„Įstatymas nėra nekonstitucinis“, – žurnalistams sakė Aukščiausiojo Teismo atstovas Theodore Te, paskelbdamas sprendimą, kuriuo atmetama daugiau kaip tuzinas Bažnyčos grupių peticijų dėl reprodukcinės sveikatos įstatymo.
Pagal šį įstatymą valstybiniai sveikatos priežiūros centrai turės nemokamai dalyti prezervatyvus ir gimstamumo kontrolės tabletes, o mokyklose bus įvestas seksualinis švietimas.
Valstybinės sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai taip pat turės išklausyti šeimos planavimo kursą, be to, legalizuojama medicininė priežiūra po abortų.
Katalikų Bažnyčia iki antradienio daugiau kaip 15 metų vadovavo sėkmingai kampanijai prieš bet kokius šeimos planavimo įstatymus Filipinuose.
Šalies prezidentas Benigno Aquino nepaisydamas Bažnyčios spaudimo 2012 metų gruodį pasirašė šį įstatymą, bet Aukščiausiasis Teismas netrukus sustabdė jo galiojimą, nes Bažnyčios grupės pateikė peticijas, kuriose teigė, kad įstatymas prieštarauja konstitucijai.
„Šiuo monumentaliu sprendimu palaikomas Bažnyčios ir valstybės atskyrimas, patvirtinama vyriausybės viršenybė pasaulietiniais klausimais, tokiais kaip sveikata ir socialinė ekonominė plėtra“, – po Aukščiausiojo Teismo sprendimo sakė parlamentaras Edcelis Lagmanas, kuris yra pagrindinis minimo įstatymo rengėjas.
„Dėkinga šalis sveikina teisėjų daugumą už jų palankų sprendimą, kuriuo paremiama reprodukcinė sveikata ir suteikiamas postūmis tvariai žmogiškajai plėtrai“, – sakė jis.
Katalikų Bažnyčia, kuriai priklauso daugiau kaip 80 proc. iš 100 mln. šalies gyventojų, vadovavo gatvių protestams, kurių metu įstatymas buvo vadinamas „blogiu“. Vienu metu Bažnyčia net grasino B.Aquino ekskomunikavimu.
„Pilietinis nepaklusnumas“
Vienas aktyviausių oponentų, buvęs senatorius Francisco Tatadas, kuris taip pat buvo pateikęs peticiją, sakė, kad leidimas tokiam įstatymui įsigalioti gali priversti katalikus atvirai maištauti.
„Tai mažų mažiausia reiškia pilietinį nepaklusnumą, kraštutiniu atveju – faktinį maištą“, – antradienį rašė F.Tatadas komentare laikraščiui „Manila Times“.
„Kai kurie mūsų norės nepaklusti velnio galiai ir (norės) mirti kaip kankiniai, jei reikės, dėl vienintelio reikalo, kuris suteikia mums progą kovoti už kažką, kas yra daug didesnis už mus“, – sakė jis.
Bažnyčios lyderiai pastaraisiais dešimtmečiais padėjo vadovauti dviem revoliucijoms, kurios nuvertė nepopuliarius prezidentus, ir jie toliau tvirtina, kad turi teisę daryti įtaką šalies parlamentui ir teisinei sistemai.
Kitas Bažnyčios tebesitęsiančios įtakos pavyzdys yra tai, kad Filipinai yra vienintelė valstybė, kurioje skyrybos vis dar nelegalios.
Vis dėlto daug žmonių šiame didžiuliame salyne pastaraisiais dešimtmečiais ėmė laikytis ne tokių konservatyvių pažiūrų.
Neseniai atlikta „Social Weather Stations“ apklausa parodė, jog maždaug 84 proc. filipiniečių sutinka, kad vyriausybė turėtų užtikrinti nemokamo šeimos planavimo galimybes, tokias kaip kontraceptikai.
Apklausa taip pat parodė, kad 72 proc. respondentų palankiai vertina minimą įstatymą.
Moterų teisių gynimo grupės ir kiti įstatymo šalininkai sako, kad tai bus galingas įrankis kovojant su skurdu ir mažinant gimstamumą, kuris dabar yra vienas didžiausių pasaulyje.
Daugiau kaip ketvirtadalis Filipinų gyventojų dabar gyvena už sumą, kuri atitinka 62 JAV centus per dieną, nurodo vyriausybė. Ekspertai sako, kad skubiai reikia užtikrinti nemokamas reprodukcines medicinines paslaugas, kurių neturtingieji kitu atveju negali sau leisti.
Daugiau kaip trečdalis iš 14 mln. sostinės gyventojų gyvena didžiuliuose lūšnynuose, nurodoma Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) 2010 metų ataskaitoje. Be to, daug sostinės gyventojų neturi deramų sanitarinių sąlygų, jau nekalbant apie sveikatos priežiūros centrus.
Kaip nurodo britų medicininės labdaros fondas „Merlin“, kuris rėmė minimo įstatymo priėmimą, Filipinuose dėl gimdymo komplikacijų kasdien miršta po 14-15 motinų.
