Rusijos naujoji kultūros politika – ginklas prieš Vakarus

Rusija nėra Europa

Daugiau nuotraukų (1)

BNS, AFP ir lrytas.lt inf.

Apr 18, 2014, 8:27 PM, atnaujinta Feb 14, 2018, 1:04 PM

Baigiantis ketvirtadienį surengtai ir keturias valandai trukusiai klausimų ir atsakymų sesijai per savo metinę „tiesioginę liniją“, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas leidosi į filosofavimą apie tai, ką reiškia būti rusu.

Rusai ne tik turi savą „kultūros kodą“, sakė jis, bet ir unikalų moralinį požiūrį – ne taip, kaip vakariečiai, rusai yra nesavanaudiški ir linkę aukotis.

„Tai yra gilios mūsų patriotizmo šaknys“, - sakė V.Putinas.

Pasitelkdama įsivaizduojamas Rusijos civilizacijos „tradicines kultūrines vertybes“, šalies Kultūros ministerija rengia vyriausybės strategiją, kuri, pasak stebėtojų, turi visus naujos valstybinės ideologijos atributus ir atkartoja sovietinį palikimą.

Dokumentą rengiantys autoriai, kurių pavardės laikomos paslaptyje, mano, jog tokia politika turi būti pagrįsta teze, kad „Rusija nėra Europa“, ir uoliai cituoja V.Putino kalbas.

Naujoji politika deklaruoja, kad Rusija yra istorijos kryžkelėje ir turi rinktis arba kultūrinį išnykimą, arba savo unikalių „moralinių ir dvasinių pamatų“ išsaugojimą, kuris įmanomas tik su „valstybine kultūros politika“.

Preliminari dokumento versija buvo nutekinta spaudai; ją šiuo metu ją analizuoja Kremliaus darbo grupė, kuriai pirmininkauja vienas artimiausių V.Putino sąjungininkų, administracijos vadovas ir buvęs KGB agentas Sergejus Ivanovas, neseniai įtrauktas į Jungtinių Valstijų „juoduosius sąrašus“.

„Rusija yra sena, nepriklausoma, savita civilizacija“, - trečiadienį spaudos konferencijoje sakė kultūros ministras Vladimiras Medinskis.

Interviu dienraščiui „Kommersant“ V.Medinskis taip pat nurodė, kad Rusija „yra priversta kultūriškai gintis“ nuo to, ką jis vadina Europos šiuolaikinės kultūros ydomis.

„Galbūt Rusija bus paskutinė Europos kultūros, krikščioniškų vertybių ir tikrosios Europos civilizacijos saugotoja“, - sakė V.Medinskis.

Rusija nėra Europa

„Pagrindinė idėja yra ta, kad turime gintis nuo Vakarų, kad Vakarai yra blogis“, - sakė politikos analitikas Aleksejus Makarkinas.

„Krymo įvykiai sustiprino šią tendenciją“ po ankstesnių bandymų išrauti vakarietišką įtaką, tarp kurių buvo prieš nevyriausybines organizacijas nukreiptas įstatymas dėl „užsienio agentų“, sakė A.Makarkinas.

„Mes taip gyvenome sovietų laikais, - sakė jis. – Konservatoriams tai patinka, tiems, kurie nori patogaus, hermetiško pasaulio be erzinančių dalykų, tokių kaip abstraktusis menas“.

Trečiadienį filosofai iš paprastai apolitiškos Rusijos mokslų akademijos sakė, kad šia politika pažeidžiama Rusijos konstitucija, nes pateikiama „būtina valstybinė ideologija“.

Atvirame 25 Akademijos profesorių laiške sakoma, jog koncepcija „Rusija nėra Europa“ yra tik nuomonė, kurios negalima pagrįsti Rusijos istorija.

„Toks laisvas idėjų interpretavimas ... yra absoliučiai nederamas jokioje save gerbiančioje visuomenėje“, - nurodo filosofai ir priduria, kad vyriausybė turėtų skatinti debatus ir tyrimus, o ne diktuoti pažiūras.

V.Medinskis trečiadienį bandė malšinti nuogąstavimus dėl grįžimo prie sovietinio stiliaus cenzūros, kai meno kūrinius turėdavo peržiūrėti ir įvertinti Komunistų partijos pareigūnai.

Kremliaus naująją politiką vykdys „ne biurokratai“, o ekspertai ir gerbiami kultūros veikėjai, sakė jis.

Vienas ekspertas iš vertinimo komisijos, kuri skirsto valstybės stipendijas menininkams, pažadėjo savo vertinimus grįsti meniniais privalumais, o ne politiniais poreikiais.

„Mes esame pripažinti ir nepriklausomi žmonės, o ne karinis junginys“, - sakė Eduardas Bojakovas, Maskvos teatro „Praktika“ įkūrėjas, kuris praėjusį mėnesį daugelį nustebino pasirašęs paramos V.Putino veiksmams Kryme kreipimąsi. Maskvos įvykdytą Krymo aneksiją pasmerkė Vakarai.

Tačiau E.Bojakovas pripažino, jog dar reikia pažiūrėti, kaip naujoji kultūros politika bus įgyvendinama.

„Jeigu bus naujų pjesių ir kūrybinių pareiškimų, reiškia, kad tai veikia, - sakė jis. – (O) jei galiausiai rašysime tik apie Krymą jambo pentametru, tada – kitas klausimas“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.