„Tikiuosi, kad ir mūsų kelias bus toks pat sėkmingas”, – sakė iki šiol apie Baltijos šalis nieko nežinoję katalonai. Kaip ir lietuviai, latviai bei estai 1989-ųjų rugpjūtį, taip ir katalonai vakar susikibo už rankų.
Katalonai vakar savo Nacionalinę dieną atšventė išties ypatingai – jie pasekė Baltijos šalių pėdomis ir suorganizavo 400 kilometrų grandinę, kurią, kai kuriais duomenimis, sudarė iki dviejų milijonų žmonių.
Barselonos gatvėse vakar Katalonijos nepriklausomybės reikalavo tiek žmonių, kad balandžiams nebuvo vietos ir jiems teko skraidyti. O pagrindinis kelias, jungiantis Katalonijos šiaurę ir pietus, buvo uždarytas net tris valandas.
Lokomotyvas įsibėgėjo
„Katalonijos kelias nepriklausomybės link” – taip vadinosi šis visą kraštą sudrebinęs įvykis.
Katalonų nepriklausomybės lokomotyvas per pastaruosius metus kaip reikiant įsibėgėjo ir nežinia, ar Katalonijos paleisti nenorinti Ispanija įstengs jį sustabdyti.
Vakar katalonai žinojo, kad 2013 metų rugsėjo 11-oji bus ypatinga diena jų istorijoje. Taip, kaip lietuviams, latviams ir estams 1989 metų rugpjūčio 23-ioji.
Visą vasarą katalonai repetavo susikibimą rankomis įvairiose gyvenvietėse, o iš vakaro įvairiuose miestuose vyko naktiniai renginiai ypatingam įvykiui paminėti.
Nuo pat ryto Katalonijos gyventojai su pro langus plevėsuojančiomis vėliavomis vyko į vietas, į kurias buvo iš anksto užsiregistravę. Iš viso grandinę sudarė 788 dalys.
„Tačiau ir tie, kurie iš anksto nėra užsiregistravę, gali atvykti paskutinę minutę, kad ir 17.13 val.”, – skelbė Katalonijos Nacionalinė Asamblėja, organizavusi Katalonijos kelią.
Žmonių jungimasis į grandinę prasidėjo simboliniu laiku – 17.14 val., kuris žymi 1714 metus, kai Katalonija prarado nepriklausomybę.
Siekis – sudėtingas
Renginį lydėjo šventinė nuotaika, milžiniškos emocijos ir viltis netrukus išvysti Kataloniją nepriklausomą.
„Būsim laisvi arba mirsim” – toks šūkis mirgėjo ant daugelio plakatų. Žmonių grandinės dalyviams buvo nurodyta vilkėti geltonos spalvos drabužius.
Tai buvo įvykdyta – Katalonijos šiaurę ir pietus vakar sujungė geltona nepriklausomybės upė.
Barselonos Katalonijos aikštėje Nacionalinės Asamblėjos vadovė Carme Forcadell tūkstantinei miniai paskelbė, kad „čia ir dabar Nacionalinė Asamblėja pasižada veikti tol, kol Katalonija taps nauja ES šalimi.
Dar niekada Ispanijoje nebuvo oficialiai kalbama apie Katalonijos atsiskyrimą, nors Madridas įsitikinęs, kad niekas ES Katalonijos nepripažintų, nors optimistų vis daugėja.
„Jei paskelbtumėte nepriklausomybę, pusė Europos jus pripažintų”, – taip prieš savaitę katalonams sakė Arvydas Juozaitis, kurį Katalonijos Nacionalinė Asamblėja pakvietė į spaudos konferenciją.
Kiti garbės svečiai buvo dar du Baltijos kelio organizatoriai – Aleksandras Kirsteinis bei Mati Hintas.
Pastarasis teigė, jog „jei katalonai po 300 metų priklausymo Ispanijai nori savo valstybės, kuri gintų jų kultūrą ir gyvenimo būdą, jie turi tam teisę”.
Palaikė ir lietuviai
Dar niekada Katalonijoje nebuvo tiek kalbama apie Baltijos šalis, kaip dabar.
„Jūs esate mūsų veidrodis”, – taip Katalonijos dienraščio žurnalistas „El Punt Avui” sakė per interviu Vytautui Landsbergiui, kuris palinkėjo Katalonijai sėkmės kelyje nepriklausomybės link, tačiau vengė duoti patarimų Ispanijos ir Katalonijos vyriausybėms.
Baltijos kelią rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais ne sykį minėjo Katalonijos spauda. Antai vakar Katalonijos dienraštis „Periodico” išspausdino straipsnį apie Taradelio miestelyje gyvenančią lietuvę Jolitą Blyžytę ir jos prisiminimus iš Baltijos kelio bei paramą Katalonijos nepriklausomybei. „Lietuva yra su jumis” – su tokiu plakatu lietuvė reiškė paramą katalonams, trokštantiems būti nepriklausomiems.
