Šiuo metų laiku daryti gerus darbus madinga. Tiesa ir tai, kad gerumo banga dažniausiai užplūsta dar gerokai iki švenčių: nepasiturinčioms šeimoms iš anksto išdalijamos dovanos, iš anksto surengiami ir labdaros koncertai.
O taisyklės Kalėdų nešvęsti iš anksto laikosi Šv.Egidijaus bendruomenės nariai visame pasaulyje. Nebūtina priklausyti ir bendruomenei, nes gerus darbus gali daryti bet kas – nuo paprasto žmogaus iki popiežiaus.
Pavyzdžiui, popiežius Pranciškus šią savaitę darsyk patvirtino savo, kaip paprasto, gailestingo ir bendraujančio su žmonėmis, įvaizdį – savo 77-ojo gimtadienio proga per pusryčius Vatikane vaišinosi su benamiais.
O štai belgas François Deloozas jau žino, kad ateinantį antradienį dengs stalus, pakuos dovanas ir puoš Kalėdų eglę, bet ne savo vaikams ir ne savo namuose, o vienoje Lježo bažnyčių.
Kūčių vakarienė bažnyčioje
Per Kūčias, po vakarinių pamaldų, danguje pasirodžius Vakarinei žvaigždei, Lježo Šv.Bartolomėjaus bažnyčioje niekas nesiskirstys, o dengs šventinius stalus, vaišes ant jų kraus ir Kalėdų kalakutą pjaustys čia pat.
Beveik šimtas čia susirinksiančių savanorių gal net neturės kada prisėsti, nes jų užduotis – patarnauti Kūčių vakarienės svečiams: benamiams, vienišiams, varguoliams.
„Ir tokių savo laiką aukojančių ir norinčių mums pagelbėti niekada netrūksta, priešingai, kasmet vis daugėja. Juk žmonės yra geranoriški.
Šį antradienį susirinks 85 savanorių komanda. Jiems Kūčias arba Kalėdas švęsti su likimo nuskriaustaisiais nėra vargas, o tiems, dėl kurių visa tai darome, toks gerumas be galo svarbus“, – įsitikinęs F.Deloozas.
Šv.Bartolomėjaus bažnyčioje per Kūčias šįmet laukiama apie 220 varguolių. Į šventinę vakarienę reikia užsiregistruoti iš anksto, bet to nepadariusiems durys prieš nosį tokį vakarą nebus užvertos.
Netikėti svečiai gal tik negaus dovanų, kurios kiekvienam būna paruoštos iš anksto.
„Vaikams dovanojame žaidimus. Benamiams stengiamės paruošti praktiškas dovanėles: kepurių, pirštinių, šalikų.
Dalį jų perkame patys, dalį padovanoja rėmėjai ar surenkame labdaringų akcijų mokyklose ar bažnyčiose metu“, – pasakojo F.Deloozas.
Kalėdas švęs pirmą kartą
Šv.Egidijus yra elgetų ir neįgaliųjų globėjas, todėl krikščioniška jo vardu pavadinta bendruomenė visame pasaulyje rūpinasi likimo nuskriaustais žmonėmis.
Didžiąją benamių ar vargšų dalį pažįsta ir Lježo savanoriai, mat pagalba jiems teikiama ištisus metus.
Tradicija kartu su benamiais ir vienišaisiais švęsti metų pabaigos šventes prieš 30 metų atsirado Romoje.
Šv.Egidijaus bendruomenės nariai Trasteverės Šv.Marijos bazilikoje Kūčių vakarą rinksis ir šįmet.
„Vieną dieną ir mes supratome, kad būtent per Kalėdas likimo nuskriaustiems žmonėms labiausiai trūksta šeimos, artimųjų.
Šiuo metų laiku jie ypač skaudžiai pajunta savo vienišumą.
Todėl ir pradėjome Lježe kartu valgyti Kūčių vakarienę, o Kalėdas švęsti Briuselyje.
Neatsitiktinai pasirinkome ir vietą, juk per Kalėdas bažnyčioje visiems turi atsirasti vietos“, – pasakojo pašnekovas.
Šventiniai stalai padengiami tarp XI a. menančių barokinių Šv.Bartolomėjaus bažnyčios navų. Daugeliui susirinkusių ne nakvynės namų ar labdaros valgyklose valgoma vakarienė daro dar didesnį įspūdį.
Juolab kad iš kelių šimtų svečių tikrai atsiras tokių, kurie Kalėdas šįmet švęs pirmą kartą gyvenime.
Mat nemažą vargingai gyvenančios visuomenės Belgijoje dalį sudaro imigrantai, dažniausiai atvykstantys iš musulmoniškų kraštų.
