„Įstatymas nėra nekonstitucinis“, – žurnalistams sakė
Aukščiausiojo Teismo atstovas Theodore Te,
paskelbdamas sprendimą, kuriuo atmetama daugiau kaip tuzinas
Bažnyčos grupių peticijų dėl reprodukcinės sveikatos įstatymo.
Pagal šį įstatymą valstybiniai sveikatos priežiūros centrai
turės nemokamai dalyti prezervatyvus ir gimstamumo kontrolės
tabletes, o mokyklose bus įvestas seksualinis švietimas.
Valstybinės sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai taip pat
turės išklausyti šeimos planavimo kursą, be to, legalizuojama
medicininė priežiūra po abortų.
Katalikų Bažnyčia iki antradienio daugiau kaip 15 metų
vadovavo sėkmingai kampanijai prieš bet kokius šeimos planavimo
įstatymus Filipinuose.
Šalies prezidentas Benigno Aquino nepaisydamas
Bažnyčios spaudimo 2012 metų gruodį pasirašė šį įstatymą,
bet Aukščiausiasis Teismas netrukus sustabdė jo galiojimą, nes
Bažnyčios grupės pateikė peticijas, kuriose teigė, kad įstatymas
prieštarauja konstitucijai.
„Šiuo monumentaliu sprendimu palaikomas Bažnyčios ir
valstybės atskyrimas, patvirtinama vyriausybės viršenybė
pasaulietiniais klausimais, tokiais kaip sveikata ir socialinė
ekonominė plėtra“, – po Aukščiausiojo Teismo sprendimo sakė
parlamentaras Edcelis Lagmanas, kuris yra
pagrindinis minimo įstatymo rengėjas.
„Dėkinga šalis sveikina teisėjų daugumą už jų palankų
sprendimą, kuriuo paremiama reprodukcinė sveikata ir suteikiamas
postūmis tvariai žmogiškajai plėtrai“, – sakė jis.
Katalikų Bažnyčia, kuriai priklauso daugiau kaip 80 proc. iš
100 mln. šalies gyventojų, vadovavo gatvių protestams, kurių metu
įstatymas buvo vadinamas „blogiu“. Vienu metu Bažnyčia net
grasino B.Aquino ekskomunikavimu.
„Pilietinis nepaklusnumas“
Vienas aktyviausių oponentų, buvęs senatorius Francisco Tatadas, kuris taip pat buvo pateikęs peticiją, sakė,
kad leidimas tokiam įstatymui įsigalioti gali priversti katalikus
atvirai maištauti.
„Tai mažų mažiausia reiškia pilietinį nepaklusnumą,
kraštutiniu atveju – faktinį maištą“, – antradienį rašė
F.Tatadas komentare laikraščiui „Manila Times“.
„Kai kurie mūsų norės nepaklusti velnio galiai ir (norės)
mirti kaip kankiniai, jei reikės, dėl vienintelio reikalo, kuris
suteikia mums progą kovoti už kažką, kas yra daug didesnis už
mus“, – sakė jis.
Bažnyčios lyderiai pastaraisiais dešimtmečiais padėjo
vadovauti dviem revoliucijoms, kurios nuvertė nepopuliarius
prezidentus, ir jie toliau tvirtina, kad turi teisę daryti įtaką
šalies parlamentui ir teisinei sistemai.
Kitas Bažnyčios tebesitęsiančios įtakos pavyzdys yra tai, kad
Filipinai yra vienintelė valstybė, kurioje skyrybos vis dar
nelegalios.
Vis dėlto daug žmonių šiame didžiuliame salyne pastaraisiais
dešimtmečiais ėmė laikytis ne tokių konservatyvių pažiūrų.
Neseniai atlikta „Social Weather Stations“ apklausa parodė,
jog maždaug 84 proc. filipiniečių sutinka, kad vyriausybė turėtų
užtikrinti nemokamo šeimos planavimo galimybes, tokias kaip
kontraceptikai.
Apklausa taip pat parodė, kad 72 proc. respondentų palankiai
vertina minimą įstatymą.
Moterų teisių gynimo grupės ir kiti įstatymo šalininkai sako,
kad tai bus galingas įrankis kovojant su skurdu ir mažinant
gimstamumą, kuris dabar yra vienas didžiausių pasaulyje.
Daugiau kaip ketvirtadalis Filipinų gyventojų dabar gyvena už
sumą, kuri atitinka 62 JAV centus per dieną, nurodo vyriausybė.
Ekspertai sako, kad skubiai reikia užtikrinti nemokamas reprodukcines
medicinines paslaugas, kurių neturtingieji kitu atveju negali sau
leisti.
Daugiau kaip trečdalis iš 14 mln. sostinės gyventojų gyvena
didžiuliuose lūšnynuose, nurodoma Pasaulinės sveikatos
organizacijos (PSO) 2010 metų ataskaitoje. Be to, daug sostinės
gyventojų neturi deramų sanitarinių sąlygų, jau nekalbant apie
sveikatos priežiūros centrus.
Kaip nurodo britų medicininės labdaros fondas „Merlin“,
kuris rėmė minimo įstatymo priėmimą, Filipinuose dėl gimdymo
komplikacijų kasdien miršta po 14-15 motinų.