Buvęs barmenas aptiko neįprastą bankomatų sistemos klaidą ir šitaip iš banko sugebėjo pavogti apie 2,4 mln. eurų sumą.
Australas tikino, kad jo niekada nepagavo nei policija, nei banko atstovai. Į kalėjimą vyras pateko tik po to, kai pats savanoriškai prisipažino, tačiau netgi tada teisėjai liko suglumę.
Nors D.Saundersas sukčiavo dar 2011-aisiais, kai jam buvo 29-eri, jis iki šiol sulaukia daugybės žinučių iš kitų potencialių sukčių, norinčių sužinoti, kaip jam tai pavyko.
Apetitas augo bevalgant
D.Saundersas atskleidė tuomet jautęsis lyg gavęs galimybę nemokamai išbandyti turtuolio gyvenimo būdą – pasisavinęs milžiniškus pinigus, jis leido dienas triukšminguose vakarėliuose.
„Iš pradžių aš maniau, kad tai truks tik parą, tada pamąsčiau, jog galbūt savaitę.
Maždaug po trijų mėnesių pradėjau manyti, kad tai tęsis amžinai, – pasakojo australas. – Bankas niekada nebūtų viešai prabilęs apie tai, ką atradau. Nesijaučiu kaltas. Pamačiau galimybę ir negalėjau ja nepasinaudoti.“
Viskas prasidėjo vieną vėlų 2011 metų vasario vakarą D.Saunderso gimtajame Vagaratos mieste, esančiame maždaug 250 kilometrų į šiaurės rytus nuo Melburno. Būtent tada jis aptiko neįprastą bankomatą.
D.Saundersas norėjo išsiimti grynųjų pinigų, kad galėtų susimokėti už bare užsisakytus gėrimus. Bet vyro kortelėje buvo likę tik keli doleriai ir jis buvo priverstas persivesti didesnę sumą iš savo kredito sąskaitos.
Bet „National Australia Bank“ (NAB) bankomatas staiga grąžino jo kortelę, o ekrane pasirodė užrašas: „Operacija atšaukta“.
D.Saundersas vėl įdėjo savo kortelę į bankomatą norėdamas pasitikrinti sąskaitos likutį.
Mašina parodė, kad dabar jis turi maždaug 120 eurų. Šią sumą jis išsigrynino ir grįžo į barą.
Prieš keliaudamas namo laimingas vyras grįžo prie bankomato norėdamas dar kartą pasinaudoti šia gudrybe – ir jam vėl pavyko.
Netrukus D.Saundersas pastebėjo, kad tarp vidurnakčio ir 1 valandos bankomatas atsijungia nuo banko tinklo.
Supratęs šią klaidą jis nuolat pervedinėjo įvairias sumas tarp savo dviejų sąskaitų žinodamas, kad operacijos kitą dieną bus atšauktos, – sistema manė, kad jo sąskaitos likutis yra teigiamas. Taip australas atrado būdą gauti niekad neišsenkančius pinigus.
D.Saundersas ateinančius kelis mėnesius toliau naudojosi šiuo triuku, bet jo išlaidos greitai tapo nebekontroliuojamos.
Negebėdamas atsispirti pagundai vyras virto nelegaliu milijonieriumi.
Eidavo į banko skyrius
Bėgant metams ši vagystė buvo apipinta įvairiausiomis legendomis: sklando gandai, kad vyras iš viso sugebėjo išsigryninti daugiau kaip 1,5 milijono eurų sumą.
Bet D.Saundersas tikina, kad tai netiesa, o tikroji suma taip ir liks nežinoma.
„Supratau, kad tarp vidurnakčio ir pirmos valandos nakties aš iš savo kredito sąskaitos į taupomąją galiu pervesti bet kokią, netgi šešiaženklę sumą, pavyzdžiui, 999 tūkstančius, – pasakojo vyras. – Šie pinigai mano taupomojoje sąskaitoje likdavo apie 24 valandas, o tada dingdavo. Tačiau jei spėdavau laiku padaryti dar vieną pavedimą, aš išlaikydavau teigiamą kredito balansą.
Man tik reikėjo atsiminti, kiek pinigų išleidau, o kitą dieną į savo sąskaitą pervesti kiek didesnę sumą nei mano išlaidos.“
Pasirodo, tokia sistemos klaida buvo įmanoma pasinaudoti visuose NAB bankomatuose.
