„Buvau girtas kaip šliurė”, – taip jis teisinosi rinkėjams. Žiūrint į R.Fordą sunku patikėti, kad vaikystėje jis svajojo tapti profesionaliu amerikietiškojo futbolo žaidėju ir važinėjo į prestižines sporto stovyklas JAV, remdamasis užsienio spaudos pranešimais, rašo „Lietuvos rytas“.
Užuot mėgavęsis atleto sveikata, penkto pagal dydį Šiaurės Amerikos miesto lyderis šiandien kenčia nuo antsvorio, astmos, inkstų problemų, alkoholio potraukio.
Kanadiečiai nekart matė, kaip R.Fordas renginiuose šlaistosi girtas, o lapkričio 5-ąją jis kone verkdamas prisipažino vartojęs ir kvaišalus.
Tiesa, savo paklydimus jis liovėsi neigti tik įspraustas į kampą – kai policija pranešė turinti vaizdo įrašą, kuriame R.Fordas matomas traukiantis dūmą iš kreko pypkutės.
Bet tai nemažina šios spalvingos asmenybės žavesio. Jis vadinamas didesniu už gyvenimą žmogumi – lyg Daktaras Džekilas ir Ponas Haidas.
Viena vertus, tai iškalbingas ir sumanus miesto valdytojas. Kita vertus, – girtuoklis, mušeika, keikūnas ir banditų draugas.
Priklausomybė kamavo seserį
R.Fordas gimė ir iki šiol gyvena Etobike (Etobicoke) – Toronto rajone, kuris 1998 metais drauge su dar penkiais atskirais administraciniais vienetais buvo sujungti į vieną megapolį Torontą.
Dabartinis miesto vadovas yra jauniausias iš keturių politiko ir verslininko Dougo Fordo bei Ruth Diane vaikų.
D.Fordas dirbo Ontarijo provincijos parlamente Progresyviosios konservatorių partijos valdymo metais. Su šia partija siejamas ir dabartinis Toronto meras, nors oficialiai jis nepriklauso jokiai politinei jėgai.
Robo tėvas taip pat buvo etikečių gamybos įmonės „Deco Labels & Tags” savininkas, tad jam niekada neteko sukti galvos dėl nepriteklių. Sėkmingas verslas leido Fordų šeimai Etobike pasistatyti įspūdingą namą su 6 miegamaisiais, baseinu ir jį supančiais sodais.
R.Fordas, pabaigęs vidurinę mokyklą, išvyko studijuoti politikos mokslų į sostinę Otavą.
Tačiau po kiek laiko jo studijos nutrūko. Teigiama, kad būsimasis Toronto lyderis grįžo namo dėl sesers Kathy, kuri buvo įnikusi į narkotikus.
Etobike R.Fordas įsidarbino tėvo įmonės pardavimų skyriuje.
2000 metais jis vedė Renatą Brejniak, su kuria susipažino dar vidurinėje mokykloje.
Pora augina du mokyklinio amžiaus vaikus – dukterį Stephanie ir sūnų Dougą.
Tais pačiais 2000-aisiais vyras buvo išrinktas į Toronto miesto tarybą ir joje išliko 3 kadencijas – iki 2010-ųjų, kai buvo išrinktas 2,5 mln. gyventojų turinčio miesto vadovu.
Po D.Fordo mirties 2006 m. Robas su broliais ir motina tapo „Deco Labels & Tags” vadovais.
Garsėja aštriais pareiškimais
Būdamas Toronto tarybos nariu, R.Fordas pagarsėjo kaip aistringas oratorius, žarstantis prieštaringai vertinamas mintis. Šią jo savybę 2001-aisiais aprašė Toronto politinių įvykių apžvalgininkas Donas Wanagas, stebėjęs biudžeto debatus.
Torontui grėsė šimtamilijoninis deficitas, todėl mokesčiai miestiečiams galėjo šokti ligi debesų. Pasak D.Wanago, politikai ėmė drebėti, kai kalbėti pakilo R.Fordas.
„Aš turiu pakratyti galvą, nes klausant retorikos, kuri sklinda iš kai kurių tarybos narių burnos, man blokuoja protą. Turėti tokią valdžią – nesąmonė”, – nesikuklindamas drėbė R.Fordas.
Jis siūlė neskirti tarybos nariams po 200 tūkst. JAV dolerių biuro išlaidoms, nenaudoti biudžeto pinigų jų kelionėms, atsisakyti savivaldybės limuzinų ir nebemokėti už narystę klubuose. Po šios kalbos tarybos narys Joe Pantalone patarė R.Fordui pavartoti prozako – antidepresantų.
