Lenkijos žiniasklaida dabar beveik kiekvieną dieną atskleidžia po naują pedofilijos skandalą, o vietos hierarchai jaučia vis didėjantį spaudimą dėl jų slepiamų pavaldinių nusikaltimų.
Kilus didžiuliam visuomenės pasipiktinimui, vyskupai pirmą kartą pripažino šią problemą ir atsiprašė kunigų pedofilų aukų už patirtas skriaudas.
Vis dėlto dauguma apžvalgininkų abejoja dvasininkų nuoširdumu ir teigia, jog konservatyvumu visoje ES išsiskirianti vietos Bažnyčia kol kas vien imituoja kovą su pedofilija.
Pabūgo popiežiaus Pranciškaus
„Vyskupai atsiprašė vien todėl, kad pajuto peilį prie gerklės, – pareiškė Pilietinio instituto direktorius, teologas Jaroslawas Makowskis. – Tai yra priverstinis atsiprašymas, o iš tikrųjų vyskupai dar yra nenusiteikę išdavinėti pavaldinių prokuratūrai.”
Varšuvos universiteto Bažnytinės teisės katedros vedėjas profesorius Pawelas Boreckis irgi teigia, jog vyskupai atsiprašyti suskubo išsigandę galimos popiežiaus Pranciškaus bausmės.
Jo pirmtakai lenkas Jonas Paulius II ir Benediktas XVI esą su pedofilija labiau kovojo teoriškai, o Pranciškus be gailesčio ėmė atleidinėti ne tik prasikaltusius kunigus, bet ir jų nebaudusius vyskupus.
Todėl Lenkijos vyskupus, tiek metų neigusius pedofilijos problemą Bažnyčioje, staiga apėmė baimė. Mat vietos žiniasklaida ėmė kaltinti, kad Lenkijos vyskupai nesilaiko popiežiaus Pranciškaus nurodymo bausti ir izoliuoti nuo vaikų kunigus pedofilus.
Baimę geriausiai liudija 70-mečio arkivyskupo Henryko Hoserio elgesys.
Iki tol griežtai atsisakydavęs su žurnalistais kalbėti pedofilijos tema H.Hoseris staiga atsiprašė už vieno pavaldinio nusikaltimus ir atleido iš pareigų vyskupijos kanclerį, kad jis nereagavo į skundus.
Tokiam atsiprašymui arkivyskupas vis dėlto ryžosi tik po to, kai televizija „TVN24” demaskavo, jog už pedofiliją prieš metus nuteistas kunigas Grzegorzas K. ir toliau ėjo kunigo pareigas ir mokė religijos vaikus.
Ekspertai spėja, jog H.Hoseris išsigando, kad skandalo atgarsiai pasieks Vatikaną, todėl kitą dieną po televizijos reportažo ryžosi atsiprašyti, nors pirma teigdavo, jog pedofilijos Bažnyčioje nėra.
Dreba ir kiti vyskupai
Žurnalo „Wprost” teigimu, dėl tolesnės savo karjeros dabar dreba patys aukščiausi Lenkijos bažnyčios vadovai, anksčiau arba neigę kunigų pedofiliją, arba nereaguodavę į aukų skundus.
Kaltinimų šešėlis persekioja netgi Vyskupų konferencijos pirmininką 72 metų Jozefą Michaliką.
2001 metais eidamas Peremislio vyskupo pareigas jis nereagavo į pranešimus, kad Tyliavos miestelio kunigas Michalas M. tvirkina mergaites, ir pavaldinį gynė net teismui jį nuteisus dvejų metų lygtine bausme.
Popiežiaus nuobaudos bijo ir 63 metų Varšuvos metropolitas, arkivyskupas Kazimierzas Nyczas bei 76 metų Vroclavo arkivyskupas Marianas Golebiewskis.
Juos laiške popiežiui apskundė už pedofiliją nuteisto kunigo Zbigniewo R. auka Marcinas K.
Vaikinas tvirtina, jog jei hierarchai būtų nušalinę minėtą kunigą iš pareigų, o ne kilnoję į vis kitas parapijas, jis nebūtų tapęs pedofilo auka.
