Vladimiras Putinas – sunkiai izoliuojamas priešininkas

Jau anksčiau buvo prognozuojama, kad dėl krizės Ukrainoje Rusijos lyderis taps atstumtuoju, išmestu iš turtingųjų valstybių klubo, ir liks nepakviestas į Didžiojo aštuoneto (G8) viršūnių susitikimą, kurį pats planavo surengti olimpiniame Sočio mieste – savo pasididžiavime.

JAV vadovaujamos pastangos izoliuoti Maskvą dėl Krymo aneksijos ir numanomos pagalbos Ukrainos prorusiškiems separatistams davė tam tikrų vaisių. Rusija buvo pašalinta iš G-8, o viršūnių susitikimas buvo susiaurintas iki Didžiojo septyneto (G7) formato ir trečiadienį įvyko Briuselyje.

Tačiau penktadienį, kai pasaulio lyderiai susitiks Prancūzijoje pagerbti sąjungininkų karių, prieš 70 metų bridusių į Normandijos paplūdimius per uraganinę nacistinės Vokietijos pajėgų ugnį, V.Putinas taps itin pastebimu tų atminimo ceremonijų dalyviu.

Ir Prancūzijos, Jungtinės Karalystės bei Vokietijos lyderiai nesikaus su Rusijos lyderiu paplūdimiuose – veikiau vienas po kito asmeniškai su juo susitiks.

Netgi JAV prezidentas Barackas Obama, kurio anksčiau siūlytą „santykių perkrovimo“ planą V.Putinas išmetė į sąšlavyną, neturės kitos išeities, tik stovėti greta žmogaus, kurį jis kadaise palygino su nuobodžiaujančiu mokinuku, krečiančiu eibes klasės galiniame suole.

Oficiali JAV pozicija – kad V.Putino buvo neįmanoma nepakviesti į sąjungininkų desanto Normandijoje atminimo ceremonijas žinant, kiek Sovietų Sąjungos karių kraujo buvo pralieta Rytų fronte per Antrąjį pasaulinį karą.

Tačiau pareigūnai skuba pridurti, kad B.Obama, kitaip negu Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, nesuteiks V.Putinui garbės ir nesusitiks oficialių derybų – nors jiedu ne kartą kalbėjosi telefonu nuo Ukrainos krizės pradžios.

Abu varžovai bus arti vienas kito per intriguojančius lyderių pietus vienoje Prancūzijos pilyje, kuriuose taip pat dalyvaus Britanijos karalienė Elizabeth II ir Europos karališkųjų šeimų nariai, taip pat per ceremoniją vienoje iš istorinio desanto vietų – paplūdimio ruože kodiniu pavadinimu „Sword“ („Kardas“).

„Esu tikras, kad jį pamatysiu – jis ketina ten būti“, – B.Obama sakė antradienį.

Įžvelgdamas potencialią galimybę išnaudoti požiūrių skirtumus tarp JAV ir jų sąjungininkių Europoje, V.Putinas, davė išskirtinį interviu Prancūzijos transliuotojams „Europe 1“ ir TF1.

Jis liaupsino Prancūzijos tradiciją vykdyti tarptautinę politiką nepriklausomai nuo Vašingtono ir kalbėjo apie „ypatingus ryšius“ tarp Maskvos ir Paryžiaus.

Jis taip pat kaltino JAV administraciją veidmainiškumu dėl jos „agresyvių“ mėginimų izoliuoti Rusiją. V.Putinas nesureikšmino B.Obamos nenoro su juo susitikti.

„Tai jo pasirinkimas, aš esu pasirengęs dialogui“, – pažymėjo Rusijos lyderis.

„Mes neturime beveik jokių karinių pajėgų užsienyje, tačiau pažiūrėkite: visur pasaulyje yra amerikiečių karinės bazės, amerikiečių kariai už tūkstančių kilometrų nuo jų sienų, – sakė jis. – Jie kišasi į tos ar kitos valstybės vidaus reikalus, tad sunku kaltinti mus piktnaudžiavimu“.

F.Hollande'as tapo pirmuoju susvyravusiu didelės Vakarų šalies lyderiu, kai pakvietė V.Putiną derybų ketvirtadienio vakarą, nors jau buvo suplanuota Prancūzijos lyderio vakarienė su B.Obama.

Prancūzijos vadovas šią keblią diplomatinę problemą spręs pirmiausiai susitikdamas su B.Obama viename Paryžiaus restorane, o vėliau priimdamas V.Putiną vėlyvos vakarienės Eliziejaus rūmų restorane.

D.Cameronas ir A.Merkel vėliau taip pat patvirtino planus susitikti su Rusijos lyderiu, o kai kurie šiuos žingsnius vertina kaip žlugdančius JAV pastangas užtikrinti didžiausią diplomatinį spaudimą Kremliui.

Vakarų šalių lyderiai, neseniai stebėję, kaip V.Putinas atitraukia savo pajėgas nuo sienos su Ukraina, taip pat Kijeve formuojantis naujai administracijai, galbūt tikisi galimybės sumažinti įtampą dialog.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ketvirtadienį Paryžiuje susitiks su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

Jungtinė Karalystė ir Vokietija, palaikančios glaudesnius ekonominius ryšius su Rusija, gali daug prarasti, jeigu krizė gilės. Prancūzija taip pat kratosi JAV spaudimo atšaukti seniai suplanuotą dviejų modernių jūrų desanto laivų pardavimą Rusijai.

