Spauda, vinilinės plokštelės, mygtukiniai telefonai: praeities nostalgija virsta šiuolaikine mada

„Internete žodžiai mažaverčiai, – kalbėjo J.Murphy. – Jų yra per daug ir juos labai lengva sugeneruoti.“

Supratęs, kad dauguma naujienlaiškio prenumeratorių galiausiai jo net neperskaito, vyras nutarė imtis senamadiškų priemonių: išspausdino naujienlaiškį ir išsiuntė jį prenumeratoriams paštu tiesiai į namus.

J.Murphy pripažino, kad fizinio naujienlaiškio rengimas pareikalavo kur kas daugiau pastangų: „Spausdinto naujienlaiškio skaitymas suteikia visai kitokią patirtį. Žmonės mano idėjas prisimena kitaip nei žodžių perteklių internete.“

Kūrėjas sulaukė entuziastingo kai kurių skaitytojų palaikymo. Vienas prenumeratorių socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad J.Murphy yra analoginės revoliucijos dalyvis.

Dabar J.Murphy įsitikinęs, kad spausdinti naujienlaiškiai yra protingas verslo sprendimas, ypač kai pritraukti dėmesį internete tampa vis sunkiau.

Pastaruoju metu, įmonėms pradėjus naudoti dirbtinį intelektą (DI), pripildžiusį internetą robotų sukurto turinio, pasigirsta vis daugiau abejonių skaitmeninių platformų nauda.

Be to, kadangi interneto turinys yra naudojamas DI programoms „mokyti“, interneto ryšio nenaudojančios medijos, kurių nepasiekia grobuoniški DI kalbos modelių gniaužtai, gali ne tik susigrąžinti savo vertę, bet ir tapti būtina sėkmingo verslo dalimi.

„Stebint, kaip žmonės naudoja kompiuterius savo kasdienybėje, tampa aišku, kad anksčiau ar vėliau visa tai žlugs, – tikino J.Murphy. – Patys protingiausi ir pažangiausi kompiuterius naudos vis rečiau.“ Vyras tiki, kad ateityje žmonės, ypač išsilavinę ir turtingieji, telefonus naudos tiktai darbui: „Jie skaitys tik ant popieriaus spausdintą tekstą ir bendraus gyvai. Įvyks masinis atsitraukimas nuo ekranų.“

Daugeliui atsitraukimas nuo ekranų gali atrodyti tik kaip nepasiekiama svajonė.

Technologijos vis dar valdo beveik visus mūsų gyvenimo aspektus, o skaitmeninis pasaulis diktuoja ne tik kaip turėtume dirbti, bet ir kam turėtume skirti savo dėmesį ir laisvalaikį.

Gali atrodyti, kad net ir minimalus atsiribojimas nuo technologijų yra neįmanomas. Mes esame prirakinti prie kišenėse esančių telefono pavidalo kompiuterių. Šis produktas jau nebėra tik naudingas įrenginys – tai terpė, kurioje gyvename savo gyvenimus, ir nesvarbu, ar to norime, ar ne.

Nors artimiausiu metu visuomenė kompiuterių tikrai neatsisakys, atsiranda ženklų, kad priartėjome prie skaitmeninio persisotinimo.

Šį jausmą tik dar labiau sustiprino prie ekranų praleista pasaulinė pandemija, po kurios žmonės siekia praleisti kuo daugiau laiko kartu realiame pasaulyje.

Šiandien socialinių tinklų žala viešinama kaip niekada anksčiau. JAV aukščiausias sveikatos priežiūros pareigūnas pernai birželį pristatė kampaniją, siūlančią socialinių tinklų produktus pažymėti įspėjamaisiais ženklais, panašiais į tuos, kuriais jau kelis dešimtmečius yra ženklinami tabako ir nikotino gaminiai.

Tačiau turbūt patikimiausias pokyčių pranašas yra netikėtas analoginių technologijų, pavyzdžiui, mygtukinių telefonų, vinilinių plokštelių ir kasečių grotuvų, sugrįžimas.