Pinigus D.Saundersas pasisavindavo bankomatuose, banko padaliniuose arba pirkdamas internetu.
Kaip skelbia NAB, banko klientai dabar gali išsigryninti apie 1,2 tūkst. eurų per parą iš kiekvienos kortelės.
D.Saunderso sukčiavimo laikotarpiu šis limitas siekė vos 600 eurų, tad australas pavogtus pinigus dažniausiai turėjo grynintis banko skyriuose.
„Nueidavau į banką ir klausdavau, koks yra mano taupomosios sąskaitos likutis. Konsultantė patikrindavo ir sakydavo: „O, jūs turite 3,2 mln. eurų.“
Tuomet aš paprašydavau išgryninti, tarkim, 60 tūkstančių eurų, ir ji tai padarydavo“, – pasakojo D.Saundersas.
Žaidimas su ugnimi
Ši bankomatų sistemos klaida niekada taip ir nebuvo paaiškinta – NAB situacijos nekomentavo.
D.Saundersas sakė: „Panašu, kad banko sistema tuo metu neveikdavo arba bankomatai būdavo atjungiami nuo pagrindinio banko tinklo. Nepaisant to, operacija buvo įvykdoma. Nežinau, kodėl man tai pavyko, bet būtent taip viskas ir įvyko.“
Vyras tikina, kad jis vos nebuvo sučiuptas tik tada, kai pasidarė pernelyg godus.
„Aš sulaukiau banko apsaugos skyriaus skambučio.
Pasirodo, banko darbuotojai pastebėjo, kad aš 4 kartus per vieną vakarą bandžiau išsigryninti 800 tūkst. eurų, – kalbėjo D.Saundersas. – Atsakiau: „Kaip, po velnių, galima bankomate išsigryninti 800 tūkst. eurų?“ Jie paaiškindavo: „Taip, yra tam tikri limitai.“ Taigi mes pasijuokėme, o aš pasakiau, kad buvau girtas ir tikriausiai paspaudžiau ne tuos mygtukus.“
Vienu metu išradingasis sukčius išleido tiek pinigų, kad nutarė susigrąžinti prarastas sumas lošdamas: „Aš buvau lyg išprotėjęs. Tai buvo pats geriausias ir kartu blogiausias planas pasaulyje – taip išsikasiau dar gilesnę duobę.“
D.Saundersas visuomet žinojo, kad galiausiai jį sučiups, o laikui bėgant nerimas tik augo. Tačiau sugebėjęs kartą išvengti rimtų nemalonumų australas pradėjo dar labiau išlaidauti.
D.Saundersas per kitus kelis mėnesius pamiršo bet kokius moralės principus: „Man labiausiai patiko mokėti už kitus.
Jeigu eidavau pro barą ir kišenėje turėdavau grynųjų, kažkiek jų išmesdavau ant žemės. Žinojau, kad kas nors pinigus suras ir apsidžiaugs.“
Nerimas tapo nepakeliamas
D.Saunderso žadintuvas skambėdavo kiekvieną vidurnaktį.
Jo gyvenimas priklausė tiktai nuo nevaržomų pervedimų ir vyras žinojo, kad viskas greitai pasibaigs.
„Galiausiai dėl nerimo aš net nebegalėjau mėgautis pinigais, – prisipažino australas. – Ilgai gyvenau varomas adrenalino. Galvoje nuolatos sukosi skaičiai. Jaučiau baimę.“
D.Saundersas svarstė galimybę persikelti gyventi į užsienį, bet gniuždė kaltės jausmas ir jis nusprendė kreiptis pagalbos: „Mano advokatas pasakė, kad negali padėti. Paaiškinau jam, kad man reikia ne teisinės pagalbos – svarbu nubrėžti aiškią ribą ir pasakyti sau, kad tai, ką padariau, buvo blogai.“
Jis tikina, kad nustojo vogti po to, kai jau buvo išbandęs viską, ką norėjo išbandyti.
D.Saundersas sakė: „Kai aš nustojau imti pinigus, papasakojau apie tai savo draugams ir jie supyko. Aš tik pasakiau: „Klausykit – viskas. Štai interneto bankas, atsidarykite jį ir perveskite pinigus kur tik norite.
