Į Lenkiją JAV lyderis savaitės viduryje oficialiai atvyko dalyvauti 25-ųjų pirmųjų pusiau laisvų rinkimų šioje šalyje metinių minėjime.
Tačiau įspūdingomis kalbomis garsėjantis B.Obama pasistengė kvapą gniaužiančiu monologu įtvirtinti savo įsipareigojimus Amerikos sąjungininkėms NATO, ypač Vidurio ir Rytų Europoje.
„Lietuvos rytas“ savo skaitytojams siūlo įvertinti JAV prezidento B.Obamos kalbą. Ji skelbiama sutrumpinta.
„Sveika, Varšuva! Sveika, Lenkija! (Pasakyta lenkiškai. – Red.)
Sveikinu poną prezidentą, poną ministrą pirmininką, ponią miesto merę, valstybių ir vyriausybių vadovus – tiek dabartinius, tiek buvusius – kartu su žmogumi, kuris peršoko per laivų statyklos tvorą ir vadovavo streikui, kuris vėliau virto „Solidarumo“ sąjūdžiu, kalinį, kuris tapo prezidentu ir transformavo šią tautą. Dėkoju Lechui Walęsai už nuostabią jo lyderystę!
Garbūs svečiai, lenkai, dėkoju už jūsų nepaprastą priėmimą ir garbę švęsti kartu su jumis. Noriu jums perduoti amerikiečių tautos sveikinimus ir draugystės žodžius, taip pat iš mano gimtojo miesto Čikagos, kuriame gyvena tiek daug besididžiuojančių savo lenkiška kilme amerikiečių.
Prieš 25 metus mes buvome liudininkai įvykio, kuris kadaise atrodė neįmanomas. Įvyko rinkimai, kuriuose lenkų tauta pirmą kartą turėjo tikrą pasirinkimą.
Komunistų valdžia manė – šie rinkimai įtvirtins jos tolesnę valdžią ir susilpnins opoziciją.
Bet prie balsadėžių suplūdo milijonai lenkų. Suskaičiavus balsus paaiškėjo triuškinama laisvės pergalė. Viena tuomet balsavusių lenkių kalbėjo taip: „Atrodo, kad Lenkijoje kažkas prasideda, vėl galime pajusti tikros Lenkijos skonį.“ Ir ji buvo teisi. Tai buvo komunizmo pabaigos pradžia. Ne tik čia, bet ir visoje Europoje.
Tų metų įvykių vaizdai visiems laikams liks mūsų atmintyje. Budapešto, Bukarešto gatves užtvindę piliečiai. Vengrai ir austrai, kerpantys prie sienų spygliuotą vielą. Demonstrantų grandinė Baltijos šalyse. Čekai ir slovakai Aksominės revoliucijos dienomis. Rytų Berlyno gyventojai, užlipę ant sienos.
Matyti didžiulė pažanga. Vokietija susivienijusi, Vidurio ir Rytų Europos šalys stiprios, tikros demokratijos. Europa labiau integruota, turtingesnė ir saugesnė. Niekada nevalia pamiršti, kad kibirkštis, sukėlusi tokius revoliucinius pokyčius, įžiebusi vilties spindulį, įskėlėte jūs, lenkai.
1989 metų rinkimų pergalė nebuvo neišvengiama. Tai buvo lenkų šimtmečių kovos kulminacija. Kovos, kuri labai dažnai vyko būtent šioje aikštėje.
Kovos ištisų lenkų kartų, kurios sukildavo kovai už nepriklausomybę, karių, kurie priešinosi invazijai iš Rytų ir iš Vakarų, Pasaulio tautų teisuolių, – kaip Janas Karskis, kuris rizikavo viskuo, kad išgelbėtų nuo Holokausto žmones, Varšuvos geto didvyrių, kurie nepasidavė be kovos ir laisvų lenkų, kovojusių Normandijoje, Armijos Krajovos Lenkijoje, kuri pradėjo didvyrišką sukilimą, nors Varšuva buvo sulyginta su žeme.
