Gyvatės metais Žemę puolė ir vietinės, ir kosminės stichijos

Gamta šiemet žmonijai buvo pakankamai gailestinga. Šių metų stichijos išskirtinės ne savo mastais ir aukų skaičiumi, o originalumu. Ne kasmet Žemė sulaukia tokio dydžio svečių iš kosmoso, kaip Čeliabinsko meteoritas.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Dec 28, 2013, 9:20 AM, atnaujinta Feb 19, 2018, 4:31 PM

Kaip ir kasmet, taip ir šiemet būta uraganų, žemės drebėjimų ir potvynių, tačiau jų pasekmės, vertinant pasaulio mastais, palyginti nedidelės.

Daugiausia gyvybių nusinešė taifūnai, siautėję Pietryčių Azijoje. Pats stipriausiais šių metų žemės drebėjimas, užfiksuotas Rusijoje, nepareikalavo nė vienos žmogaus aukos. O daugiausiai gyvybių nusinešęs Žemės drebėjimas padovanojo naują salą.

Žiauriausias žudikas – Haiyan

Haiyan, Kleopatra, Šventasis Judas, Ksaveras – tai didžiausių 2013 metų piktadarių vardai. Kaip ir kasmet, uraganai, tornadai ir taifūnai šlavė ištisas gyvenvietes ir pražudė daugybę žmonių.

Labiausiai gamtos rūstybę šiemet pajuto Filipinai – lapkričio pradžioje čia prasiautęs supertaifūnas Hayan buvo galingiausias šiais metais. Tai daugiausiai aukų Filipinuose kada nors pareikalavęs taifūnas – oficialiais duomenimis, jis nusinešė 6 tūkst. 19 žmonių gyvybes.

Hayan tapo rekordininku ir pagal vėjo greitį – jis buvo stipriausias iš visų, kada nors išmatuotų sausumoje. Vertinant absoliučiais visų laikų skaičiais, 2013 m. Filipinų taifūnas pagal vėjo greitį yra ketvirtas. Stipriausias užfiksuotas Hayan vėjo greitis - 87,5 m/sek. (315 km/val.).

Filipinų supertaifūnas padarė 5,8 mlrd. JAV dolerių žalą. Valdžios duomenimis, dėl taifūno namų neteko daugiau nei keturi milijonai žmonių.

Lapkričio 8 d. smogęs taifūnas šlavė ištisus miestus. Ypač stiprus smūgis teko apie 580 kilometrų į pietvakarius nuo Filipinų sostinės Manilos esančiam Taklobano miestui – jis buvo visiškai sugriautas.

Regione visiškai nebeliko elektros, švaraus vandens, maisto kiekis – minimalus. Gatvėse riogsojo namų nuolaužos, išversti medžiai ir sulamdyti automobiliai.

Badaujantys gyventojai išnešė visas maisto ir vandens atsargas iš nuniokotų prekybos centrų ir parduotuvių. Dauguma žmonių apsistojo Taklobano oro uoste, kuris taip pat buvo stipriai apgriautas.

Dauguma Filipinų gyvenviečių virto dykynėmis. Gelbėjimo darbus sunkino purvo nuošliaužos ir nuolaužos, užvertusios daugumą kelių.

Padėti Hayan nusiaubtai šaliai suskubo daug pasaulio valstybių ir tarptautinių organizacijų. Be pastogės ir maisto likusių Filipinų vaikams aukojo ir lietuviai.

Galingi vėjai siautėjo ir kituose žemynuose. JAV Oklahomos valstijoje gegužės 20 d. tornadas nusinešė 23 žmonių gyvybes, tarp jų 10 vaikų, 377 buvo sužaloti. Vėjo gūsiai čia siekė 88 m/sek. (320 km/val.).

Tornadas visiškai sugriovė 1,2 tūkst. namų, dar 12 tūkst. buvo apgadinti. Materialiniai nuostoliai siekia 2-5 mlrd. dolerių.

Uraganai talžė Europą

Uraganų ir ciklonų alsavimą teko pajusti ir Europai – Senojo žemyno ramybę pastarieji labiausiai drumstė metų pabaigoje.

Italijos Sardinijos saloje lapkričio 19 d. milžiniškus potvynius sukėlė ciklonas Kleopatra, pareikalavęs 18 aukų, šimtus palikęs be namų.

Šv.Judo vardu pakrikštyta audra spalio 27-28 d. užgriuvo Europos šiaurę, Didžiąją Britaniją ir Skandinavijos šalis.

Didžiausias vėjo gūsio greitis – 54 m/sek. (194,4 km/val.) – užfiksuotas Danijoje. Tai stipriausias vėjas šios šalies istorijoje.