Tai buvo beprotiška. Aš sėdėjau ir stebėjau, kaip mano bičiuliai dalinasi vienu kompiuteriu ir pervedinėja pinigus kam tik užsimano. Kaip tai įmanoma?“
Policija niekur neskubėjo
Australas viską papasakojo savo psichoterapeutui, kuris patarė jam prisipažinti apie nusikaltimą. 2011 metų birželį D.Saundersas paskambino į banką ir atskleidė tuštinęs bankomatus.
NAB darbuotojai vyrui pasakė, kad su juo susisieks policija. Bet pareigūnai taip ir nepasirodė.
Po mėnesio D.Saundersas dar kartą paskambino į banką ir išgirdo tokį pat atsakymą.
Maždaug po trejų metų vyras vis dar nebuvo sulaukęs jokio policijos dėmesio, tad nusprendė paviešinti savo istoriją žiniasklaidai.
Policija į D.Saunderso duris pasibeldė tiktai po kelių straipsnių laikraščiuose ir reportažo populiarioje Australijos televizijos laidoje.
Vyras prisimena: „Galima sakyti, kad aš pats priverčiau juos ko nors imtis.
Buvau laimingas, jog pagaliau galėjau viską išspręsti, tačiau ši istorija į viešumą iškilo tik todėl, kad iki tol niekas iš banko ar policijos su manimi nenorėjo kalbėti.“
2014 m. lapkritį D.Saundersas buvo sulaikytas: jam pateikta 111 kaltinimų dėl nusikaltimų, susijusių su sukčiavimu, apgaule ir vagyste. Teismas skyrė 1 metus kalėjimo.
Nepaisant to, D.Saundersą ši situacija vis tiek glumina: „Teismo metu jie nepateikė jokių įrodymų, nes niekas nenorėjo apie tai kalbėti.
Paprastai tariant, bankas nepateikė aiškios dingusios sumos, taigi ir aš to nedarysiu.
Mano draugai norėjo sužinoti, kaip visa tai baigsis, jie nuogąstavo, kad bus anuliuoti jų mokėjimai už studijas.
Liepiau nesijaudinti ir pažadėjau to neminėti. Tačiau galiausiai niekas nieko manęs ir neklausė.
Manau, visi troško, kad ši istorija kuo greičiau baigtųsi, ir nenorėjo tirti šio įvykio. Užteko, kad aš pripažinau savo kaltę.“
Nors vyras pats pasipasakojo apie savo sukčiavimą, jis nesigaili įvykdęs tokį nusikaltimą: „Nesu šventuolis, vogiau iš banko ir tuo mėgavausi. Nesijaučiau kaltas, nes žinojau, ką aš apgaudinėju. Tačiau supratau, kad tai nėra gerai.“
Neįtikėtina D.Saunderso istorija buvo plačiai aptarinėjama, realių įvykių pagrindu buvo sukurtas filmas.
Tiesa, pagal Australijos įstatymus D.Saundersas už tai negali gauti jokių pajamų.
Bet vyras tiki, kad vien tai, jog ši istorija tapo vieša, jam yra pakankamas atlygis.
„Tai absurdiška, tačiau galėjau likti taip ir nepagautas, – stebėjosi D.Saundersas. – Iki šiol netikiu, kad su banko pinigais taip elgiausi tiktai aš, tačiau vienintelis prisipažinau.“
Už svetimus pinigus gyveno kaip žvaigždė
Banko sistemos klaidą atradęs D.Saundersas mėgavosi naujaisiais turtais ir gyveno kaip tikra filmų žvaigždė.
Australas užsisakydavo brangias palydovių paslaugas, apsistodavo prašmatniuose viešbučiuose, rengdavo triukšmingus vakarėlius, mėgavosi ikrais ir vilkėjo brangius „Hugo Boss“ kostiumus.
Vyras taip pat sumokėjo už kelių savo draugų mokslą universitetuose ir netgi išsiuntė vieną savo bičiulį studijuoti į Prancūziją.
Didžiausios D.Saunderso išlaidos – 20-ies vietų privataus lėktuvo, kuriuo jis su draugais nuskrido pailsėti į vieną salą Azijoje, nuoma.
„Žmonės papasakodavo man savo svajones, o aš jas išpildydavau. Pasirūpinau visais savo šeimos nariais, visi bent kažką gavo“, – sakė australas.
Parengta pagal „The Sun“ inf.