Kai prieš dvejus metus Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas lankėsi Birmingame, antrajame pagal dydį šalies mieste, į jo maršrutą buvo įtrauktas ir vizitas į vietos vidurinę mokyklą „Park View“.
Šią valstybės lėšomis išlaikomą skurdžiame Birmingamo imigrantų iš Azijos rajone įsikūrusią mokyklą premjeras tuomet pavadino „puikiu progreso pavyzdžiu“.
Mat prieš penkiolika metų vos 4 proc. šios institucijos mokinių baigiamuosius egzaminus išlaikydavo gerais pažymiais.
2012-aisiais šis rodiklis išaugo net iki 74 proc. Tai – įspūdingi rezultatai mokyklai, kurioje iš 600 moksleivių net 595 yra kilę iš neturtingų musulmonų imigrantų šeimų.
Oficiali Anglijos mokyklų inspekcijos tarnyba „Ofsted“ prieš dvejus metus suteikė „Park View“ „ypač geros mokyklos“ statusą. Po puikios reklamos ir D.Camerono vizito pasipylė ir geri straipsniai.
Šį kovą „Park View“ vėl linksniuojama televizijos ir laikraščių reportažuose. Bet šįkart – anaiptol ne iš teigiamos pusės.
Realus veiksmų planas
Birmingamo policijos pareigūnai, šio miesto valdžia ir speciali Švietimo ministerijos ekspertų komanda iš Londono tiria iš pirmo žvilgsnio neįtikėtiną versiją.
Esą islamo radikalai planuoja perimti į savo rankas keliasdešimties valstybinių vidurinių ar net pradinių mokyklų kontrolę ne tik Birmingame, bet ir Mančesteryje, Lesteryje, Bradforde bei kituose Anglijos miestuose, kuriuose gausi musulmonų bendruomenė. Tarp jau beveik „paimtų“ mokyklų – ir „Park View“.
Ši salafistų – puritoniškojo islamo sekėjų, dažnai pateisinančių šventąjį karą džihadą prieš kitatikius ar netikinčiuosius, strategija buvo vykdoma ne vienus metus ir net turėjo savo pavadinimą – operacija „Trojos arklys“.
Yla iš maišo išlindo dar kovo pradžioje: tuomet į policijos ir žiniasklaidos rankas pakliuvo vieno organizuotų Birmingamo salafistų laiškas kitam bendraminčiui Bradforde. Kol kas policija neskelbia nei siuntėjo, nei gavėjo vardų.
Tačiau iš koordinuotų ir skubių valdžios pareigūnų veiksmų galima spręsti, kad operacija „Trojos arklys“ nėra kokio nors svaičiojančio radikalo sapalionės, o realiai vykdomų veiksmų planas.
Jame vos ne papunkčiui duodamos instrukcijos, kaip radikalūs fundamentalistai turi įsibrauti į pradinių ir vidurinių mokyklų valdymo organus.
Taikiklyje atsidūrė tarybos
Taikiniais tapo tiek mokytojų kolektyvai, tiek ir Anglijoje dideles galias turinčios mokyklų valdymo tarybos.
Šios tarybos sudarytos iš mokytojų, tėvų, vietos valdžios ir bendruomenės atstovų. Jos turi teisę spręsti ne tik einamuosius smulkius reikalus, bet ir ilgalaikę institucijos strategiją.
Pavyzdžiui, tarybos skiria arba atleidžia mokyklos vadovybę, kontroliuoja jos finansus ir netgi gali nutarti, kad institucija išsivaduoja iš vietinės švietimo sistemos kontrolės ir tampa vadinamąja nepriklausoma akademija.
Tokios akademijos vis dar gauna valstybinį finansavimą, bet pačios nusistato savo edukacinį ir religinį profilį, savo autonomiškas kasdienės veiklos taisykles. Būtent tokios nepriklausomybės ir siekia islamo fundamentalistai.
Tinka visos priemonės
Salafistų operacijoje „Trojos arklys“ nesibodima pripažinti, kad bet kokia nešvarių triukų taktika tinkama siekiant perimti mokyklas: siūloma šmeižti mokyklų direktorius, skųstis dėl neva vykdomo religinio persekiojimo, protestuoti dėl „homoseksualumo propagandos“ ar dėl „vaikų protus paveikiančio lytinio auklėjimo“.
Instrukcijose aiškinama, kad kiekvienoje mokykloje salafistai turi susiburti į gerai organizuotą, bet būtinai slaptą grupelę, kurią gali sudaryti tiek mokyklos darbuotojai, tiek ir moksleivių tėvai.