Šv.Judas Europoje nusinešė 18 žmonių gyvybių. Daugiausiai žmonių – 8 – žuvo Vokietijoje, 4 – Didžiojoje Britanijoje, 3 – Olandijoje. Lietuvą stichija pasiekė jau išsikvėpusi.

Tuo tarpu gruodžio pradžioje šiaurinėje Europoje siautėjęs uraganas Ksaveras kliudė ir mūsų šalį. Tiesa, daugiausia pajūrį – didžioji Lietuvos dalis atsidūrė ciklono sūkurio centre, tad vėjai nebuvo stiprūs, atsipirkome tik stipria šlapdriba.

Kur kas liūdniau buvo mūsų kaimynams. Ksaveras nusinešė mažiausiai 9 žmonių gyvybes, 5 iš jų Lenkijoje. Kilo dideli potvyniai, šimtai tūkstančių namų liko be elektros. Didžiojoje Britanijoje, Norfolko grafystėje į jūrą nuslydo penki pakrantėje stovėję namai.

Drebėjimas dovanojo salą

Žemės drebėjimų 2013 metais buvo mažiau, nei pernai ar ankstesniais metais. Pats stipriausias drebėjimas – 8,3 balų – užfiksuotas gegužės 24 dieną Rusijos teritorijoje, Ochotsko jūroje. Nors požeminiai smūgiai buvo juntami už 6,4 tūkstančių kilometrų Maskvoje, stichija neatėmė nė vieno žmogaus gyvybės.

Daugiausiai gyvybių – 825 – pareikalavo rugsėjo 24 dieną įvykęs 7,7 balo stiprumo žemės drebėjimas Pakistane. Griuvo namai, trūkinėjo ryšių linijos.

Beludžistano provincijos Avarano rajone įvykęs drebėjimas paveikė plačiąsias dykumas ir kalnus bei buvo juntamas visoje Pietų Azijoje.

Tačiau ši stichija turėjo ir giedresnį atspalvį - po nelaimės netoli Gvadaro uosto iškilo maždaug 9 metrų aukščio ir 100 metrų ilgio sala. Minios žmonių rinkosi į paplūdimį pasižiūrėti reto reiškinio.

Antras pagal aukų skaičių žemės drebėjimas sukrėtė Filipinus. Likus vos mėnesiui iki galingo taifūno smūgio, šiaurines salas spalio 15 d. supurtė 7,2 balo žemės drebėjimas, nusinešęs 222 žmonių gyvybes.

Trečiasis pagal tragiškumą žemės drebėjimas – 6,6 balo drebėjimas Kinijos Sičuano provincijoje balandžio 20 d., pražudęs 193 žmones.

Smogė ir iš kosmoso

Kaip ir kiekvienais metais, planeta matė ir miškų gaisrų, ir potvynių, tačiau neabejotinai pikantiškiausias, daugiausiai kalbų ir sąmokslo teorijų sukėlęs stichijos smūgis šiemet atėjo iš kosmoso.

Vasario 15 dienos rytą po devintos vietos laiku Rusijos Uralo regione esančių Sverdlovsko, Čeliabinsko ir Tiumenės sričių gyventojai pastebėjo danguje ryškų baltą žybsnį, o vėliau pasigirdo galingas trenksmas – virš Čeliabinsko miesto susprogo apie 17 metrų skersmens ir 10 tūkstančių tonų svorio meteoritas.

Smūgis buvo toks galingas, kad jo banga dukart apskriejo Žemę. Mokslininkai tai nustatė pasinaudoję sensorių sistema, kuri sukurta fiksuoti branduolinius bandymus. Meteorito sprogimas buvo galingiausias įvykis, kurį kada nors nustatė ši sistema.

Sprogimo galingumas sudarė daugiau kaip 300 kilotonų. Tai 20 kartų viršijo energijos, išsiskyrusios per atominės bombos sprogimą Hirosimoje 1945 metais, kiekį.

Sprogusio meteorito nuolaužos nukrito Čeliabinsko stityje. Didžiausia dalis, sverianti net 570 kg, rėžėsi į Čebarkulio ežerą, išmušdama didžiulę skylę lede.

Nuo smūgio bangos išdužę pastatų langai sužeidė mažiausiai 950 žmonių. Apgriuvo Čeliabinsko srityje esantys pastatai, sugriuvo cinko gamyklos stogas, apgadinti automobiliai. Suskaičiuota, kad per smūgį apgadinta 4,5 tūkst. pastatų. Bendri nuostoliai viršijo 1 milijardą rublių (apie 86 milijonus litų).

Parengė Jurgita Noreikienė

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?