Po Krymo referendumo Ukrainai - nedaug pasirinkimų

Juodosios jūros regionas, kurį Maskva padovanojo Kijevui sovietiniais metais, tačiau vėl perėmė jo de facto kontrolę netrukus po to, kai vasario 22 dieną žlugo prorusiškas Viktoro Janukovyčiaus režimas, yra atsidūręs dramatiškiausios Rytų ir Vakarų priešpriešos nuo Šaltojo karo laikų epicentre.

Sekmadienio referendumas iš esmės patvirtino tai, kas jau įvyko 2 mln. gyventojų turinčiame uolėtame pusiasalyje - čia šeimininkauja rusų separatistai, kontroliuojantys viską - pradedant vyriausybiniais pastatais bei televizijos centrais ir baigiant pašto tarnyba.

Tuo tarpu Ukrainos ir jos sąjungininkių Vakaruose galimybės užkirsti kelią Rusijos prezidentui Vladimirui Putinu perimti Krymą savo kontrolėn yra ribotos.

Vienas būdų yra daryti spaudimą Rusijai viliantis, kad tai privers ją pakeisti savo kursą.

Pradinį sąmyšį Vakaruose dėl to, kaip geriau reaguoti į atvirą Kremliaus galios demonstravimą, vėliau pakeitė labiau sutelktos pastangos, kurių rezultatas turėtų paaiškėti pirmadienį, kai Vašingtonas ir Europos Sąjungos lyderiai, kaip tikimasi, paskelbs apie skausmingas priemones prieš artimiausius V.Putino sąjungininkus.

Rusija taip pat gali sulaukti simbolinio pobūdžio nuobaudų, skirtų sumenkinti jos tarptautinį prestižą: šalis gali netekti jos itin branginamos vietos įtakingoje Didžiojo aštuoneto grupėje, o kai kurie ryžtingai nusiteikę amerikiečių senatoriai reikalauja atimti iš jos teisę rengti 2018 metų Pasaulio futbolo čempionatą.

Tačiau bene skausmingiausio ir ilgalaikių pasekmių turėsiančio smūgio Maskva sulaukė šeštadienį, kai nuo jos per lemtingą balsavimą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje dėl Krymo referendumo legitimumo nusigręžė svarbiausia sąjungininkė Kinija.

Visgi Vakarų spaudimas kol kas nepaveikė V.Putino, kurio reitingai šoktelėjo į rekordines aukštumas dėl pastarųjų įvykių išprovokuoto patriotinio pasididžiavimo proveržio Rusijoje.

Sekmadienį Rusijos lyderis pareiškė JAV prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamai), kad gerbs referendumą Kryme, kurį laiko visiškai legitimiu ir „atitinkančiu tarptautinės teisės normas bei Jungtinių Tautų Chartiją“.

„Karinė intervencija“

Jeigu Ukraina svarstytų atsiimti Krymą jėga, tai prilygtų Dovydo ir Galijoto kovai.

Kijevo reguliarioji armija, kurią sudaro 130 tūkst. karių – iš kurių pusė sudaro šauktiniai, apginkluoti pasenusia įranga – nublanksta prieš 845 tūkst. Rusijos karių ir branduolinį arsenalą.

JAV politikos vanagų, tokių kaip senatorius Johnas McCainas, raginimai suteikti Ukrainai karinę pagalbą veikiausiai nesulauks didesnio palaikymo tarp Vakarų šalių lyderių, kurie priversti reaguoti į stiprėjančias izoliacionistines nuotaikas namuose.

Tačiau Ukraina vis tiek gali apkartinti gyvenimą Rusijai, atsisakydama išvesti savo pajėgas iš Krymo, o Kremliui gali tekti sutikti su tuo nepatogumu.

„Jeigu jie pradės naudoti ginklus prieš mus, mes panaudosime ginklus prieš juos“, – perspėjo Ukrainos premjero pirmasis pavaduotojas Vitalijus Jarema.

„Ekonominis spaudimas“

Kijevas turi dar vieną galingą ginklą savo arsenale: ekonominį spaudimą.

Krymas yra nepasiturintis regionas su menkai išvystyta infrastruktūra, kuris didžiąją dalį išteklių iš žemyninės Ukrainos – pradedant vandeniu, kuriuo drėkinami žemės ūkio laukai, baigiant elektra ir dujomis.

Kraštutinės nacionalistinės jėgos Kijeve teigė, kad geriausias būdas užkirsti kelią Rusijos ambicijoms – marinti Krymą badu, nutraukiant gyvybiškai svarbų aprūpinimą, kol separatistų valdžia būtų priversta nusileisti.

„Krymo apsirūpinimui dujomis, elektra, vandeniu ir maisto produktais gresia pavojus – ir Rusija negalės kompensuoti“, – sakė instituto „Penta“ analitikas Volodymyras Fesenka.

Tačiau toks žingsnis veikiausiai sulauktų tūžmingo Maskvos atsako – Rusija gali smarkiai padidinti muitus importuojamoms Ukrainos įmonių prekėms, taip pat dar labiau padidinti kainas už Kijevo perkamas gamtines dujas.

Krymo krizė turi savo šviesiąją pusę: jis paspartino Kijevo naujosios valdžios pastangas išvesti Ukrainą iš Kremliaus įtakos sferos ir užmegzti glaudesnius ryšius su Vakarų valstybėmis .

JAV ir Europos Sąjunga (ES) taip pat padidino finansinę bei politinę pagalbą 46 mln. gyventojų turinčiai šaliai.

Tikimasi, kad ateinantį penktadienį ES ir Ukrainos lyderiai pasirašys politinės asociacijos sutartį, kurią pernai lapkritį atmetė ankstesnė Kijevo vyriausybė, išprovokuodama pirmąją protestų bangą.

Vakarų galybės taip pat tariasi dėl pagalbos paketo į sunkią padėtį patekusiai Ukrainos ekonomikai, kuri anksčiau galėjo tikėtis stipraus Rusijos palaikymo – tačiau V.Putino vyriausybė įšaldė pagalbos planus, kai Kijeve žlugo Kremlių palaikantis režimas.

Kita vertus, per didelio masto ir per greitos Kijevo pastangos suartėti su Vakarais gali dar labiau atgrasyti pietrytinius šalies regionus, kuriose gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai ir kurie šimtmečius palaikė glaudžius ryšius su Maskva.

Kai kurie rytiniai Ukrainos regionai, tokie kaip Doneckas, jau siekia surengti referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos, o kiti grasina pasekti jų pavyzdžiu.

Tačiau Kijeve dirbantis politikos analitikas Vitalijus Bala mano, kad Rusijos įvykdytas Krymo užgrobimas pastūmėjo Ukrainos nuosaikiuosius sluoksnius provakarietiškos stovyklos link.

„Krymo okupacija suvienijo ukrainiečius daugeliu atžvilgių“, – pastebėjo jis