Tuo tarpu V.Putinas pasiuntė signalą, jog jeigu Europa nenorės su juo susitikinėti, atsivėrusią galimybę mielai išnaudos kitos šalys: praeitą mėnesį jis sudarė svarbią energetikos sutartį su Kinija.

Kita Didžiojo septyneto šalis – Japonija – siekianti apsidrausti nuo per didelio Kinijos sustiprėjimo, priims V.Putiną vėliau šiais metais.

Aukšto rango JAV pareigūnai anksčiau šiais metais argumentavo, kad sprendimas pašalinti Rusiją iš Didžiojo aštuoneto buvo griežta bausmė, žinant V.Putino pastangas užsitikrinti tarptautinę pagarbą ir dalyvauti priimant pasaulinės svarbos sprendimus.

Tačiau panašu, kad V.Putinui šią savaitę teks daug bendrauti su Vakarų šalių lyderiais, kurie atkakliai tikina, kad laikosi vieningos pozicijos.

G7 lyderiai taip pat pažymėjo, kad F.Hollande'as pademonstravo palaikymą Ukrainai, pakviesdamas jos išrinktąjį prezidentą Petro Porošenką į atminimo renginius Normandijoje.

B.Obama ragino V.Putiną susitikti su naujuoju lyderiu ir pažadėjo su Rusijos vadovu kalbėti tiesiai šviesiai.

„Jis gali priimti sprendimą, kad dabar, pradėjęs atitraukti savo karius, buvusius prie Ukrainos sienos, taip pat galėtų panaudoti savo įtaką, kad tie separatistiniai elementai aprimtų, – aiškino B.Obama. – Jis gali susitikti su Ukrainos išrinktuoju prezidentu, pripažinti, kad rinkimai buvo teisėti.“

„Tai aš jam pasakysiu, jeigu pasimatysime viešai. Tai esu jam sakęs privačiai, – pažymėjo JAV vadovas. – Viliuosi, kad Davidas Cameronas ir Francois Hollande'as pabrėš jam tuos pačius punktus.“

V.Putinas: Rusija nepuoselėja imperinių planų Ką galvoja apie pasaulį, V.Putinas atskleidė trečiadienį duodamas interviu Prancūzijos žiniasklaidai. Rusijos prezidentas žurnalistams neigė, kad egzistuoja kokie nors planai atgaivinti Rusijos imperiją, ir sakė, kad jo šalies plėtra vyks tik tarp savų sienų. 

„Mes neskatinsime rusiškojo nacionalizmo ir neketiname atgaivinti Rusijos imperijos“, – sakė V.Putinas.

Taip jis sureagavo į reporterių prašymą pakomentuoti savo žodžius, kad Sovietų Sąjungos žlugimas „buvo didžiausia geopolitinė 20-ojo amžiaus katastrofa“. Korespondentai taip pat paklausė V.Putino: „Ką jūs siūlote: rusiškąjį nacionalizmą ar Rusijos imperijos atkūrimą iki jos ankstesnių sienų?“. 

„Norime vystyti savo šalį tarp savo pačių sienų, žinoma. Bet – ir tai labai svarbu – kaip ir kitos šalys kitose pasaulio dalyse norime naudotis modernia politika ir gerinti savo konkurencinį pranašumą, įskaitant ekonominę integraciją. Štai ką darome posovietinėje erdvėje Muitų sąjungoje ir, dabar, taip pat Eurazijos sąjungoje“, – sakė jis. 

„Ką aš turėjau omenyje, kai pasakiau, kad Sovietų Sąjungos žlugimas buvo viena didžiausių humanitarinių – visų pirma humanitarinių – 20-ojo amžiaus katastrofų? Aš turėjau omenyje tai, kad visi Sovietų Sąjungos piliečiai gyveno sąjunginėje valstybėje nepriklausomai nuo jų etninės priklausomybės, o jai žlugus 25 mln. rusų staiga tapo užsienio piliečiais“, – sakė V.Putinas. 

„Tai buvo didžiulė humanitarinė katastrofa. Ne politinė ar ideologinė katastrofa, o išimtinai humanitarinė suirutė. Šeimos buvo perskirtos, žmonės neteko savo darbo ir pragyvenimo lėšų ir neturėjo būdų normaliai vieni su kitais bendrauti. Tai buvo problema“, – kalbėjo Rusijos prezidentas. 

Jis taip pat pareiškė, kad Rusija neturėjo garantijų, kad Ukraina neįstos į NATO, ir negalėjo leisti, kad istorinė Rusijos teritorijos dalis – Krymo pusiasalis – „būtų inkorporuota“ į šį karinį aljansą.

„Noriu, kad visi aiškiai tai suprastų. Mes vedėme išimtinai diplomatinį ir taikų dialogą – noriu tai pabrėžti – su savo partneriais Europoje ir Jungtinėse Valstijose. Reaguodami į mūsų bandymus vesti tokį dialogą ir derėtis dėl priimtino sprendimo jie parėmė antikonstitucinį valstybės perversmą Ukrainoje ir po to mes negalėjome būti tikri, kad Ukraina netaps Šiaurės Atlanto karinio bloko dalimi“, – sakė V.Putinas. 

„Tokioje situacijoje negalėjome leisti, kad istorinė Rusijos teritorijos dalis su daugiausia etninių rusų populiacija būtų inkorporuota į tarptautinį karinį aljansą, ypač dėl to, kad krymiečiai norėjo būti Rusijos dalis. Aš atsiprašau, bet mes negalėjome pasielgti kitaip“, – pridūrė Rusijos lyderis.