Krymas - sovietinių laikų dovana Ukrainai

N.Chruščiovo dovana

Rusijos laivyno buvimas Sevastopolyje Maskvai labai svarbus.<br>AP nuotr.
Rusijos laivyno buvimas Sevastopolyje Maskvai labai svarbus.<br>AP nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

AFP, BNS ir lrytas.lt inf.

Mar 16, 2014, 11:55 AM, atnaujinta Feb 15, 2018, 9:32 AM

Šioje populiarioje atostogų vietoje yra įsikūręs Rusijos Juodosios jūros laivynas, o gyvena daugiausia rusai, itin nepatikliai žiūrintys į naujuosius provakarietiškus lyderius Ukrainos sostinėje Kijeve, esančiame už maždaug 650 km į šiaurę.

Įtampa Kryme ruseno nuo pat to laiko, kai vasario pabaigoje buvo nušalintas prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. Buvo reiškiami raginimai šiai autonominei respublikai atsiskirti nuo likusios Ukrainos dalies.

N.Chruščiovo dovana

Krymas, kuris yra maždaug Belgijos dydžio, yra svarbus vynininkystės ir žemės ūkio regionas su didelėmis tabako plantacijomis. Pusiasalis taip pat tapo populiariu turistiniu regionu – dėl subtropinio klimato ir daugybės pajūrio kurortų.

Tačiau jo istorija nužymėta invazijų ir okupacijų: visi, nuo hunų iki venecijiečių, Bizantijos graikų ir Osmanų turkų, bėgant šimtmečiams valdė šias pajūrio uolas ir derlingas dirbamas žemes.

Maskvos viešpatavimas Kryme prasidėjo XVIII amžiuje. 1783-iaisiais pietiniame pusiasalio pakraštyje, kur dabar įsikūręs Sevastopolio miestas, buvo dislokuotas Rusijos Juodosios jūros laivynas. Rusai regioną valdė ir sovietiniais laikais, išskyrus vokiečių okupacijos laiką per Antrąjį pasaulinį karą.

Karui artėjant prie pabaigos, 1944 metų gegužę, sovietų lyderis Josifas Stalinas deportavo visus totorius, kurie yra musulmonai ir kurie Kryme gyveno šimtmečius. Jie buvo ištremti į centrinę Aziją, dėl kaltinimų kolaboravus su naciais. Beveik pusė Krymo totorių pakeliui į tremtį mirė nuo ligų.

Būtent Kryme, Livadijos rūmuose Jaltoje, karą vėliau laimėjusių šalių lyderiai – JAV prezidentas Franklinas D.Rooseveltas, britų ministras pirmininkas Winstonas Churchillis ir sovietų lyderis J.Stalinas – 1945-ųjų vasarį sprendė, kaip po karo atrodys Europa.

Po J.Stalino mirties Sovietų Sąjungai vadovavęs Nikita Chruščiovas 1954 metais netikėtai Krymą kaip „dovaną“ perdavė Ukrainai.

Sovietiniais laikais tas žingsnis iš esmės neturėjo reikšmės, nes ir Ukraina, ir Rusija buvo Sovietų Sąjungos respublikos.

Tačiau didelę reikšmę veiksmas įgavo SSRS 1991 metais subyrėjus – vienas svarbiausių Maskvos laivynų liko naujai nepriklausomybę paskelbusioje Ukrainoje.

Tais metais totoriai iš tremties ėmė pamažu grįžti ir dabar sudaro kiek daugiau nei 12 proc. Krymo gyventojų. Įtariai Maskvos įtaką vertinantys totoriai buvo linkę paremti demonstracijas prieš V.Janukovyčių, kurios Kijeve prasidėjo buvusiam prezidentui nusprendus atsisakyti sutarties su Europos Sąjunga (ES) ir užmegzti glaudesnius ryšius su Kremliumi.

Etniniai rusai dabar sudaro 59 proc. Krymo gyventojų, o etniniai ukrainiečiai - 24 procentus.

Rusiją erzino priklausomybė nuo Ukrainos

Rusijos Juodosios jūros laivyno Sevastopolyje klausimas nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo buvo krislas akyje Ukrainos ir Rusijos santykiams.

Šis uostamiestis Rusijos kariniam jūrų laivynui yra itin svarbus – jis užtikrina greitą prieigą prie rytinės Viduržemio jūros dalies, Balkanų ir Artimųjų Rytų.

2010 metais, po ne vienerius metus trukusių derybų, Ukraina sutiko pratęsti Sevastopolio uosto nuomą Rusijai iki 2042 metų, mainais į Rusijos gamtinių dujų kainos Ukrainai sumažinimą 30-čia procentų. Didelė dalis Ukrainos energijos poreikio yra patenkinama perkant rusiškas gamtines dujas.

Tačiau Rusija ir toliau nepatikliai vertino savo priklausomybę šiuo klausimu nuo Ukrainos, be to, Maskvai nepatiko kai kurios susitarimo sąlygos, tarp jų – būtinybė gauti Ukrainos sutikimą kaskart, kai rusai norės patobulinti ar pakeisti savo laivus Sevastopolyje.

Dėl tos priežasties Rusija nuo 2008 metų pumpuoja pinigus naujos bazės statyboms šalia Krymo esančioje teritorijoje prie Novorosijsko, kur planuojama perkelti naujus regiono laivus ir flagmanus.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.