Panašu, kad tam tikrą atgimimą išgyvena ir spauda: auga susidomėjimas ne tiktai žurnalais, bet ir ant didelių popieriaus lapų spausdinamais laikraščiais.

Yra daugybė teorijų, kodėl žmonės, jeigu ir nevisiškai atsisako technologijų, bent jau siekia jomis naudotis rečiau.

Viena jų – šiandien internetas yra chaotiškas, nuspėjamas ir vienalytis. Kitaip tariant, jis tapo nuobodus.

Iš pradžių prie interneto prisijungęs žmogus jautėsi lyg būtų užklydęs į keistą vakarėlį nepažįstamojo rūsyje. Šiandien internetines erdves valdo įmonėms priklausantys algoritmai, kurie į viršų kelia turinį, pritaikytą patikti kuo didesnei auditorijos daliai.

Dabar internete naršantis žmogus dažnai pasijunta tarsi būtų įstrigęs milžiniškame prekybos centre, kuriame visi išėjimo ženklai yra kruopščiai paslėpti.

Tačiau egzistuoja ir kita teorija, kuri tam prieštarauja: mes tapome priklausomi nuo interneto bei socialinių tinklų.

Socialinės medijos sukelia ir kitoms priklausomybėms būdingą neapykantos sau jausmą, kuris nemažėja supratus, kad mes negalime iš to išsilaisvinti.

„Mes lyg maži vaikai saldainių parduotuvėje. Tik jau persivalgėme ir dabar mums bloga“, – sakė 28-erių rašytoja ir menininkė August Lamm, kuri dar 2022 metais iškeitė savo išmanųjį įrenginį į atverčiamą „Nokia“ telefoną, pajutusi, kad praleidžia per daug laiko „Instagram“.

A.Lamm dažnai pasvajoja apie tai, kaip atrodytų gyvenimas be socialinių tinklų.

„Ar aš pasijusčiau izoliuota? – svarstė menininkė. – Kas paskatintų žmones nuspręsti, kad socialinės medijos yra pavojingos? Aš manau, kad taip gali nutikti. Kiek mūsų draugų turėtų palikti socialinius tinklus, kad šie prarastų savo svarbą?“

Turbūt paprasčiausias sugrįžimo prie analoginių technologijų paaiškinimas yra noras, kad ir trumpam, atitrūkti nuo viską apėmusio skaitmeninio pasaulio.

„Žmonės kovoja su šia klaustrofobija ir pertekliumi“, – tikino Willas Page’as, ekonomistas ir knygos „Tarzano ekonomika: aštuoni principai, kaip suktis per suirutes“ autorius.

Internetinė erdvė sukurta taip, kad pašalintų visas galimas trintis, tačiau W.Page’as priduria, jog žmonės nori susigrąžinti šią trintį į savo gyvenimą.

Tai geriausiai iliustruoja turbūt vienų neefektyviausių technologijų – neišmaniųjų telefonų – sugrįžimas.

Per pastaruosius dvejus metus telefonų be prieigos prie interneto pardavimas sparčiai augo.

2023 m. „Nokia“ pardavė dvigubai daugiau mygtukinių telefonų nei 2022 m. Šio naujo jaunimo judėjimo veidu tapo „The New York Times“ straipsnyje aprašyta grupė tokius telefonus naudojančių paauglių, įkūrusių savotišką luditų klubą, – taip XIX a. pradžioje vadinti anglų amatininkai, protestavę prieš naujas technologijas ir įrenginius.

„The New York Times“ daug rašė apie paprastų telefonų privalumus ir iškėlė mintį, kad ateityje žmonės pasiryš kasmečiam poilsiui nuo išmaniųjų telefonų, panašiai kaip pasižada nevartoti alkoholio po Naujųjų sutiktuvių.

Pastaruoju metu vis dažniau suabejojama išmaniųjų telefonų vaidmeniu mokyklose. Kai kuriose švietimo įstaigose paprasčiausiai uždrausta naudoti šiuos įrenginius.

