Vyrukų, parsiduodančių tokioms moterims, skaičius vis auga. Jie moterims, norinčioms „atostogų romano“, už pinigus ar dovanas teikia sekso paslaugas. Dažniausiai šie vyrai būna iš skurdžių šeimų, menkai išsilavinę ar be jokio išsilavinimo ir net neraštingi.
Pasijuto ypatinga
Britė Barbara – viena iš tokių moterų. Vyresnė kaip 50 metų, išsiskyrusi. Praėjusią žiemą ji pirmą kartą viena išvyko atostogų į Jamaiką. Ji svajojo apie deginimąsi ant balto smėlio, plaukiojimą po skaidrią mėlyną jūrą – apie atostogų romaną jokių minčių nebuvo.
Ji vyko į paslaugą „viskas įskaičiuota“ siūlantį viešbutį Jamaikos vakaruose esančiame Negrilo kurorte, kuris yra viena populiariausių moteriško sekso turizmo krypčių.
„Išlipau iš lėktuvo Montego Bėjuje ir – bum! – ten buvo jis, – pasakoja moteris. – Niekada nebuvau mačiusi tokio vyro, kaip Chrisas. Jo veltinės kaselės krito ant nugaros, o kojos atrodė kaip futbolininko. Aš pagalvojau: „Kodėl jis taip žiūri į mane, lyg manimi žavėtųsi? Juk aš visai ne jo skonio.“
Bet netrukus Barbara atsikratė bet kokių skrupulų ir suvokė, kad gali elgtis taip, kaip namuose niekada negalėtų sau leisti.
„Tai buvo visiška laisvė. Chrisas visas buvo mano, o aš niekaip negalėjau pasisotinti jo nuostabiu kūnu, – sako ji. – Jis apibėrė mane komplimentais apie mano kojas, mano plaukus, kaip aš kvepiu, apie viską. Jis net man sakė, kad jam patinka mano akcentas.“
Ankstesnė Barbaros santuoka buvo nevykusi, kupina įžeidinėjimų ir skaudinimo. Moterį po visų tų išgyvenimų buvo apėmęs jausmas, kad ji yra nieko verta ir daugiau joks vyras į ją nežiūrės.
„Chrisas mane iš karto privertė pasijusti nuostabia ir ypatinga“, – sako ji.
Tačiau tai buvo ne atostogų romano, o komercinio sandorio tarp palyginti turtingos vakarietės ir nuskurdusio „paplūdimio berniuko“ pradžia.
Tai yra prostitucija, bet dažnai tą žino tiktai pardavėjas, o ne pirkėja.
Nemano, kad tai prostitucija
Tai, kad Chrisas į ją žiūri kaip į sekso turistę, Barbara suprato tik tada, kai vieną dieną ji atsisakė duoti jam pinigų narkotikams ir jis pasakė: „Nėra pinigų – nėra sekso.“
Barbara, kaip ir daugelis moterų, Negrile radusi „romantiką“, sako, kad Jungtinėje Karalystėje vyrai į ją nebekreipia dėmesio dėl jos amžiaus. „Jie nori lieknesnių, jaunesnių moterų ir jiems pavyksta tokias gauti“, - sako ji.
„Daily Mail“ žurnalistė Julie Bindel Barbarą susirado per socialinį tinklą, kur moterys dalijosi įspūdžiais apie romanus su vyrais iš Jamaikos.
Nė viena iš moterų nevartojo frazės „sekso turizmas“, bet dauguma pasakojo, kaip siuntė pinigus savo „vaikinams“ skubiai sumokėti skoloms ar išnuomoti būstui, kai ji kitą kartą atvažiuos.
Nė viena iš tų moterų nenorėjo atskleisti savo pavardžių, nes jų draugai ir šeimos nariai nežinojo, kad jos važiuoja į užsienį dėl sekso.
„Chrisas atvyko į mano viešbučio kambarį, ir mes kiekvieną naktį užsiėmėme laukiniu seksu, – sako Barbara. – Pirmosiomis dienomis jis pats primygtinai norėjo už viską mokėti, bet po poros dienų pasakė, kad paskolino pinigų verslo klientui, ir dabar aš turiu jį paremti, kol jis tuos pinigus atgaus.“
Barbara Anglijoje nėra turtuolė – dirba administratore. Bet vienas vakaras viešbutyje – 120 svarų (apie 500 litų) už naktį – atitinka to paties viešbučio durininko keturių savaičių atlyginimą.
