Kinijos rytuose esančioje Henano provincijoje rytai dažniausiai būna apsiniaukę: dangus pilkas, tvyro rūkas.
Tačiau nesvarbu, lauke lyja ar šviečia saulė, 6 val. 15 min. Nandziecuno gatvėse skamba dainos, šlovinančios velionį Kinijos komunistų vadą Mao Zedong’ą, rašo "Lietuvos rytas".
Muzika sklinda iš garsiakalbių, pritvirtintų prie kiekvieno stulpo: „Rytai parausta, saulė teka, Kinija turi Mao Zedong’ą, jis kovoja už žmonių laimę, jis kovoja už judėjimą pirmyn.“
Į Nandziecuną atvykę vyresnio amžiaus turistai šiuos stulpus prisimena iš vaikystės. Prieš 60 metų nuotaikingos maoistinių dainų melodijos skambėjo visur – kiekviename mieste ir kaime.
Bet dabar ir patiems kinams Nandziecunas atrodo tarsi iš praeities ištrauktas žemės lopinėlis, kuriame vietoj reklaminių plakatų iš stendų išdidžiai šypsosi komunizmo lyderiai, o gyventojų nuosavybė yra bendra.
Šlovinamas komunizmas
Nandziecuno lankytojų pagrindinė traukos vieta – aikštė, į kurią galima patekti pro arką, vaizduojančią vaivorykštę.
Čia stovi didžiulė Mao Zedong’o skulptūra, o ją supa keturi maždaug 10 metrų aukščio portretai: Karlo Marxo, Friedricho Engelso, Vladimiro Lenino ir Josifo Stalino.
„Niekas nėra tobulas. Netgi šventieji daro klaidų“, – tokią nuomonę apie J.Staliną išsakė ilgametis Nandziecuno Komunistų partijos sekretorius Wang Hongbinas, poros kvadratinių kilometrų dydžio kaimui vadovaujantis daugiau kaip 30 metų.
„1986 metais iš naujo pradėjome kolektyvizaciją, siekdami kovoti su mažėjančiais atlyginimais. Tada savęs klausėme: kokią idėją galėtume perkelti į realybę?
Nusprendėme, jog ta idėja priklauso Mao Zedong’ui.
Tai mokslinė teorija. Tarnavimo liaudžiai teorija. Suvokėme, kad mūsų tikslas – turtėti drauge“, – kaimo filosofiją prieš porą metų apsilankiusiam „The New York Times“ žurnalistui apibūdino Wang Hongbinas.
Gyventi – nekainuoja
Neseniai kaime viešėjusiam BBC korespondentui susidarė įspūdis, jog Nandziecunas klesti. Tokį įspūdį jam sustiprino ir vaizdinė medžiaga, kurią parodė kaimo propagandos vadovas, pasakodamas apie kaimo praeitį.
Viename piešinyje buvo pavaizduota, kaip trys vyrai aria dirvą: du traukia plūgą, o trečias riekia vagą. Kitose nuotraukose matyti apšepę nameliai.
Dabar tai tik prisiminimas. Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kaimo gyventojai buvo įtikinti privačius sklypus grąžinti kolektyviniam naudojimui. Taip jie visi tapo bendro ūkio savininkais.
Vietos valdžiai pavyko pritraukti išorės investicijų. Nandziecune pradėjo veikti makaronų, alaus, vaistų fabrikai. Lūšnas ilgainiui pakeitė tvarkingi daugiabučiai.
Tiesa, atlyginimai čia maži – vietos gyventojai vidutiniškai uždirba vos 32 JAV dolerius (83 litus) per mėnesį.
Bet jiems nereikia mokėti už butą, buitinę techniką, kai kurias maisto prekes ir švietimą.
Gelbėja paskolos?
Apie 3 tūkst. gyventojų turintis Nandziecunas nėra kaip nors fiziškai atskirtas nuo šiuolaikinės Kinijos.
Tereikia kirsti gatvę, ir prieš akis atsiveria kitas pasaulis.
Vienoje pusėje – galybė privačių parduotuvių ir reklamų, kitoje – vien raudonos vėliavos ir propagandiniai plakatai.
Vienur – iš parduotuvių sklindanti technomuzika ir ūžiantys automobiliai, kitur – visą dieną skambančios maoistinės dainos ir beveik jokio eismo.
„Tarsi būtum kinų „Trumano šou“, – automobilių judėjimą Nandziecune apibūdino vienas jo lankytojų, Nandziecuną palyginęs su garsiu filmu, kuriame aktorius Jimas Carrey vaidina vyrą, pamažu imantį suvokti, jog miestelis, kuriame jis gyvena, jo visas gyvenimas tėra vienas didelis realybės šou.
Tačiau abi pusės sugyvena puikiai. Nandziecuno gyventojai stabteli apsipirkti parduotuvėse už kaimo ribų, o kaimo fabrikuose dirba ir žmonės iš apylinkių. Pastarųjų atlyginimai didesni, bet jie negauna lengvatų, kurias turi vietos gyventojai.
„Jie turi gerą sistemą, bet mes nesame jos dalis“, – „The New York Times“ žurnalistui teigė mėlyną kombinezoną vilkintis darbininkas, kuris Nandziecuno kaime ne gyvena, bet tiktai dirba.
Tiesa, prieš kelerius metus Kinijos laikraštis „Southern Metropolis“ suabejojo tokia utopinio komunizmo modelio sėkme. Jis atskleidė, jog iš tiesų Nandziecunas yra ekonomiškai nuostolingas ir jį gelbėja tik banko paskolos, kurias palaimina aukštesni partijos pareigūnai.
„Southern Metropolis“ Nandziecuno skolas įvertino 250 mln. JAV dolerių (650 mln. litų). Tačiau Wang Hongbinas leidiniui „The New York Times“ tikino, kad didžiąją dalį skolų valstybiniai bankai galiausiai nurašė. (BBC, „The New York Times“, „Lonely Planet“, LR)
Kuo maoizmas skiriasi nuo komunizmo?
Maoizmas – komunistinė ideologija Kinijoje, atsiradusi iš marksizmo-leninizmo. Ideologijos pradininkas – Mao Zedong’as. Maoizmas iki šiol laikomas oficialia Kinijos komunistų partijos doktrina.
Pagrindinės maoizmo idėjos: partinės biurokratijos kritika ir savarankiškų revoliucinio jaunimo grupių (chunveibinų) steigimas. Partizaninis karas – pagrindinė revoliucijos taktika. Anot Mao Zedong’o, politinė galia auga iš šautuvo vamzdžio.
Skirtingai nei komunizme, maoizmo variklis – ne darbininkai, o valstiečiai. Būtent jie esą turėjo sukurti socializmą. Valstiečiai pasirinkti neatsitiktinai, mat būtent jie padėjo Mao Zedong’ui iškilti per Kinijos pilietinį karą.
Maoizmo idėjos Europoje ir Lotynų Amerikoje paplito 1960–1970 metais. Pavyzdžiui, maoistas buvo ir dabartinis Europos Komisijos vadovas J.M.Barroso. Tačiau populiarumas smuko sužinojus apie Kultūrinės revoliucijos padarinius. Manoma, kad Mao Zedong’o paskelbto Didžiojo šuolio metu 1958–1962 m. iš bado mirė 20–30 mln. žmonių.
Pastaruoju metu maoistiniai judėjimai tebėra aktyvūs daugelyje Azijos šalių, ypač Nepale, Indijoje, Filipinuose.