Kaip parodė Jurijaus Levados centro apklausa, į
užtvindytą Krymską susirinkę savanoriai - priešingai - kėlė pasitikėjimą
daugiau nei trims ketvirtadaliams respondentų.
Kad Krasnodaro krašto valdžia nesąžininga, įsitikinę arba
beveik įsitikinę 58 proc. apklaustųjų, o 59 proc. mano, kad
oficialūs pranešimai iš dalies arba visiškai neteisingi. Abiem
atvejais kiek daugiau nei 30 proc. gerai atsiliepė apie valdžios
veiksmus, o maždaug 10 proc. negalėjo atsakyti į klausimą.
Potvynis liepą buvo vienas katastrofiškiausių pagal aukų
skaičių posovietinėje Rusijoje.
Valdžia sutiko su tuo, kad informavimo sistema nesuveikė dėl
vietos valdžios neveiklumo ir pradėjo keturių savivaldybės
pareigūnų baudžiamąjį persekiojimą, bet nerado jokios kaltės
krašto administracijos, kuriai vadovauja Aleksandras Tkačiovas,
regioną rengiantis 2014 metų žiemos olimpinėms žaidynėms.
Padėti per gaivalinę nelaimę sugriauto miestelio gyventojams
suvažiavo keli šimtai savanorių iš įvairių Rusijos regionų,
kurie sukėlė įtarimą artimiems valdžiai visuomenės veikėjams.
Jie parengė įstatymo projektą, reglamentuojantį savanorių
veiklą. Opozicija tai įvertino kaip mėginimą surišti rankas
visuomenės aktyvistams.
Kaip parodė apklausa, piliečių, pasitikinčių savanoriais, yra
du kartus daugiau nei piliečių, pasitikinčių valdžia.
Įsitikinę, kad savanoriai iš tikrųjų padėjo žmonėms,
pareiškė 77 proc. apklaustųjų. Kad jie „painiojasi po kojomis“,
sakė 13 proc. respondentų. Dar 11 proc. negalėjo atsakyti į
klausimą.
Daugiau kaip 60 proc. piliečių mano, kad teisingi pastarieji
federalinio centro veiksmai, susiję su potvyniu, bet Rusijos
gyventojų ir valdžios nuomonės išsiskyrė dėl regioninės
valdžios.
Maskva jokių pretenzijų Krasnodaro administracijai nepateikė, o
28 proc. apklaustųjų mano, kad reikia ją patraukti baudžiamojon
atsakomybėn, 27 - administracinėn, o dar 20 proc. mano, jog pakaks,
kad jie viešai atsiprašytų už trūkumus ir klaidas.