„Salafistai yra labiausiai ištikimi islamo tikėjimui, jie laikosi kietos pozicijos. Jei mes juos gerai „užkrausime“, jie veiks atkakliai. Kai šie žmonės jau bus suburti, tuomet juos galima supriešinti su mokyklos vadovybe“, – teigiama operacijos „Trojos arklys“ tekste.
Pabrėžiama, kad mokykloje, kurioje daugumą mokinių sudaro musulmonai, užtenka vos keturių indoktrinuotų radikalių tėvų, kurie sutrikdytų visą mokyklos gyvenimą.
Jų darbas – skatinti visų tėvų pasipiktinimą, rašyti skundus ir peticijas prieš esą netinkamus mokyklos vadovus.
„Mes jau surengėme tokius organizuotus trikdymus Birmingame ir jau turime mums priklausančias mokyklas su akademijos statusu.
Nedaug trūksta, kad atsikratytume ir dar kelių mokyklų direktorių, tada perimsime ir tas mokyklas.
Gal tokia praktika ir neatrodo labai garbinga, bet turite prisiminti – tai džihadas.
Todėl bet kokios priemonės, padedančios laimėti karą, yra priimtinos“, – tvirtina Birmingamo salafistas.
Pradinukus moko arabiškai
Girdamasis laimėjimais, savo „Trojos arklio“ strategijoje radikalas įvardijo ne tik „Park View“ vidurinę mokyklą, bet ir dar tris pradines mokyklas. Birmingamo policija ir šio miesto valdžia iškart pradėjo savo tyrimus.
Kol oficialių išvadų nėra, apie situaciją salafistų „perimtose“ valstybinėse mokyklose išdrįso papasakoti kai kurie tėvai.
Vienoje jų – „Oldknow“ pradinėje mokyklėlėje Birmingamo Smol Hyto rajone – kiekvieną penktadienį rengiamos musulmoniškosios pamaldos.
Visiems be išimties moksleiviams nuo pernai įvestos privalomos arabų kalbos pamokos – neregėtas dalykas britiškoje pradinėje mokykloje, kurią lanko vaikai nuo 4 iki 11-os metų.
Be abejo, dauguma moksleivių yra musulmonai, bet keletas dešimčių mokinių – anglosaksai britai. Maža to, net ir daugeliui musulmonų moksleivių arabų kalba yra anaiptol ne gimtoji. Mokyklos teritorijoje įkurta ir atskira madresė – religinė mokykla.
Radikalūs mokytojai taip pat pranešė tėvams, kad mokykloje bus nutrauktos muzikos pamokos, mat, pasak islamo mokymų, muzika yra „nuodėminga“.
Praėjusių metų gruodį mokykloje buvo uždrausta Kalėdų eglutė ir vaidinimas.
Negana to, moksleiviams buvo prisakyta nesikeisti Kalėdų atvirukais, nes jie „antiislamiški“.
Užtat iš mokyklos lėšų, t.y. iš valstybinio biudžeto, „Oldknow“ mokytojai jau tris kartus skrido į Meką.
Mokytojas gyrė „Al Qaeda“
Visi šie radikalūs pokyčiai palaiminti po to, kai iš mokyklos buvo išguita ilgametė direktorė, nebesugebėjusi atsispirti organizuotai islamizacijos kampanijai.
Privalomas arabų kalbos dėstymas nuo 5 metų įvestas ir „Nansen“ pradinėje mokyklėlėje Birmingame.
Šios įstaigos direktoriaus pavaduotoju prieš porą metų buvo išrinktas Razwanas Farazas.
Birmingamo policijai Farazų pavardė gerai žinoma – vienas šeimos narių, R.Farazo brolis Ahmedas, šiuo metu įkalintas už teroristinę veiklą.
34 metų pakistaniečių kilmės britas A.Farazas 2011-aisiais buvo apkaltintas padaręs net 30 nusikalstamų veikų, susijusių su radikalios islamistinės literatūros platinimu.
„Park View“ vidurinės mokyklos moksleivių tėvai irgi prabilo apie radikalių islamistų vykdomą indoktrinaciją, kuria veikiamos jų atžalos.
Praėjusių metų lapkritį vieno mokyklos vadovų kvietimu skaityti pranešimo 15-mečiams ir 16-mečiams studentams atvyko ekstremalus salafistų maldininkas Shady Alsuleimanas.
Kitame mokyklos visuotiniame renginyje vienas mokytojų gyrė teroro organizacijos „Al Qaeda“ ideologo Anwaro al-Awlaki mintis apie džihadą.
