Vieno vaiko politiką pažeidusių kinų vaikams – pragaro kančios

Kinijoje ir už jos ribų daug kam žinoma sandėlio darbuotojos, prisistatančios slapyvardžiu Liu Fei, istorija. 41 metų kinė kreipėsi į teismą dėl pamintų savo atžalos teisių.

Moteris pažeidė vieno vaiko politiką ir su antruoju vyru susilaukė antros biologinės atžalos – sūnaus Xiaojie, kuriam dabar aštuoneri.

Už tai moteriai, kuri dabar jau yra našlė, skirta 330 tūkst. juanių (daugiau nei 137 tūkst. litų) bauda – 14 kartų didesnė suma nei jos metų uždarbis.

Kinė šios baudos neišgali sumokėti, o tai reiškia, kad berniukas negali būti oficialiai įregistruotas – negalima deklaruoti jo gyvenamosios vietos ir gauti tapatybės dokumentų.

Kinų kalba ši registracija vadinama „hukou“, ir nemažai daliai šalies gyventojų vien išgirdus šį žodį kyla siaubas, o kartais ir įniršis.

Praėjusią liepą vienas kinas mirtinai subadė du valdžios pareigūnus, kai jie atsisakė įregistruoti ketvirtąjį jo vaiką.

Vyras, kaip ir Liu Fei, nebuvo sumokėjęs baudos, skirtos už vieno vaiko politikos pažeidimą.

„Hukou“ neturintys vaikai yra be oficialios tapatybės, todėl neturi teisės į nemokamą mokslą, jiems neteikiamos medicinos paslaugos.

Vėliau toks žmogus negali tarnauti armijoje, laikyti egzamino, tuoktis, atsidaryti banko sąskaitos, skristi lėktuvu ir kai kuriais atvejais – net važiuoti traukiniu. Neįveikiamu iššūkiu kai kam tampa net ir noras apsilankyti bibliotekoje.

Baudos negalinti sumokėti Liu Fei bijo, kad bus sugriautas jos vaiko gyvenimas ir tikina: „Nė neįsivaizdavau, kad man bus skirta tokia didelė bauda. Jei būčiau žinojusi, niekada nebūčiau gimdžiusi.“

Bandydama kaip nors išgelbėti sūnaus ateitį, Liu Fei vienu metu bandė parduoti net savo inkstą, tačiau nesėkmingai.

Galimi organo pirkėjai moteriai esą pasakė, kad ji per sena.

Tuomet mažamečiam Xiaojie kilo mintis, jog inkstą galėtų parduoti jis.

„Nuėjau į šeimos planavimo komisiją ir pasakiau: „Mano mama nori parduoti inkstą. Neleisiu jai to padaryti, pats parduosiu savo inkstą“, – žurnalistams pasakojo aštuonmetis berniukas.

Šiuo metu Xiaojie net neturi gimimo liudijimo. Tačiau vaikui pasisekė – jis lanko pradinę mokyklą, kuri yra netoli jo namų pietiniame Pekino priemiestyje.

Įstaiga neprašė berniuko dokumentų, tačiau kinui neabejotinai jų prireiks, kai ateis laikas mokytis vidurinėje mokykloje ir universitete. Tad šeima gyvena nuolat jausdama įtampą ir kankinama nežinios dėl ateities.

Bandydama išgelbėti sūnaus gyvenimą, Liu Fei leidosi į retą teisinę kovą su kinų policija, kuri neleido įregistruoti vaiko gyvenamosios vietos.

Liu Fei ir jos teisininkas mano, kad valdžia elgiasi neteisėtai nesuteikdama vaikui tapatybės dokumentų tol, kol už jį nesumokėta bauda. Mat nėra tai apibrėžiančio įstatymo.

Kuo baigsis ši byla, svarbu ne tik Liu Fei, bet ir daugeliui į panašią padėtį patekusių žmonių, tad ji sulaukė viešo palaikymo.

Šią žiemą dešimties teisininkų ir akademikų grupė nusiuntė laiškus keturioms Kinijos valdžios agentūroms, reikalaudama pakeisti nurodymą pirmiausia sumokėti baudą, o tik tada pateikti prašymą įsiregistruoti.

Tačiau jau prieš Liu Fei bylos svarstymą teisme, kuris pradėtas gruodžio pradžioje, nei pati moteris, nei jai nemokamai pagelbėjęs advokatas Huang Yizhi nepuoselėjo didelių vilčių.