Būdamas tarybos nariu, kanceliarines išlaidas R.Fordas padengdavo iš savo atlyginimo ir stebėjosi, kaip gali būti kitaip: „Visos tos biuro išlaidos skirtos savireklamai. Kodėl mokesčių mokėtojai turėtų už tai mokėti? Tai man blokuoja protą.”
Dviratininkus vadino rakštimi
2005-aisiais R.Fordas buvo išliaupsintas radijo stoties „AM 640”, kuri atliko eksperimentą: miesto tarybos nariams pranešė apie atsivėrusią duobę. R.Fordas buvo vienas iš trijų politikų, kurie asmeniškai paskambino jau tą pačią dieną.
Vis dėlto kritikos jis sulaukdavo kur kas dažniau. Daugiausia – dėl aštraus liežuvio. Pavyzdžiui, 2006-aisiais jis pasipriešino, kad kovai su AIDS Torontas skirtų 1,5 mln. JAV dolerių.
Jo nuomone, tai nėra didelės dalies miestiečių problema, nes jei nesileidi narkotikų ir nesi gėjus, veikiausiai šia liga nesusirgsi. O jeigu AIDS suserga moteris, vadinasi, ji miegojo su biseksualu.
2007-aisiais jis papiktino miesto gatvėmis važinėjančius dviratininkus, palyginęs jų keliones su plaukiojimu su rykliais: „Keliai nutiesti autobusams, lengviesiems automobiliams ir sunkvežimiams, o ne dviratininkams. Mano širdis kraujuoja, kai kas nors iš jų žūsta, bet juk tai jų pačių kaltė.”
„Gerai, pripažįstu. Niekam ne paslaptis, kad dviratininkai vairuotojams yra rakštis šiknoj”, – 2009-aisiais pridūrė tarybos narys. Praėjusią vasarą Toronte oficialiai pradėjo veikti nuo gatvių atskirti dviračių takai.
Įvaizdį gerino ir apgaule
Per 2010-ųjų Toronto mero rinkimus R.Fordas sutriuškino varžovus susižėręs 47 proc. miestiečių balsų.
Naujasis miesto lyderis, atsižvelgdamas į Toronto gyventojų nuomonę ir pasiūlymus, ryžtingai ėmėsi miesto biudžeto perskirstymo. Pernelyg netuštindamas miestiečių piniginių, R.Fordas per trejus metus pastatė Torontą ant kojų.
Bet jam koją kišo žalingi įpročiai ir prasti santykiai su žiniasklaida. Meras vengė viešumo ir ne kartą iškoneveikė ar net apstumdė žurnalistus.
Su miestiečiais R.Fordui labiau patiko bendrauti per radiją.
Per radijo stotį „CFRB Newstalk 1010” kiekvieną sekmadienį būdavo transliuojama laida, kurioje R.Fordas su savo broliu Toronto tarybos nariu Dougu Fordu atsakydavo į klausytojų klausimus.
Bet ir čia neišvengta skandalų. Šią vasarą paaiškėjo, kad nuolat į laidą skambindavęs ir R.Fordą girdavęs asmuo iš tiesų buvo mero padėjėjas.
Po lapkričio 7-osios, kai meras prisipažino vartojęs narkotikus, Fordų laidos transliacijos buvo nutrauktos.
Tos pačios lapkričio 7-osios vakarą radijo stotis „AM 640” sulaukė „Iano iš Etobiko” skambučio. Jis atkakliai gynė Toronto lyderį. Žurnalistai kreipėsi į balso atpažinimo ekspertus, prašydami nustatyti, ar tai nebuvo pats R.Fordas.
Prognozuoja greitą mirtį
Dienraštis „Toronto Star” visą R.Fordo kadencijos laiką pasižymėjo kaip didžiausias mero kritikas. Jis nuolat viešino mero nuodėmes, įskaitant žinią apie nebaigtą universitetą.
Vėliau buvo pranešimų apie girto R.Fordo šlitinėjimus per viešus renginius, kolegės užpakalio grabinėjimą, šlapinimąsi viešojoje vietoje.
Būtent „Toronto Star” gegužės mėnesį paskelbė, kad matė vaizdo įrašą, kuriame Toronto lyderis rūko kreką. Pusę metų R.Fordas tai neigė, kol įrašą policija aptiko jo bičiulio Alexanderio Lisi namuose.
Retkarčiais mero vairuotoju padirbėdavęs A.Lisi dabar kaltinamas šantažu – įtariama, kad jis grasino įrašą padariusiems narkotikų prekeiviams, reikalaudamas atiduoti R.Fordą kompromituojančią medžiagą.
Tačiau net ir paaiškėjus, kad R.Fordas kamuojamas priklausomybių ir galimai susijęs su nusikaltėliais, rinkėjų nuomonė apie jį beveik nepasikeitė.