Praėjusį rudenį elitinė Anglijos vidurinė mokykla Itono koledžas pareikalavo, kad atvykstantys moksleiviai iškeistų savo išmaniuosius telefonus į mokyklos išduodamus mygtukinius telefonus.

Itono koledžo atstovas teigė: „Mokykla reguliariai persvarsto mūsų mobiliųjų telefonų ir kitų įrenginių naudojimo taisykles siekdama kuo geriau subalansuoti šių technologijų naudą ir keliamus iššūkius.“

Ironiška, bet noras atsiriboti nuo išmaniųjų telefonų dabar sparčiai populiarėja tarp jaunų žmonių, kurie jau augo apsupti pačių įvairiausių technologijų.

Pasak minimalius mygtukinius telefonus su padidinta privatumo apsauga gaminančios kompanijos „Punkt“ atstovo Adamo Thomaso, jų interneto svetainę dažniausiai aplanko jauni žmonės: „Dar nesulaukę 25-erių. Ir panašu, kad mūsų auditorija tik jaunėja.“

Kokia galėtų būtų tokio staigaus populiarumo tarp jaunimo priežastis? „Turbūt visoms kartoms puikiai pažįstamas noras priešintis nusistovėjusiai tvarkai“, – tiki A.Thomasas.

Kitas sparčiai populiarėjantis produktas gali nuskambėti kaip nesusipratimas – tai „Bluetooth“ prieigą turintys kasečių grotuvai.

Kai 2022 m. Romainas Boudruche’as įkūrė savo kasečių grotuvų kompaniją „We Are Rewind“, jis tikėjosi, kad produktai labiausiai trauks vyresnius, 50–60 metų žmones, kurie ilgisi „Walkman“ grotuvų laikų.

Bet greitai suprato, kad jo gaminius daug dažniau renkasi jauni žmonės, kurie prieš tai galimai net nežinojo, kaip atrodo kasečių grotuvai.

R.Boudruche’as mano, jog „We Are Rewind“, kurios apyvarta kasmet padvigubėja, populiarėja būtent todėl, kad jos produktai kelia erzulį.

Kasečių grotuvai yra nepatogūs, per dideli, kad tilptų į kelnių kišenę, o kasečių sukimas pirmyn ir atgal gali užimti daug laiko.

Kitaip tariant, jie reikalauja pastangų – priešingai nei blizgus ir lygus išmaniųjų telefonų ekranas. Pasak R.Boudruche’o, žmonės pavargo nuo skaitmeninės muzikos: „Jie nori kažką liesti.“

Kiti fiziniai muzikos formatai, tokie kaip kompaktiniai diskai ir vinilinės plokštelės, taip pat vėl populiarėja.

Per 2023 m., palyginus su 2022 m., šių produktų pardavimo pajamos išaugo 11 proc. ir, remiantis Amerikos įrašų pramonės asociacijos skaičiavimais, iš viso pasaulyje uždirbo per 2 mlrd. eurų.

Vinilinių plokštelių pardavimas 2023 m. kilo dešimtadaliu ir aplenkė kompaktinių diskų paklausos augimą.

Nors šį atnaujintą susidomėjimą vinilu (kaip ir viskuo kitu muzikos industrijoje) galėjo dirbtinai paskatinti popžvaigždė Taylor Swift, kuri praėjusiais metais JAV pardavė 7 proc. visų vinilinių plokštelių, atrodo, kad toks formatas daugiausia populiarėja tarp klausytojų, kurie trokšta ne tik sodresnės garso kokybės, bet ir gilesnio ryšio su pačiu atlikėju.

Autorius W.Page’as, seniau dirbęs ekonomistu „Spotify“, sakė pastebėjęs keistą reiškinį: žmonės vinilines plokšteles perka net neturėdami joms reikiamo grotuvo.