„Galų gale teismas ir policija yra toje pačioje pusėje. Nors tarp nepriklausomos teisėsaugos ir administracijos neturėtų būti ryšių, realybėje sąsaja aiškiai egzistuoja. Tad sunku pasakyti, koks bus rezultatas. Nesu labai optimistiškai nusiteikęs“, – kalbėjo Huang Yizhi.

Jau porą metų trunkanti kova dėl milžiniškos baudos ir sūnaus ateities alina Liu Fei. Ji sako verkusi kiekvieną dieną.

„Jeigu nepavyks, paduosiu apeliaciją. Nesėkmės atveju sunaikinčiau savo sūnaus gyvenimą“, – ryžto nepraranda moteris.

20-metei Li Xue, kuri yra antras vaikas šeimoje, irgi neliko nieko kita, kaip tik kovoti.

Mergina užaugo be tapatybės dokumentų ir be valstybės teikiamų paslaugų.

„Kai buvau kūdikis, man nebuvo tikrinama sveikata, negalėjau gauti jokių skiepų. Negalėjau eiti į mokyklą ir įgyti privalomo devynerių metų išsilavinimo“, – dėstė mergina.

Ji pabrėžia negalinti keliauti net traukiniu.

Be mokslų jos nepriims jokia darbovietė.

Visą gyvenimą Li Xue stebėjo tėvų kovą už vaiko tapatybės dokumentus. Šeima netgi buvo smarkiai sumušta.

Bet tai nepalaužė Li Xue ryžto. Dabar ji irgi bando paduoti į teismą policiją, tvirtindama tą patį, ką ir Liu Fei – nėra įstatymo, draudžiančio gauti tapatybės dokumentą.

Tačiau kinei svarbu ne pats dokumentas, o pats principas.

„Jeigu jie dabar man duotų tapatybės dokumentus, neimčiau jų. Jie pažeidė įstatymą ir turi prisiimti atsakomybę“, – transliuotojui BBC kalbėjo mergina.

Liu Fei sūnus ir Liu Xue yra du iš maždaug 13 milijonų registracijos dokumentų neturinčių vaikų, kurie Kinijoje vadinami „juodaisiais vaikais“.

Jų padėtis puikiai iliustruoja griežtą Kinijos šeimos planavimo politiką. Kai kurie kinų jaunuoliai neatlaiko jiems tekusios dalios ir mano, kad vienintelė išeitis – savižudybė.

Praėjusią liepą pietvakarinėje Kinijos Sičuano provincijoje vienai 16-metei buvo suteiktas „hukou“ po to, kai ji iš nevilties pabandė nusinuodyti.

2008-aisiais tą patį bandė padaryti Pekine gyvenanti 17-metė. Ji dėl neatitikimų gyvenamosios vietos dokumentuose negalėjo užsiregistruoti laikyti nacionalinių stojamųjų egzaminų į aukštąją mokyklą.

Kinijos spaudoje tuomet teigta, kad kinė, kuriai duotas Lingling slapyvardis, – gera mokinė. Tačiau koją moksleivei kišo tai, kad ji negimė santuokoje. Be to, jos tėvai vėliau pasuko skirtingais keliais.

Lingling 17 metų su tėvu gyveno neturėdama „hukou“. Tėvas 1999-aisiais iš rytinės Indijos Dziangsu provincijos buvo perkeltas dirbti į Pekiną ir čia buvo įregistruotas.

Tačiau kino duktė nebuvo įregistruota kaip vietos gyventoja, nes pagal taisykles ne santuokoje gimusiam vaikui negalima suteikti „hukou“.

Lingling tėvui buvo pasakyta, kad, norėdamas įregistruoti dukterį, jis turės susirasti jos motiną, vesti ją ir tada išsiskirti, nors mergaitės motina tuo metu jau buvo ištekėjusi.

„Kinija yra šalis, kurioje negalima pajudėti neturint dokumentų“, – britų leidiniui „The Daily Telegraph“ pasakojo teisės dėstytojas Yang Zhizhu, kuris dirbo Pekine. 2010 metais vyras neteko darbo, nes juodu su žmona susilaukė antros dukters.

Panašiai apie vaiko registracijos svarbą kalbėjo ir minėtos Liu Fei advokatas Huang Yizhi.

„Be šio dokumento esi tarsi šuniukas ar kačiukas, auginamas namuose“, – sakė teisininkas.

