Dešimt keisčiausių Šveicarijos referendumų

2013 m. rugsėjo 11 d. 19:05
lrytas.lt
Rumunai skelbia referendumą, ar leisti naikinti valkataujančius šunis. Bukarešto šiukšlynuose besirausiantys keturkojai nevengia puldinėti žmonių, ypač vaikų. Referendumas dėl šunų naikinimo, įvyksiantis spalio 6 dieną, neabejotinai taps vienu keisčiausių kada nors vykusių referendumų, tačiau vargu ar tai padės rumunams šiuo klausimu perspjauti šveicarus.
Daugiau nuotraukų (1)
Šveicarija yra vienintelė Europos šalis, praktikuojanti tiesioginę demokratiją. Gyventojai čia gali patys balsuoti dėl svarbių konstitucijos pakeitimų, neperleisdami šios teisės politikams ir valdžiai. Todėl referendumų čia rengiama ypač daug.
Šveicarijoje įmanoma paskelbti referendumą bet kokiu klausimu – tam pakanka surinkti 100 tūkst. parašų (palyginti, Lietuvoje jų reikia tris kartus daugiau, nors gyventojų turime mažiau - Šveicarijoje gyvena apie 8 mln. žmonių). Todėl daug kas tuo ir naudojasi. Vien praėjusiais metais čia įvyko 12 referendumų.
Pateikiame pačius keisčiausius referendumus, Šveicarijoje surengtus per porą pastarųjų dešimtmečių.
1. Už Šveicariją be armijos.
1989 m. lapkričio 26 d. (atmestas)
Iniciatoriai norėjo konstitucijos pataisos, kad Šveicarija būtų šalis be armijos, ir norėjo numatyti įstatymais, kad nei valstybė, nei kantonai, nei savivaldybės, nei privatūs asmenys negalėtų treniruoti ir laikyti karinių pajėgų.
2. Už sekmadienius be automobilių.
2003 m. gegužės 18 d. (atmestas)
Referendume buvo siūloma, kad vieną sekmadienį kiekvieną sezoną visose viešose vietose būtų draudžiama rodytis privatiems automobiliams, įskaitant kelius ir autostradas. Draudimas būtų galiojęs nuo 4 val. ryto iki vidurnakčio.
3. Prieš karinių lėktuvų triukšmą turistų lankomose vietose.
2008 m. vasario 24 d. (atmestas)
Referendumu buvo norima taikos metu uždrausti karines pratybas turistinėse vietovėse.
4. Dėl pilietybės suteikimo užsieniečiams balsavimu.
2008 m. birželio 1 d. (atmestas)
Jeigu referendumo rezultatas būtų teigiamas, Šveicarijos pilietybė užsienio piliečiams būtų suteikiama ne atlikus atitinkamas teisines procedūras, o anoniminiu balsavimu savivaldybėse.
5. Dėl propagandos uždraudimo.
2008 m. birželio 1 d. (atmestas)
Referendumu buvo siūloma uždrausti politikams ir valstybės pareigūnams naudoti „propagandą“ - rodytis žiniasklaidoje, dalyvauti visuomenės informavimo renginiuose, taip pat remti ir finansuoti informacines kampanijas ir medžiagą prieš referendumus.
6. Prieš minaretų statymą.
2009 m. lapkričio 29 d. (priimtas)
Referendumu buvo priimtas įstatymas, draudžiantis statyti naujus minaretus (islamiškos architektūros bokštus). Įstatymas negalioja atgal, tad keturi jau egzistuojantys Šveicarijos minaretai lieka stovėti. Pažymėtina, kad Šveicarijos valdžia prieš referendumą ragino piliečius nepalaikyti draudimo, bet po balsavimo pareiškė, kad gerbia žmonių sprendimą.
7. Dėl sekso kabinų įsteigimo Ciuriche.
2012 m. kovo 11 d. (priimtas)
Tai referendumas, vykęs ne visos šalies mastu, tiktai Ciuriche. Gyventojai pritarė idėjai iškraustyti prostituciją iš miesto centro, prostitutėms ir jų ratuotiems klientams už miesto įsteigiant užvažiuojamąsias sekso kabinas. Pažymėtina, kad prostitucija Šveicarijoje yra legalus verslas.
8. Dėl 6 savaičių atostogų.
2012 m. kovo 11 d. (atmestas)
Buvo siūloma pailginti kasmetines atostogas nuo 4 savaičių iki 6, teigiant, kad tai sumažins įtampą darbe. Oponentai sakė, kad taip padidės darbo sąnaudos.
9. Dėl knygų kainų reguliavimo.
2012 m. kovo 11 d. (atmestas)
Buvo siūloma reguliuoti knygų kainas, kad jos taptų prieinamesnės visiems. Oponentai tvirtino, kad tai labai pakenktų mažoms leidykloms.
10. Dėl šeimos planavimo.
2012 m. birželio 15 d. (priimtas)
Referendumo pagrindu turės būti padaryti konstitucijos pakeitimai – federacijos vyriausybė privalės dirbti su kantonų valdžia, skatinant balansą tarp darbo ir gyvenimo, gerinant dienos priežiūros paslaugų kokybę ir užtikrinant šeimų poreikių tenkinimą.
Ir tai – jokiu būdu ne riba. Jau rugsėjo 22 dieną šveicarų laukia nauji referendumai. Šalia kitų klausimų, bus sprendžiama, ar nereikia panaikinti privalomosios karo tarnybos, ir balsuojama dėl degalinių parduotuvių darbo laiko pailginimo.
Parengė Jurgita Noreikienė

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.