Anot jo, tokie pirkėjai alternatyvias muzikos laikmenas renkasi ne todėl, kad nori klausytis šios muzikos, o norėdami nusipirkti galimybę suartėti su atlikėju ir kitais jo gerbėjais: „Internete gali rasti beveik viską, tiktai ne tam tikrą intymumo jausmą.“

Vėl grįžta susidomėjimas spauda. Tai galima pasakyti tiek apie knygas, tiek apie žurnalus bei laikraščius.

2020 metais, siaučiant pandemijai, spausdintų knygų pardavimas smarkiai išaugo ir iki šiol išlieka stabilus – nuo to laiko per metus parduodama daugiau negu 750 mln. knygų.

O štai pigesnių elektroninių knygų rinka šiek tiek sumažėjo. Taip gali būti todėl, kad tiek jaunesni, tiek vyresnio amžiaus skaitytojai mieliau renkasi spausdintus formatus.

Pirmą kartą po daugybės metų JAV knygynų tinklas „Barnes and Noble“ plėtėsi: per 2024 metus įmonė atidarė 50 naujų parduotuvių. O ilgą laiką daugiausia savo dėmesio skaitmeniniams formatams skyrę leidėjai dabar pirmenybę teikia spausdintinei produkcijai.

Vienas tokių leidėjų – „The Atlantic“.

Šios įmonės apyvarta spaudos kioskuose per pastaruosius metus išaugo net 44 procentais.

Kai tiek daug laiko praleidžiame skaitydami skaitmeninius tekstus, kuriuos supa dėmesį atitraukiančios reklamos, žurnalo ar knygos skaitymas tampa atpalaiduojančia veikla.

Žmonės, teikiantys pirmenybę fiziniams, o ne skaitmeniniams produktams, dažnai sako, kad tai yra prabanga.

Tai leidžia daryti prielaidą, kad internetas dabar vertinamas kaip varginantis ir perteklinis informacijos greitkelis. Būtent todėl žmonės negaili pinigų ir laiko, kad tik galėtų iš to ištrūkti.

„Gebėjimas atsitraukti nuo interneto ir yra prabanga, – teigė Jeanas Thielenas-Esparza, verslininkas, kuriantis technologijų sąsajas. – Žmonėms atrodo, kad atsitraukimas nuo interneto parodo tam tikrą geresnę finansinę padėtį ir statusą.“

Vis daugiau darbuotojų, kurie didžiąją savo gyvenimo dalį būna prie kompiuterių, laiką, praleistą ne internete, laiko privilegija.

„Įtakingi žmonės, išskyrus Eloną Muską, paprastai nepraleidžia daug laiko internete“, – sakė Davidas Samuelsas, spausdinto laikraščio „Country Highway“, kuriame publikuojami pasakojimai apie vakarinę JAV dalį, redaktorius.

Pasak jo, internete daugiau laiko praleidžia žemesnių sluoksnių asmenys, bandantys išaukštinti save socialiniuose tinkluose.

„The Atlantic“ siekia pasipelnyti iš šio naujo prabangos vertinimo. „Kalbant apie prekės ženklo iškėlimą, pastebėjome, kad spausdintos produkcijos reikšmė smarkiai pakito, – aiškino „The Atlantic“ plėtros specialistė Megha Garibaldi. – Fizinis žurnalas dabar tapo mūsų prekės ženklo pareiškimu.“

Spausdintų leidinių skaitytojai ne tiktai geriau suvokia tai, ką jie perskaito, bet ir paprastai užmezga glaudesnį ryšį su jų skaitomu produktu. „The Atlantic“ redakcija pastebi, kad fizinio jų žurnalo prenumeratoriai yra ištikimesni nei tie, kurie perka skaitmeninį leidinio paketą. Be to, spausdinti darbai sulaukia kitokio atsako nei internete skelbiamas turinys.

„Country Highway“ redaktorius D.Samuelsas tikino, kad skaitmeniniai straipsniai paprastai tampa tik socialinių tinklų įrašų išnašomis.

