Šioje populiarioje atostogų vietoje yra įsikūręs Rusijos
Juodosios jūros laivynas, o gyvena daugiausia rusai, itin nepatikliai
žiūrintys į naujuosius provakarietiškus lyderius Ukrainos
sostinėje Kijeve, esančiame už maždaug 650 km į šiaurę.
Įtampa Kryme ruseno nuo pat to laiko, kai vasario pabaigoje buvo
nušalintas prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Buvo reiškiami raginimai šiai autonominei respublikai atsiskirti nuo
likusios Ukrainos dalies.
N.Chruščiovo dovana
Krymas, kuris yra maždaug Belgijos dydžio, yra svarbus
vynininkystės ir žemės ūkio regionas su didelėmis tabako
plantacijomis. Pusiasalis taip pat tapo populiariu turistiniu regionu
– dėl subtropinio klimato ir daugybės pajūrio kurortų.
Tačiau jo istorija nužymėta invazijų ir okupacijų: visi, nuo
hunų iki venecijiečių, Bizantijos graikų ir Osmanų turkų,
bėgant šimtmečiams valdė šias pajūrio uolas ir derlingas
dirbamas žemes.
Maskvos viešpatavimas Kryme prasidėjo XVIII amžiuje.
1783-iaisiais pietiniame pusiasalio pakraštyje, kur dabar įsikūręs
Sevastopolio miestas, buvo dislokuotas Rusijos Juodosios jūros
laivynas. Rusai regioną valdė ir sovietiniais laikais, išskyrus
vokiečių okupacijos laiką per Antrąjį pasaulinį karą.
Karui artėjant prie pabaigos, 1944 metų gegužę, sovietų
lyderis Josifas Stalinas deportavo visus totorius, kurie yra
musulmonai ir kurie Kryme gyveno šimtmečius. Jie buvo ištremti į
centrinę Aziją, dėl kaltinimų kolaboravus su naciais. Beveik pusė
Krymo totorių pakeliui į tremtį mirė nuo ligų.
Būtent Kryme, Livadijos rūmuose Jaltoje, karą vėliau
laimėjusių šalių lyderiai – JAV prezidentas Franklinas
D.Rooseveltas, britų ministras pirmininkas
Winstonas Churchillis ir sovietų lyderis
J.Stalinas – 1945-ųjų vasarį sprendė, kaip po karo atrodys
Europa.
Po J.Stalino mirties Sovietų Sąjungai vadovavęs Nikita
Chruščiovas 1954 metais netikėtai Krymą kaip „dovaną“
perdavė Ukrainai.
Sovietiniais laikais tas žingsnis iš esmės neturėjo
reikšmės, nes ir Ukraina, ir Rusija buvo Sovietų Sąjungos
respublikos.
Tačiau didelę reikšmę veiksmas įgavo SSRS 1991 metais
subyrėjus – vienas svarbiausių Maskvos laivynų liko naujai
nepriklausomybę paskelbusioje Ukrainoje.
Tais metais totoriai iš tremties ėmė pamažu grįžti ir dabar
sudaro kiek daugiau nei 12 proc. Krymo gyventojų. Įtariai Maskvos
įtaką vertinantys totoriai buvo linkę paremti demonstracijas prieš
V.Janukovyčių, kurios Kijeve prasidėjo buvusiam prezidentui
nusprendus atsisakyti sutarties su Europos Sąjunga (ES) ir užmegzti
glaudesnius ryšius su Kremliumi.
Etniniai rusai dabar sudaro 59 proc. Krymo gyventojų, o etniniai
ukrainiečiai - 24 procentus.
Rusiją erzino priklausomybė nuo Ukrainos
Rusijos Juodosios jūros laivyno Sevastopolyje klausimas nuo pat Sovietų Sąjungos
žlugimo buvo krislas
akyje Ukrainos ir Rusijos santykiams.
Šis uostamiestis Rusijos kariniam jūrų laivynui yra itin
svarbus – jis užtikrina greitą prieigą prie
rytinės Viduržemio jūros dalies, Balkanų ir Artimųjų Rytų.
2010 metais, po ne vienerius metus trukusių derybų, Ukraina sutiko
pratęsti Sevastopolio uosto nuomą Rusijai iki 2042 metų, mainais į
Rusijos gamtinių dujų kainos Ukrainai sumažinimą 30-čia
procentų. Didelė dalis Ukrainos energijos poreikio yra patenkinama
perkant rusiškas gamtines dujas.
Tačiau Rusija ir toliau nepatikliai vertino savo priklausomybę
šiuo klausimu nuo Ukrainos, be to, Maskvai nepatiko kai kurios
susitarimo sąlygos, tarp jų – būtinybė gauti Ukrainos sutikimą
kaskart, kai rusai norės patobulinti ar pakeisti savo laivus
Sevastopolyje.
Dėl tos priežasties Rusija nuo 2008 metų pumpuoja pinigus
naujos bazės statyboms šalia Krymo esančioje teritorijoje prie
Novorosijsko, kur planuojama perkelti naujus regiono laivus ir
flagmanus.