Popiežiaus nuobaudos bijo ir 3 kiti senyvi vyskupai, keliolika metų nereagavę į vienos Ščecino katalikiškosios internatinės mokyklos auklėtinių skundus, kad juos naktimis tvirkina kunigas Andrzejus D.
Tylą nutraukė skandalai
Apžvalgininkai sutartinai pripažįsta, jog visuomenėje vyravusį tylėjimo dėl dvasininkų pedofilijos tabu sugriovė šią vasarą lenkų kunigų sukelti skandalai Dominikos Respublikoje.
Iki tol lenkai visame pasaulyje išdidžiai pabrėždavo, jog jų tautietis buvo popiežius, ir nebijodavo demonstruoti savo religingumo.
Žinia, jog dėl įtarimų pedofilija Vatikanas atšaukė nuncijaus pareigas Dominikos Respublikoje ėjusį Jozefą Weselowskį, Varšuvoje sukėlė neregėtą šoką.
Sukrėtimą padidino pranešimai, kad toje šalyje dirbęs kitas lenkų kunigas Wojciechas Gilis irgi kėlė pedofilines orgijas.
Į Dominikos Respubliką skubiai nuvykę didžiausių Lenkijos dienraščių bei žurnalų korespondentai patvirtino, jog kaltinimai yra akivaizdūs ir jų daugybė.
Kunigas Francisco Javiera Reyesas prisipažino policijai, kad buvo nuncijaus J.Weselowskio meilužis ir pastarojo prašymu ieškodavo jam parsidavinėjančių paauglių.
Nuncijus telefonu filmuodavo nuogus paauglius, o šiuos įrašus policija rado nuncijaus nešiojamajame kompiuteryje.
W.Gilio kompiuteryje policija rado net 87 tūkst. nuogų vaikų nuotraukų, dalis jų buvo daryta paties kunigo.
Paaiškėjo, jog kunigas vaikus svaigindavo alkoholiu ir narkotikais, aprengdavo moteriškais drabužiais, gundydavo pažadais nusivežti į Europą ir net prievartaudavo grasindamas nušauti turimu pistoletu.
Šie atskleidimai padrąsino apie skriaudas prabilti kunigų aukas Lenkijoje.
Todėl besitvenkiančių skandalų akivaizdoje Vyskupų konferencijos generalinis sekretorius vyskupas Wojciechas Polakas pirmasis viešai atsiprašė nukentėjusiųjų.
Labiausiai bijo ieškinių
W.Polakas spaudos konferencijoje pranešė, jog Vyskupų konferencija nusprendė įkurti specialius kursus dvasininkams apie pedofilijos žalą bei prevenciją ir pažadėjo psichologinę Bažnyčios pagalbą nukentėjusiems nuo kunigų.
Vyskupų norą apsiriboti vien atsiprašymais ir psichologine pagalba sukritikavo kunigų pedofilų aukos, susivienijusios į draugiją „Nebijokite”.
Draugija pareiškė, jog dėl psichologinės pagalbos nukentėjusieji į kunigus tikrai nesikreips, ir paragino, jog Bažnyčia materialiai atlygintų patirtą moralinę žalą bei gydymo išlaidas.
Šį raginimą palaiko ir Helsinkio žmogaus teisių gynimo organizacija, kviečianti vyskupus imti pavyzdį iš išmokas aukoms mokančių bažnyčių Vakarų valstybėse ir teigianti, kad ilgamečiu problemos ignoravimu Lenkijos bažnyčia prisidėjo prie pedofilijos nusikaltimų.
Vyskupai kol kas tokiems raginimams lieka akli ir nusamdė geriausius advokatus, kad padėtų išsisukti nuo popiežiui skundą parašiusio Marcino K. ieškinio.
Jis siekia prisiteisti 100 tūkstančių zlotų (82 tūkst. litų) ne tik iš jį paauglystėje tvirkinusio kunigo Zbigniewo R., bet ir Košalino vyskupijos, kuri nereagavo į pranešimus apie kunigo iškrypimą.
Dvasininkais lenkai netiki
Vyskupų atsiprašymo nuoširdumu visuomenė nepatikėjo.