Vaišina ir vynu
„Vakarienė bažnyčioje žmonėms daro milžinišką įspūdį, jie jaučiasi pagerbti. Jei ne ši iniciatyva, daugeliui Kalėdų visai nebūtų, o jei būtų, tai be šventinės vakarienės, ką jau kalbėti apie dovanas“, – teigė pašnekovas.
Labdaringa organizacija šventinį vakarą net padaro vieną išimtį ir Kūčių vakarą svečius vaišina vynu. Tiesa, labai saikingai – daugiausia dvi taures.
„Nenorime nesklandumų ir labai atidžiai stebime, kad nebūtų padauginusių svečių. Taip išvengiame bet kokių problemų, bet turiu pripažinti, kad per dešimt mūsų tradicijos gyvavimo metų Kūčių vakarą nebūna nei susipykusių, nei nepatenkintų.
Visi susirinkę supranta, kokia laimė kartu dalintis Kūčių vakariene, todėl atmosfera būna labai draugiška“, – pasakojo F.Deloozas.
Kviečia į Gerumo fermą
„Turtingieji tampa vargšais, o vargšai – karaliais“, – tokiu šūkiu kartu švęsti Kūčių ir Kalėdų į vadinamąją Gerumo fermą kviečia prancūzas Remy Carras.
Ši vieta Paryžiaus priemiestyje Nantere įkurta neatsitiktinai.
Anot pašnekovo, praėjusio amžiaus 6–8-ąjį dešimtmečiais būtent šioje vietovėje aplink Paryžių buvo daugiausia lūšnynų visoje Prancūzijoje. Ir nors lūšnynus pakeitė namai, vargstančių žmonių čia vis dar labai daug.
„Gerumo ferma visiems atvira jau du dešimtmečius. Čia visada buvo galima sušilti prie židinio, rasti šilto maisto lėkštę, stogą, o kartais net darbo.
Tačiau ilgainiui ėmėme matyti, kad visuomenės ir žiniasklaidos pamišimas dėl Kalėdų nepakeliamai sunkus benamiams ir vienišiems žmonėms.
Keista, tačiau tada, kai žmonės grįžta pas artimuosius, susirenka šeimomis, jie visiškai pamiršta kitus. Juk yra žmonių, kurie neturi šeimų, yra tokių, kurie jas turi, bet neturi galimybės švęsti.
Gaila, bet Kalėdos yra metas, kai dalis žmonių pasijunta kaip niekad vieniši. Būtent šiems žmonėms mes ir nusprendėme padėti“, – sakė R.Carras.
Tad Gerumo fermoje 2008 metais pradėtos švęsti „Benamio Kalėdos“.
Prie stalo – tik lygūs
Jų sumanytojas prisipažįsta ir pats nustebęs, kad anuomet per keletą dienų prie šios akcijos prisidėjo šimtas varguolių ir ne mažiau pagalbą siūlančių žmonių. Vieni siūlė pinigus, kiti pagalbą, treti – savo draugiją.
„Žmonės man sakė: tikrąją Kalėdų prasmę galime pajusti tik būdami čia! Taip ir pradėjome „Benamio Kalėdas“, kur nuskriaustieji, elgetos, turtingi ir neturtingi kartu valgo, šoka, linksminasi ir keičiasi dovanomis“, – pasakojo R.Carras.
Anot jo, čia laukiami visi, tačiau su viena sąlyga. Kūčių vakarą vietos nėra nei užuojautai, nei gailesčiui, nei labdarai. Visi susirinkę prie šventinio stalo turi jaustis lygūs.
Keletą metų gyvuojančiai tradicijai ruoštis pradedama vis anksčiau, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie tokią šventę, padėtų ieškant rėmėjų ar informuojant visuomenę.
Šį savaitgalį darbai prasidės ir pačioje Gerumo fermoje – savanoriai puoš patalpas, nešios stalus, ruoš indus, pakuos dovanas.
O antradienį rami Kūčių vakarienė tradiciškai baigsis trankiu vakarėliu, nes muzika rūpinsis Gerumo fermos didžėjus. Nors švęsti čia atklysta įvairi publika – ir mėgstantys išgerti, ir nemokantys valgyti su peiliu – R.Carras teigia, kad rūpesčių niekuomet nekyla.
„Turtingieji pas mus tampa vargetomis, o vargetos – turtingaisiais. Visi čia susirenka savo noru, vadinasi, tik su geromis mintimis.
Pripažinsiu, sulaukiame ir nuo kvaišalų ar alkoholio priklausančių žmonių, bet sugebame juos prižiūrėti, suvaldyti. Tad mūsų šventės būna tik džiaugsmingos!“ – tikino R.Carras.