Baudos, arba socialiniai mokesčiai, kuriuos moka pažeidusieji šeimos planavimo įstatymus, turi nukeliauti į šalies biudžetą.

Sumokėti pinigai oficialiai skiriami viešosioms paslaugoms, kuriomis naudosis vaikas, padengti. Tačiau Kinijoje auga pasipiktinimas sistemos neskaidrumu.

Advokatas Wu Youshui teigia iš kai kurių pareigūnų sužinojęs, kad baudos, sumokėtos už vaikus, dažnai sugrąžinamos į kaimų ir miestų valdžios pareigūnų rankas kaip papildomos pajamos.

Šalies šeimos planavimo komisijos pareigūnai taip pat esą pasilieka dalį surinktų lėšų „savo reikmėms“.

„Kai kurių kaimų ir miestelių pareigūnai man aiškiai pasakė: „Taip mes užsidirbame pinigų“, – pasakojo Wu Youshui.

Kinija pastaraisiais metais pamažu švelnino 1979 metais imtą taikyti vieno vaiko politiką, leisdama milijonams šeimų susilaukti antros atžalos.

Nors vieno vaiko politika padėjo suvaldyti demografinį sprogimą, atsirado kitų problemų. Pirmiausia Kinijoje ėmė trūkti darbingo amžiaus žmonių, kurie galėtų pasirūpinti vyresniaisiais ir uždirbti pinigų jiems išlaikyti.

Sulėtėjo ir šalies ekonomikos augimas.

Taip pat šalyje susidarė didžiulis skirtumas tarp vyrų ir moterų skaičiaus, mat nenorėdamos gimdyti mergaičių poros griebiasi nelegalių abortų.

O iš išlepintų vienturčių sudaryta Liaudies išlaisvinimo armija (LIA) bėgant metams labai nusilpo. Kinijos pajėgoms pastarąjį dešimtmetį labai stinga kvalifikuotos jėgos.

Nors tiksliai nežinoma, kokia tikroji LIA kovinė galia, faktas, jog mažiausiai 70 proc. Kinijos karių sudaro jaunuoliai, kilę iš šeimų, kurios laikėsi vieno vaiko politikos.

Iš vienturčių sudarytos armijos problemą 2012-aisiais iškėlė LIA Nacionalinės gynybos universiteto profesorius Liu Mingfu.

Atvirame laiške valdžiai jis pabrėžė, jog nuo senovės laikų vienturtį sūnų siųsti į karą Kinijoje buvo tabu.

Kai kuriuose Kinijos miestuose pastaraisiais metais šeimos jau galėjo susilaukti antro vaiko, jeigu abu – ir vyras, ir žmona – vienturčiai.

Kaimo vietovėse gyvenančios šeimos taip pat galėjo bandyti susilaukti antros atžalos, jeigu pirmoji – mergaitė.

O praėjusį lapkritį Kinijos valdžia paskelbė, kad visoms poroms bus galima susilaukti dviejų vaikų, jeigu vyras arba žmona yra vienturčiai.

Tiesa, vaikų, anksčiau gimusių pažeidžiant vieno vaiko politiką, padėtis nepasikeitė.

Valdžia nuo asmeninių porų reikalų taip pat labai toli neatsitrauks. Šeimos planavimo pareigūnai toliau reikalaus prašyti licencijų, leidžiančių susilaukti atžalų.

Nesilaikantiesiems įstatymo gresia ne tik baudos, bet ir turto atėmimas, darbo netekimas.

Vieno vaiko politikos įstatymai dažnai brutaliai įgyvendinami atliekant priverstinį abortą ir sterilizaciją. Tokių pavyzdžių apstu.

Dauguma turtingų šeimų išsisuka tiesiog sumokėdamos baudas. Tačiau neturtingų žmonių padėtis kebli.

Juo labiau kad net ir noro bei galimybių sumokėti baudą kartais nepakanka. Pareigūnai ne visada sukalbami.

Praėjusį rudenį užsienio žiniasklaidoje aprašyta 33-ejų Liu Xinwen istorija.

Šeštą mėnesį nėščia moteris vidury nakties buvo išvilkta iš lovos ir nuvežta į ligoninę, čia jai per prievartą suleista persileidimą sukeliančių vaistų.

Liu Xinwen su vyru Zhou Guoqiangu jau augina sūnų. Tad kai kontraceptinės priemonės, kurias naudoti nurodo valstybė, nesuveikė ir kinė pastojo, pora tai nutarė nuslėpti.