„Chrisas taip ir neatgavo pinigų, kuriuos buvo paskolinęs, – sako ji. – Aš lioviausi už viską mokėti ir kartą, kai aš atsisakiau, jis man pasakė, kad gali išsirinkti bet kokią kitą baltąją moterį, ir ji bus laiminga duodama jam pinigų.“
Nepaisant to, iki pat atostogų pabaigos jos neapleido iliuzija, kad Chrisas yra jos vaikinas.
Dabar ji sako: „Jeigu jis apsimetė, kad yra susižavėjęs manimi, ir miegojo su manim tik dėl pinigų – ar dėl to jis yra prostitutė, ar tiesiog šlykštus melagis?“
Užkimba damos su žema saviverte
Stereotipinis sekso turisto įvaizdis – vakarietis vyras, kuris keliauja į Tailandą ar Filipinus, kur moka už seksą su jaunomis moterimis ir net su vaikais.
Bet per pastaruosius tris dešimtmečius smarkiai išaugo ir moterų, keliaujančių visų pirma dėl sekso su vietiniais vyrais, skaičius.
Ši praktika tokia paplitusi, kad kelionių organizatoriai moterims reklamose netgi palieka subtilių užuominų į sekso turizmą.
Pasitelkiamos tokios frazės, kaip „fantazijų sala“, pateikiama mitologija apie vyrų meistriškumą lovoje, kuriai pritaria ir patys paplūdimių berniukai, nes jiems tai apsimoka.
Tačiau moterys ieško ne vien tik sekso. Moksliniuose tyrimuose tokios moterys, kaip Barbara, dažnai vadinamos „romantikos turistėmis“, nes paprastai jos tiki, kad vyrai, kuriuos jos sutinka per atostogas, tikrai jas įsimyli.
Lengviausiai iliuzijoms pasiduoda vidutinio amžiaus ir vyresnės moterys su žeme saviverte, turinčios nepavykusių santykių patirties.
Negrilo kurortas turistus traukia savo ilga įspūdingo balto smėlio pakrante. Miestelyje gyvena apie 6 tūkst. gyventojų, bet čia suplaukia turistų iš viso pasaulio.
Kovą ir balandį čia suplūsta amerikiečių studentų, kuriems tuo metu būna pavasario atostogos, o žiemos mėnesiais atkeliauja europiečių ir šiaurės amerikiečių.
2008 m. čia atvyko 351 tūkst. 404 turistai – tai 20 proc. visų Jamaikos turistų. Nuo to laiko turistų skaičius tik auga.
Negrilo „paplūdimio berniukai“ – beviltiškai nuskurdę ir pažeidžiami, bet tuo pat metu iš pažiūros labai pasitikintys savo vyriškumu.
„Daily Mail“ žurnalistė keletą dienų praleido su vienu iš jų, Clintonu. Jis nuolat stengėsi ją sugundyti seksui.
Kai žurnalistė paklausė, kodėl jis „susitikinėja“ tik su vyresnėmis moterimis, jis atsakė: „Jeigu aš pabendrauju su turiste, ir ji nori man padėti kaip draugui, duoti pinigų ir leisti man apsistoti pas ją viešbutyje, kas čia blogo? Žinoma, aš su jomis myliuosi, bet tai todėl, kad aš nesu gėjus – man patinka moterys.“
Tiki, kad užmezgė romaną
Baltąsias moteris, kurios ką tik atvyko į salą, jamaikiečiai vadina „pieno buteliais“.
Daugumoje paplūdimio barų reklamuojami kokteiliai, kurių pavadinimai yra plačiai vartojami eufemizmai pavadinti didelei varpai – „Didelis bambukas“, „Purvinas bananas“ ir „Jamaikos plienas“.
Žurnalistė Negrile lankėsi per pavasario atostogas, kai miestelis buvo pilnas jaunų, gana patrauklių bikiniais vilkinčių studenčių. Bet „paplūdimio berniukai“ į jas nekreipė jokio dėmesio.
Naktį, baruose garsiai užgrojus regį, jauni vyrai išsitempia „purvinam šokiui“ vyresnes baltaodes moteris. Neįprasta matyti moteris, kartais ir septyniasdešimtmetes, besistumdančias ir besitrinančias su jaunais vyrais, kurie tiktų joms į anūkus, ir iš skardinių geriančias „Red Stripe“ alų.