Tas pat mokytojas, dabar pretenduojantis į mokyklos direktoriaus postą, buvo pastebėtas besinaudojantis mokyklos kompiuteriu – jis kopijavo filmus apie Osamą bin Ladeną.
Ideologiją skleidžia žinovas
Preliminariais policijos ir edukacijos ekspertų tyrimo duomenimis, operacijos „Trojos arklys“ vienas pagrindinių sumanytojų ir vykdytojų yra Birmingame gyvenantis Tahiras Alamas.
Šis asmuo – tikras britų švietimo sistemos žinovas, puikiai išmanantis, kaip iš vidaus kovoti prieš ją.
Mat T.Alamas Birmingamo miesto tarybos dažnai samdomas kaip „mokyklų valdymo specialistas“. Ypač jo nuomonės šio miesto galvos klauso, kai svarstomi reikalai tų mokyklų, kuriose moksleivių daugumą sudaro vaikai iš musulmoniškų šeimų.
Maža to, T.Alamas turi ilgametę mokyklų inspektoriaus darbo patirtį.
Britų policininkai jau išsiaiškino, kad ne kas kitas, o tas pat T.Alamas vadovauja Birmingamo visuomeninei edukacinei labdaros organizacijai „Park View Education Trust“.
Būtent ši organizacija ir valdo mažiausiai tris salafistų jau „perimtas“ mokyklas Birmingame.
Kol kas T.Alamas kategoriškai neigia, kad būtent jis yra operacijos „Trojos arklys“ ideologas.
Bendrauti su vietos ir nacionaline žiniasklaida jis irgi griežtai atsisako.
Problema žinoma seniai
Islamo fundamentalistų aktyvus veržimasis į vidurinio ir net pradinio mokslo institucijų struktūras trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus daugeliui Jungtinės Karalystės vietinių ir nacionalinių politikų. Tačiau britų saugumo ekspertų tokia realybė nė kiek nenustebino.
Mat apie sėkmingą radikalaus islamo platintojų veržimąsi į Jungtinės Karalystės aukštąsias mokyklas slaptosios žvalgybos tarnybos ir antiteroristinės policijos detektyvai žino jau nebe pirmą dešimtmetį.
Buvo galima tikėtis, kad vien universitetais lėšų nestokojantys, iš Saudo Arabijos fondų finansuojami salafistai neapsiribos.
Prieš trejus metus paviešintuose „WikiLeaks“ dokumentuose minėta, kad net 35 Gvantanamo kalėjime saugoti įtariami ekstremistai yra vienaip ar kitaip susiję su britų universitetais: vieni ten susipažino ir užmezgė ryšius, kiti radikalizavosi, treti brandino teroro aktų planus.
Dar 2011-aisiais įtakingas Bendruomenių rūmų Saugumo komitetas, kuris vienija visų trijų didžiausių politinių partijų atstovus, konstatavo, kad esama „nepaneigiamų įrodymų, jog problema yra didelė, ir kad situacija netoleruotina“.
Auga teroristų karta?
„Islamiškasis fundamentalizmas universitetuose klesti, keldamas grėsmę šalies nacionaliniam saugumui. Jis taip pat kenkia mūsų santykiams su užsienio partneriais“, – tuomet tvirtino parlamentarai ir perspėjo, kad daugelio aukštųjų mokyklų vadovybė arba iš viso užmerkia akis, arba motyvuoja savo neveiklumą „akademinės laisvės“ skydu.
Mat kone kiekvienas britų universitetas turi savo Islamo draugiją. Šios savanoriškos organizacijos beveik niekad neapsiriboja vien tik sausomis diskusijomis religijos temomis.
Jose veša radikalios idėjos, kartais virstančios juodais darbais. 2009-aisiais prestižinio Londono „University College“ buvęs studentas ir Islamo draugijos prezidentas Umaras Abdulmutallabas buvo suimtas Detroito oro uoste iškart po nepavykusio mėginimo susprogdinti savadarbę bombą lėktuve.
Šių metų vasario mėnesį Londono kriminaliniame teisme iki gyvos galvos kalėti buvo nuteisti du buvę Londono Grinvičo universiteto studentai – Michaelas Adebolajo ir Michaelas Adebowale.
Islamo ekstremistų padarytas brutalus nusikaltimas pernai gegužę pašiurpino visą civilizuotą pasaulį: Pietų Londono Vulvičio rajone jie nužudė britų karį Lee Rigby, virtuviniais peiliais beveik nupjaudami savo aukai galvą. O kiek tokių būsimųjų radikalų auga britų mokyklose, lieka tik spėlioti.