Sutuoktiniai buvo pasiruošę gimus kūdikiui sumokėti baudą ir gyventi toliau. Tačiau nutiko priešingai.

Nežinia kaip, bet pareigūnai išsiaiškino, kad moteris laukiasi. Tad vieną ankstų rytą, 4 valandą, buvo išlaužtos durys ir į šeimos namus įsiveržė pora dešimčių Šandongo provincijos šeimos planavimo komisijos pareigūnų ir išsivežė nėščiąją.

Britų transliuotojas BBC sausį aprašė ir kitos Šandongo provincijoje gyvenančios kinų šeimos dramą. Pora, pažeisdama įstatymus, susilaukė antro sūnaus, mat taip pat nesuveikė privalomos kontraceptinės priemonės.

Dabar berniukui treji.

Šeima už sūnų pareigūnams sumokėjo baudą, tačiau vaikas vis tiek neturi tapatybės dokumentų, nes vietos pareigūnai iškėlė dar vieną reikalavimą – motina turi būti sterilizuota.

Pora nenori turėti daugiau vaikų, tačiau atsisako procedūros, nes tai pažeidžia jų teises.

Šeima patiria nuolatinę įtampą, nes baiminasi, kad vyrui išėjus iš namų žmona bus sulaikyta ir vis tiek prievarta sterilizuota.

„Lietuvos ryto“ kalbinta kinė, prisistačiusi Feng, užaugo dideliame Kinijos mieste, teigė niekada nesutikusi nė vieno vaiko, kuris būtų nesimokęs mokykloje dėl to, jog neturi „hukou“.

„Labiau tikėtinos kitos priežastys, pavyzdžiui, finansinės. Griežtesnės taisyklės užsirašančiųjų į mokyklą laukia dideliuose Kinijos miestuose, provincijų sostinėse. Kai kuriuose mažesniuose miestuose „hukou“ neturėtų būti problema, jeigu tėvai už vaiko mokslus sumoka papildomus mokesčius. Tad man nesusidarė įspūdis, kad registracijos dokumentų neturinčių vaikų padėtis būtų labai sudėtinga ar kad jie negalėtų mokytis“, – pasakojo Feng.

Kai kurios didmiesčiuose gyvenančios poros, pažeidusios vieno vaiko politiką, kaip išeitį renkasi vaiko išsiuntimą mokytis į provinciją. Tiesa, tai reiškia, kad šeimos narius skiria didelis atstumas.

Feng taip pat atkreipė dėmesį į Kinijoje vykdomus gyventojų surašymus, kurie irgi gali būti problemos sprendimo būdas.

2010-aisiais, artėjant gyventojų surašymui, paskelbta, kad vieno vaiko politiką pažeidusios poros mokės mažesnes baudas ir galės įregistruoti atžalą, jeigu savanoriškai pareigūnams prisipažins susilaukusios daugiau nei vieno vaiko.

Feng taip pat teigia, kad daugiau nei vieną vaiką dažniau turi kaimuose gyvenančios šeimos. Poros, gyvenančios mieste, nerizikuoja pažeisti vieno vaiko politikos, nes bijo prarasti darbą. Dauguma žmonių, gyvenančių miestuose, dirba viešajame sektoriuje ir dėl įstatymo pažeidimo tėvams gresia atleidimas iš darbo.

„Miestuose gyvenantys žmonės, kurie susilaukė daugiau nei vieno vaiko, gali slėpti atžalas kurį laiką pas tėvus ar kitus gimines ir nepripažinti giminystės ryšių. Kartais tai padeda išvengti problemų. Problemos, susijusios su vieno vaiko politikos pažeidimu, sąlyginai lengviau išsprendžiamos provincijoje“, – pasakojo Feng.

Lietuvoje gyvenantis kinas, nenorėjęs skelbti savo vardo, „Lietuvos rytui“ pasakojo gimęs ir užaugęs dideliame mieste. Jam neteko susidurti su šeima, kurioje būtų augęs daugiau nei vienas vaikas.

Vyras teigė pritariantis vieno vaiko politikai, nes dėl didelio gyventojų skaičiaus kinai nuo mažens privalo įsisąmoninti žodį „konkurencija“. Vaikams trūksta vietų darželiuose, mokyklose klasės perpildytos, stojant į universitetą konkursai taip pat labai dideli.