Kaip paliudijo sociologinių tyrimų apklausa, tik 17,5 procento lenkų tiki, kad Bažnyčia neslepia kunigų pedofilų nusikaltimų.
68,5 procento žmonių mano, kad Bažnyčia slepia šiuos nusikaltimus.
Tik 14 proc. apklaustųjų neturėjo savo nuomonės.
Lenkai turi pretekstą nepasitikėti dvasininkais, mat vienas įtakingiausių kunigų, didžiausio katalikiškosios žiniasklaidos koncerno vadovas Tadeuszas Rydzykas ir toliau gina pedofilija kaltinamus kunigus.
„Radio Maryja” direktorius Vatikano sprendimą atšaukti nuncijų J.Weselowskį vadina klaidingu, o kaltinimus pedofilija kitiems lenkų kunigams – prasimanymu.
Sutrikę yra net vienuoliai. Dominikonų vienuolis Maciejus Zieba teigia, jog kaltinimai pedofilija Bažnyčiai yra išpūsti, o kitas to paties ordino atstovas Pawelas Guzynskis teigia priešingai. Esą dauguma šalies dvasininkų vis dar nesupranta padėties rimtumo ir nekovoja su pedofilija.
P.Guzynskis mano, jog dėl vyskupų neryžtingumo pedofilijos skandalai truks dar ilgai ir pridarys Bažnyčiai daugiau žalos, nes tikintieji praras pasitikėjimą kunigais.
Iškrypėlių niekas neizoliuoja
Šio vienuolio spėjimai pildosi, mat į viešumą iškyla vis labiau sukrečiančios istorijos. Paaiškėjo, kad Vroclavo vyskupija neseniai leido kunigo pareigas vėl eiti Edwardui P., prieš dešimtmetį baustam už kelių vienuolikamečių berniukų tvirkinimą.
Vyskupija pasinaudojo Lenkijos konstitucijos nuoroda, jog po 10 metų baudžiamumas asmens byloje yra panaikinamas, ir numojo ranka į medikų perspėjimus, jog pedofilus reikia visam laikui izoliuoti nuo vaikų.
O štai žurnalas „Wprost” demaskavo, jog Legionovo kunigas Jacekas S. davė pinigų ir privertė pernai abortą pasidaryti nuo jo pastojusią moksleivę, nors Lenkijoje abortai yra uždrausti.
Tardytojai nustatė, jog šis tikybą mokykloje dėstęs jaunas kunigas į lovą atsiviliodavo net devynerių metų mergaites, o į vaikų pranešimus nereagavo nei vyskupas, nei mokytojai, nei tėvai.
Mat Lenkijos provincijoje kunigas vis dar yra laikomas neginčytinu autoritetu, Dievo pasiuntiniu, prieš kurį liudyti yra nuodėmė ir negarbė.
Kenčia religingi vaikai
Kunigų pedofilų aukas gydantis psichologas Marekas Sulkowskis teigia, jog dauguma nukentėjusiųjų yra kilę iš labai religingų šeimų ir patarnaudavo mišiose ar giedodavo bažnyčios chore.
Tokie vaikai kunigus dažniausiai pažįsta nuo vaikystės, aklai pasitiki jais ir ne iškarto supranta, jog yra tvirkinami. O kai supranta, tai neturi kam pasiskųsti ir bijo tai daryti, kad nebūtų pasmerkti tėvų ir kaimynų už kunigo ir Bažnyčios žeminimą.
Patirtą fizinę bei psichinę traumą aukos gydytis ryžtasi tik suaugusios, kai jas tvirkinusių kunigų jau bausti nebegalima, mat bylą iškelti Lenkijoje įmanoma ne vėliau kaip dešimt metų po nusikaltimo.
Toks įstatymas bei vyskupų nenoras viešinti pavaldinių prasižengimus pedofilams kunigams iki šiol sudarydavo puikias sąlygas nusikalsti.
Kol kas sugriuvo tik tabu – nerašytas draudimas kalbėti apie pedofiliją Bažnyčioje, o ar Lenkijos bažnyčia sugebės atsikratyti tokių kunigų, paaiškės laikui bėgant.