Kiekvienais metais priskaičiuojama apie 600 tūkst. sekso turisčių iš Vakarų šalių – skaičiai, suprantama, tik apytikriai. Tačiau vyrų sekso turistų, manoma, yra kelis kartus daugiau.
2001 m. Negrilo paplūdimiuose ir dviejuose panašiuose kurortuose Dominikos Respublikoje buvo apklaustos 240 moterų. Paaiškėjo, kad trečdalis jų per atostogas turėjo seksualinių santykių su vietiniais vyrais.
Iš tų 80 moterų beveik 60 proc. prisipažino, kad jų santykiai turėjo „ekonominių elementų“, bet jos pačios savęs nevadino sekso turistėmis, o savo sekso partnerių nelaikė vyrais už pinigus.
Tiktai 3 proc. pasakė, kad jų santykiai buvo „grynai fiziniai“, o daugiau kaip pusė buvo įsitikinusios, kad užmezgė romaną.
Apklausus „paplūdimio berniukus“ paaiškėjo, kad pardavinėti seksą vyresnėms baltaodėms turistėms – nedidelė gėda. Kai kurie tvirtino, kad tokiu būdu uždirbdami pinigus jie patvirtina savo vyriškumą.
Jamaikoje žurnalistės išgirsti komentarai apie moteris su jaunesniais vyrais – gana žiaurūs. Vyresni nutukę vyrai, pasirodantys su jaunesnėmis ir gana patraukliomis moterimis, toleruojami kur kas geriau.
Vienas jaunas vyras žurnalistei pasakė, kad per seksą su baltąja moterimi jį net pykindavo: „Jos smirdi, turi šiurkščią odą ir atrodo kaip persenę šunys. Nenuostabu, kad jos turi mokėti vyrams.“
Viešbučio darbuotojas prasitarė, kad atvykstančios moterys – „visos bjaurios ir storos“.
„Ten, iš kur jos atvyksta, vyrai prie jų neprisilies, – sakė jis. – Man būtų gėda, jeigu mane pamatytų su kuria nors iš jų.“
Kai kurios moterys sekso turistės, kurios atsikrausto nuolat gyventi su jamaikiečiais vyrais, būna mušamos ir įžeidinėjamos. Negrilo policija dažnai būna priversta įsikišti ir ginti baltąsias moteris nuo buitinio smurto.
Išnaudoja abi pusės
Nuolatinė Negrilo lankytoja Dawn pasakoja: „Jie dažnai kalba apie baltąsias moteris taip, lyg mes būtume senos kekšės. Buvau įsitikinusi, kad Derrickas mane gerbia ir tikrai myli, kol vieną naktį neišgirdau jo juokaujančio su kitais vaikinais. Tai atšaldė mano kraują.“
Dawn susipažino su Derricku per savo pirmąją kelionę į Negrilą 2006 m. ir nuo tada atvykdavo po du kartus per metus pabūti su juo. Derrickui dabar 27 metai, o Dawn – 30 metų už jį vyresnė.
„Kai pirmą kartą susitikome, kojos sulinko per kelius. Aš negalėjau juo pasisotinti, bet aš – ne kvailė, – sako ji. – Aš žinojau, kad jam reikia mano pinigų, bet jie čia nieko neturi ir gyvena kaip skurdžiai.“
Kartą per mėnesį Dawn nusiunčia 20 svarų (apie 100 litų) maistui, o kai atvyksta į salą, moka už viską – pradedant maistu, gėrimais, taksi, baigiant drabužiais ir pinigais smulkioms išlaidoms.
„Ką aš už tai gaunu? – klausia ji. – Daug malonumo ir gražų kūną, kuriuo galiu naudotis, kaip noriu ir kada noriu.“
Rasiniai skirtumai moterų sekso turizme vaidina labai svarbų vaidmenį. Baltosios moterys, kurios grįžusios namo niekada nesileistų į atvirus santykius su jaunu juodaodžiu vyru, nevengia to daryti kelionėse, ir dažnai tai pateikia kaip savo „antirasistinės“ nuostatos pavyzdį.
Tačiau tos pačios moterys savo „vaikiną“ dažnai traktuoja ne aukščiau kaip tarną.
Kai kalbama apie moterų sekso turizmą, paprastai įsivaizduojama, kad aukos yra turistės – jas ekonomiškai, emociškai ir seksualiai išnaudoja vietiniai vyrai. Bet iš tiesų išnaudotojai yra abi pusės.
Parengė Jurgita Noreikienė
