Tai įžūliausia vagystė iš vieno garsiausių pasaulio muziejų nuo 1911-ųjų, kai buvo pagrobtas Leonardo da Vinci šedevras „Mona Liza“.
Tyrėjų duomenimis, nusikaltėlių buvo keturi, jie veikė užsidengę veidus ir paspruko motoroleriais. Nusikaltimas įvykdytas vos 800 metrų nuo Paryžiaus policijos būstinės.
Netrukus netoliese aptiktas vienas dingusių daiktų – apdaužyta XIX amžiaus karūna, priklausiusi Napoleono III žmonai imperatorienei Eugenie.
Šis juvelyrikos šedevras papuoštas auksiniais ereliais, inkrustuotas 1354 deimantais ir 56 smaragdais.
Tarp kitų dingusių septynių vertybių – Prancūzijos monarchams priklausę brangakmeniai: vėrinys ir auskaras iš Napoleono I žmonos Marie Louise kolekcijos, vėrinys, auskarų pora ir diadema, priklausę karalienei Mariai Amaliai, karaliaus Liudviko Pilypo I žmonai, bei Hortense de Beauharnais, Napoleono III motinai, dvi segės, korseto kaspinėlis ir diadema, priklausę Napoleono III žmonai imperatorienei Eugenie.
Vagys veikė profesionaliai, be smurto ir panikos. Jie pasinaudojo ištraukiamosiomis kopėčiomis, įtaisytomis sunkvežimyje, kuris buvo pastatytas prie muziejaus.
Užlipę į muziejaus viršutinio aukšto balkoną ir per išdaužtą langą patekę į Apolono galeriją nusikaltėliai elektriniais įrankiais išlaužė vitrinas ir išsinešė brangenybes, kurios turi neįkainojamą istorinę bei kultūrinę reikšmę.
Apolono galerijoje eksponuojama tai, kas išliko iš Prancūzijos karūnos brangenybių, nes po monarchijos nuvertimo Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu daugelis vertybių buvo išgrobstytos, parduotos ar prarastos.
Vagystės iš gerai saugomu laikomo Luvro, kuriame yra apie 35 tūkst. meno kūrinių, yra retos, tačiau jų vis dėlto pasitaiko. Garsiausia – 1911 metais, kai dingo L.da Vinci „Mona Liza“.
Tada policija buvo apklaususi poetą Guillaume’ą Apollinaire’ą ir dailininką Pablo Picasso, tačiau paaiškėjo, kad kaltininkas – italas imigrantas Vincenzo Peruggia, iš patriotizmo norėjęs sugrąžinti paveikslą į Italiją.
Kūrinys buvo rastas po trejų metų Florencijoje ir pargabentas į Paryžių.
1983 m. iš Luvro dingo XVI a. šarvų elementai, kurie buvo aptikti tik 2011-aisiais.
1998 m. pavogtas XIX a. dailininko Camille’io Corot paveikslas „Le Chemin de Sèvres“ („Kelias į Sevres“), kuris tiesiog buvo nuimtas nuo sienos ir niekas to nepastebėjo.
Po šio įvykio muziejaus apsauga smarkiai sustiprinta, tačiau kūrinys iki šiol nerastas.
Vidaus reikalų ministras Laurent’as Nunezas pripažino, kad Prancūzijos muziejai apskritai yra pažeidžiami, – šalies sostinėje vien pastaruoju metu užfiksuotos dvi didelės vagystės.
Rugsėjo mėnesį įsilaužėlių į Paryžiaus Gamtos istorijos muziejų grobiu tapo 600 tūkst. eurų vertės gamtinis auksas – metalo lydinys, kurio sudėtyje yra natūralaus nerafinuoto aukso ir sidabro. O iš Cognacq-Jay muziejaus akiplėšiškai išsineštos tabokinės ir kiti brangūs XVIII amžiaus eksponatai.
Maža to, praėjus kelioms valandoms po to, kai buvo įsilaužta į Luvrą, iš Landro mieste esančio Denis Diderot švietimo namų muziejaus, kuriame saugomi XVIII amžiaus rankraščiai, laiškai ir istoriniai daiktai, pavogta beveik 2 tūkst. auksinių ir sidabrinių monetų.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė: „Vagystė iš Luvro yra išpuolis prieš kultūros vertybes, kurias branginame, nes tai yra mūsų istorijos dalis. Mes susigrąžinsime dirbinius ir patrauksime kaltininkus atsakomybėn.“
Finansinė žala įvertinta 88 mln. eurų.
Luvras kadaise buvo Prancūzijos monarchų rezidencija, kol XVII amžiaus pabaigoje karalius Liudvikas XIV jo neiškeitė į Versalį. Praėjusiais metais muziejus pritraukė 9 milijonus lankytojų.
Parengta pagal BBC inf.