu su manimi gedi milijonai kitų žmonių visame pasaulyje – dėl tikro Amerikos didvyrio ir geriausio piloto, kokį kada nors pažinojau.“
E.Aldrinas niekuomet neprarado nuotykių troškimo ir dalyvavo ekspedicijose į Šiaurės ir Pietų ašigalius – į paskutinę išsirengė būdamas 86 metų.
Jo vardas naujoms kartoms tapo žinomas iš „Žaislų istorijos“ serijos filmų: vienas personažų astronauto garbei buvo pavadintas Bazu Šviesmečiu, nes jis pasaulyje labiau žinomas kaip Buzzas, o ne tikruoju Edwino vardu.
Charlesas Duke’as, 89 metai („Apollo 16“)
Šiandien iš tų, kurie vaikščiojo Mėnulio paviršiumi, gyvi likę tik keturi, ir Ch.Duke’as yra vienas jų. 1972-aisiais astronautas tai padarė būdamas 36 metų, todėl tituluojamas jauniausiu Mėnulio paviršiumi žengusiu žmogumi.
Vėliau jis kalbėjo: „Įspūdingas reljefas. Jo grožis... Ryškus kontrastas tarp kosmoso juodumos ir Mėnulio horizonto... Niekada to nepamiršiu. Tai buvo taip dramatiška.“
Tačiau Ch.Duke’as jau buvo atlikęs dar vieną svarbų vaidmenį NASA Mėnulio tyrinėjimuose.
1969 metais ant Žemės palydovo nusileidus „Apollo 11“ būtent šis astronautas, dirbęs misijos valdymo centre, nervingai laukė kitame linijos gale, kai N.Armstrongas pasakė: „Hjustone, čia Ramybės bazė. Erelis nusileido.“
Ch.Duke’as savo tipišku pietietišku akcentu atsakė: „Supratome, Ramybės baze. Pas mus vaikinai jau pradėjo mėlynuoti, bet mes vėl kvėpuojame.“
„Tikrai rimtai tai sakiau – paskutinę minutę sulaikiau kvėpavimą“, – vėliau pasakojo Ch.Duke’as.
Jis džiaugėsi NASA misija „Artemis“, tačiau perspėjo, kad naujajai astronautų kartai nebus lengva: „Nusileidimui jie pasirinko lokaciją netoli Pietų ašigalio, nes jei Mėnulyje yra ledo, jis bus tame regione. Taigi tai bus sunku, nes ten apačioje tikrai atšiauru. Bet mes tai padarysime.“
Fredas Haise’as, 91 metai („Apollo 13“)
F.Haise’as priklausė „Apollo 13“ įgulai, kuri 1970 m. vos išvengė katastrofos, kai misija buvo nutraukta dėl įvykusio sprogimo erdvėlaivyje, kuris buvo net už 321 tūkst. km nuo Žemės.
Visas pasaulis nervingai stebėjo, kaip NASA bandė saugiai grąžinti apgadintą erdvėlaivį ir jo įgulą. Sėkmingai nusileidę F.Haise’as ir jo įgulos nariai Jamesas Lovellas bei Jackas Swigertas, savo pačių nuostabai, tapo įžymybėmis.
„Jaučiu, kad galbūt kažką praleidau ten būdamas“, – juokavo F.Haise’as. Jis taip ir nenuvyko į Mėnulį. Nors buvo numatyta, kad F.Haise’as bus „Apollo 19“ ekspedicijos vadas, ši misija, kaip ir visi kiti skrydžiai po „Apollo 17“, buvo atšaukta dėl NASA biudžeto mažinimo.
Vėliau šis astronautas buvo erdvėlaivio „Enterprise“ prototipo pilotas bandytojas. Kaip ir daugelis kitų „Apollo“ programos dalyvių, palikęs NASA F.Haise’as toliau dirbo aviacijos ir kosmoso pramonėje – iki pat išėjimo į pensiją.
Jamesas Lovellas, 96 metai („Apollo 8“, „Apollo 13“)
J.Lovellas, Frankas Bormanas ir Billas Andersas įėjo į istoriją dalyvavę misijoje „Apollo 8“, išbandydami vadavietės modulį ir jo gyvybės palaikymo sistemas ir ruošdamiesi vėlesniam „Apollo 11“ nusileidimui Mėnulyje.
Jų erdvėlaivis prieš grįždamas į Žemę apskriejo Mėnulį dešimt kartų.
Vėliau J.Lovellas turėjo tapti penktuoju žmogumi, vaikščiojusiu Mėnulio paviršiumi kaip „Apollo 13“ vadas, bet dėl minėto erdvėlaivio gedimo to taip ir neįvyko.
1973 m. pasitraukęs iš NASA J.Lovellas dirbo telekomunikacijų pramonėje.
J.Lovellas – vienas iš trijų žmonių, du kartus keliavusių iki Mėnulio, o po F.Bormano mirties 2023 m. lapkritį tapo seniausiu gyvu astronautu.
Harrisonas Schmittas, 89 metai („Apollo 17“)
Skirtingai nei dauguma kitų to meto astronautų, H.Schmittas nebuvo tarnavęs JAV karinėse pajėgose pilotu. Geologas ir akademikas H.Schmittas iš pradžių instruktavo NASA astronautus, ko ieškoti per geologines išvykas į Mėnulį, o 1965 metais pats tapo mokslininku astronautu.
H.Schmittas dalyvavo paskutinėje misijoje į Mėnulį su „Apollo 17“ ir kartu su įgulos vadu Eugene’u Cernanu buvo vienas iš dviejų paskutinių žmonių, 1972 metų gruodį žengusių ant Žemės palydovo paviršiaus.
1975 m. pasitraukęs iš NASA H.Schmittas buvo išrinktas į JAV Senatą nuo savo gimtosios Naujosios Meksikos valstijos, bet išbuvo tik vieną kadenciją. Paskui jis dirbo konsultantu įvairiose pramonės šakose, taip pat tęsė akademinę veiklą.
Davidas Scottas, 92 metai („Apollo 15“)
„Apollo 15“ vadas D.Scottas yra vienas iš keturių vis dar gyvų žmonių, kurie vaikščiojo ant Mėnulio paviršiaus, tačiau jis taip pat buvo vienas pirmųjų, kurie juo važiavo.
1971 m. D.Scottas ir Jamesas Irwinas išbandė mėnuleigį. Važiuodamas iki 12 km per val. greičiu šis aparatas leido astronautams įveikti didelius atstumus nuo Mėnulio nusileidimo modulio daug greičiau, nei jie būtų galėję nueiti pėsčiomis.
„Per pirmąją misiją niekada nežinai, ar viskas pavyks, – vėliau prisiminė D.Scottas. – Didžiausias jaudulys buvo mėnuleigį ištraukti iš nusileidimo kapsulės ir įjungti – ir jis iš tikrųjų veikė.“
Grįžęs iš Mėnulio D.Scottas ėjo įvairias pareigas NASA vadovybėje, o paskui perėjo į privatų sektorių.
Parengta pagal BBC inf.