2014-ųjų Toronto mero rinkimuose, kuriuose R.Fordas vis dar ketina dalyvauti, jį palaikytų 44 proc. didmiesčio gyventojų.
„R.Fordas yra puikus meras. Jo asmeniniai įpročiai nepaveikė miesto mokesčių, paslaugų, ekonomikos. Balsuočiau už jį ir vėl. Kodėl? Šis vyras pasiekė rezultatų. Ko liberalai negalėjo padaryti prie balsadėžių, dabar bando laimėti šitokiu būdu”, – piktinosi vienas interneto komentatorius po kritišku rašiniu JAV leidinyje „New Yorker”.
„Čia kalbama ne apie narkotikų vartojimą, o apie galimo nusikaltimo slėpimą, – argumentavo kitas. – Gali manyti, kad krekas – nieko blogo, bet ar ilgus mėnesius trukęs melas apie tai tikrai priimtinas?
Jo nenorėjimas atsistatydinti taip pat šį tą apie jį sako. Jis neabejotinai turi trauktis.”
Dar kiti komentatoriai rūpinosi R.Fordo sveikata.
„Atrodo, jis greitai mirs. Jis atrodo panašus į Chrisą Farley prieš mirtį.
Jis galėtų baigti gyvenimą valkataudamas”, – tokios skaitytojų prognozės skamba per didelį gyvenimo tempą pasirinkusiam politikui.
Merų paklydimai jau nieko nebestebina
R.Fordas – ne vienintelis reputaciją susitepęs Šiaurės Amerikos meras.
2012-ųjų gruodį San Diego (Kalifornija, JAV) meru išrinktas Bobas Filneris buvo priverstas trauktis vos po 8 mėnesių vadovavimo.
Buvęs JAV kongresmenas spalį prisipažino kaltas dėl 3 moterų sumušimo ir neteisėto įkalinimo. Į viešumą žengė dar 19 moterų – jos kaltino merą lytiniu priekabiavimu tapšnojant joms per sėdynę, lyžtelint skruostą ar B.Filnerio firminiu ženklu tapusiu stipriu kaklo apkabinimu viena ranka. Politikas atsistatydino, bet skundėsi, kad buvo nulinčiuotas.
Buvęs Detroito (Mičiganas, JAV) meras Kwame’as Kilpatrickas praėjusį mėnesį buvo nuteistas 28 metus kalėti už reketą ir turto prievartavimą.
2002-aisiais, būdamas 31 metų, K.Kilpatrickas tapo jauniausiu visų laikų Detroito meru ir vadovavo miestui iki 2008-ųjų. Populiari nuomonė, kad melu ir korupcija pagarsėjęs meras atvedė miestą prie bankroto.
Pernai po korupcijos skandalo iš posto pasitraukė 10 metų Monrealiui (Kvebekas, Kanada) vadovavęs Geraldas Tremblay.
Jo įpėdiniu tapo 50-metis Michaelas Applebaumas, kuris žadėjo nutrinti nuo miesto dėmes. Bet vos po kelių mėnesių buvęs nekilnojamojo turto agentas M.Applebaumas buvo sulaikytas dėl kito korupcijos skandalo, apkaltintas pinigų plovimu. Negana to, lapkričio pradžioje paaiškėjo, kad jis yra susijęs mažiausiai su 10 neskaidrių nekilnojamojo turto sandėrių.
2010 metais prie Trentono (Naujasis Džersis, JAV) vairo stojęs Tony Mackas ramybe mėgavosi pusantrų metų.
O tada prasidėjo: vienas miesto verslo administratorius buvo apkaltintas turto grobstymu, mero personalo vadovas pagautas bandantis nusipirkti heroino, o T.Macko netikras brolis prisipažino kaltu dėl viešųjų ir privačių interesų supainiojimo, kai savo verslui samdė miesto darbuotojus. Federalinis tyrimų biuras ir pačiam T.Mackui pateikė kaltinimus dėl pinigų plovimo.
Belas yra mažas darbininkų miestelis šalia Los Andželo (Kalifornija, JAV), bet pagarsėjęs visoje šalyje. 2010 metais spauda atskleidė, kad miesto pareigūnai buvo pasiskyrę kosminius atlyginimus.
Pavyzdžiui, Belo administracijos vadovas per metus uždirbdavo 800 tūkst. JAV dolerių, t.y. 170 tūkst. litų per mėnesį.
Nuo 2009 iki 2011-ųjų Belui vadovavęs meras Oscaras Hernandezas Bellas įsigudrino iš miesto biudžeto apmokėti už savo plaukų transplantavimą, kuris kainavo 9 tūkst. JAV dolerių (23,3 tūkst. litų). Kai policija atvažiavo O.H.Bello suimti, jis atsisakė atidaryti duris, todėl pareigūnai išlaužė jas ir merą išsivedė su antrankiais.