Pats D.Samuelsas savo laikraštį sugalvojo leisti 2023 metais, kai sunerimo, kad ateityje skaitymas bus apribotas algoritmų: „Suprantama, kad socialiniai tinklai niekur nedings, bet suvokimas, jog, be jų, daugiau neturėsime nieko, mane labai gąsdino.“

D.Samuelsas tiki, kad skaitantieji spaudą visuomet rinksis fizinius leidinius, o ne chaotišką interneto aplinką: „Juk žmonės pirmenybę teikia namuose gamintiems patiekalams, bet ne šlykščiam ir maišeliuose susitrynusiam maistui išsinešti.“

Be šių senesnių technologijų, kurios iš lėto atgimsta, žmonės taip pat vis daugiau laiko praleidžia būdami kartu.

Nors visuomenė niekada iš esmės neatmetė bendravimo gyvai, internetas labai pakeitė mūsų socialinį gyvenimą.

Skaičiuojama, kad šiandien suaugę amerikiečiai praleidžia 30 proc. mažiau laiko bendraudami gyvai nei prieš 20 metų, o didžiausias pokytis pastebimas tarp paauglių, kurie, palyginus su 2003 m., dabar apie 45 proc. mažiau laiko būna su savo draugais.

Kaip matyti iš socialinių klubų ir salonų, kurie pamažu pakeičia prieš tai religinių institucijų užimtą vaidmenį, atgimimo, vis daugiau žmonių nori bendrauti gyvai. Įmonės „Posthoc“, kuri rengia įvairius susibūrimus ir diskusijas su rašytojais bei verslininkais apie maisto gaminimą namuose, įkūrėja Susan MacTavish Best pastebi, kad jos organizuojamų renginių dalyviai vertina galimybę pabendrauti gyvai.

Moteris tiki, kad susibūrimai, tokie kaip socialiniai klubai bei salonai, populiarėja, nes suteikia galimybę bendrauti su įvairaus amžiaus ir išsilavinimo asmenimis. „Posthoc“ įkūrėja įsitikinusi, kad tokie renginiai atlieka tą pačią funkciją kaip ir bažnyčia, tik be Dievo: „Čia žmonės atranda savo vietą, kurios neįmanoma rasti skaitmeniniame pasaulyje.“

Gali būti, kad šis posūkis prie analoginių technologijų vyksta ne todėl, jog visuomenė nori prie jų sugrįžti, bet todėl, kad ieško naujų ir mūsų gyvenimui geriau pritaikytų sprendimų.

„Turbūt dauguma svajoja apie tokius įrenginius, kurie ne tiktai sulėtintų mūsų kasdienybę, bet ir leistų pajusti tai, ko niekada nepajunti naudodamas skaitmenines technologijas“, – svarstė Florianas Kapsas, Vienoje įsikūrusio analoginių produktų gamintojo „Supersense“ įkūrėjas.

Dauguma šiandieninių įrenginių sukurti atitraukti mūsų dėmesį.

Verslininkas J.Thielenas-Esparza šiandienines technologijas palygina su įvairių daiktų perkrautu prekybos centru: „Tačiau jų naudojimas mums turėtų sietis su buvimu tyliuose namuose.“

J.Thielenas-Esparza, šiuo metu dirbantis prie projekto, kuriuo siekiama atnaujinti „Sony“ mini diskus, įsitikinęs, kad visiškas sugrįžimas prie analoginių technologijų nėra reali išeitis.

Pasak jo, nostalgija yra naivus bandymas užsimiršti. Situaciją internete galėtų pagerinti tik tos technologijos, kurios neatribotų nuo mus supančio pasaulio.

Tiesa, sugrįžimas prie analoginių prietaisų parodo, kad naujausios technologijos – nesvarbu, kaip gerai jos įsitvirtina, – paprastai išlieka madingos tik porą trumpų dešimtmečių.

Rašytoja ir menininkė A.Lamm svarsto, kad šiandienis internetas galimai yra tik toks pat mados klyksmas kaip ir platėjančios kelnės: „Gal po kelerių metų sakysime: „Ar pamenate, kiek daug laiko praleidome toje interneto svetainėje?“