Vienas „Solidarumo“ lyderių tuomet pasakė: „Mes nusprendėme paimti tai, kas buvo įmanoma.“ Taigi Lenkija mums primena, jog kartais net pats mažiausias žingsnis – kad ir netobulas – ilgainiui gali nuversti didžiausią sieną ir visiškai pakeisti pasaulį.
Žinoma, jūsų pergalė tą birželio dieną buvo tik pradžia, nes, kaip ką tik sakė jūsų prezidentas, demokratija – kur kas daugiau nei vien rinkimai.
Tikra demokratija, tikra gerovė ir tikras saugumas nėra dalykai, kuriuos galima dovanoti arba primesti iš išorės.
Juos reikia sukurti patiems. Toje amžinoje laisvės ir autoritarizmo, laisvės ir priespaudos, solidarumo ir nepakantumo kovoje Lenkijos pažanga įrodo nuolatinę idealų galią. Tą galią, kurią mes, laisvos tautos, vertiname. Būtent čia mes matome demokratijos galią. Piliečiai nebijo kalbėti, laisvi nuo baimės. Politinės partijos konkuruoja tarpusavyje atviruose, sąžininguose rinkimuose. Nepriklausomi teismai saugo teisingumą. Veiksminga žiniasklaida ir aktyvi pilietinė visuomenė verčia lyderius būti atsakingus, nes valdžia turi suteikti piliečiams plėtros galimybes, o ne juos spausti.“
„Šiemet sukanka 15 metų, kai Lenkija yra NATO narė. Mes labai vertiname Lenkijos karių tarnybą Balkanuose, Irake, Afganistane. Mes, amerikiečiai, didžiuojamės, kad galime jūsų šalį priskirti prie mūsų stipriausių ir artimiausių sąjungininkių.
Būtent tokios Lenkijos šventę mes šiandien švenčiame – laisvos, demokratinės Lenkijos, apie kurią svajojo jūsų protėviai ir už kurią jie kovojo ir žuvo. Besivystančios ir saugios Lenkijos, kuria jūs, jauni lenkai, džiaugiatės nuo pat gimimo.
Istorija mus perspėja, kad niekada nereikia manyti, jog tai savaime suprantami dalykai. Tą pačią dieną prieš 25 metus, kai lenkai ėjo balsuoti, kitame pasaulio gale tankai triuškino taikius protestuotojus Tiananmeno aikštėje Pekine. Laisvė yra tai, ką reikia užsitarnauti kiekvienai kartai, įskaitant mus pačius. Ir šiam darbui mes vėl šiandien aukojamės.
Rusijos agresija Ukrainoje mums primena, kad mūsų laisvos tautos turi ne ilsėtis ant laurų, o siekti vieningos, laisvos ir taikios Europos. Mes turime dirbti toliau, būti išvien su tais, kurie trokšta laisvės.
Žinau, kad per visą jūsų istoriją lenkai būdavo paliekami bičiulių išbandymų valandą. Tad atvykau šiandien į Varšuvą norėdamas JAV, Šiaurės Atlanto aljanso vardu patvirtinti mūsų nuolatinį įsipareigojimą dėl Lenkijos saugumo. 5-asis (NATO sutarties. – Red.) straipsnis yra vienareikšmiškas: vienos narės užpuolimas yra visų narių užpuolimas. Mes, kaip sąjungininkai, šventai privalome ginti jūsų teritorinį vientisumą. Taip ir bus. Dabar ir visada mes išvien būsime už jūsų ir mūsų laisvę.
Lenkija jau niekada nebus viena. Ir ne tik Lenkija. Estija irgi niekada nebus viena, Latvija niekada nebus viena, Lietuva niekada nebus viena, Rumunija niekada nebus viena.
Tai ne vien žodžiai. Tai nepažeidžiamas įsipareigojimas, kurį užtikrina stipriausias pasaulyje aljansas ir JAV ginkluotosios pajėgos – galingiausia karinė galia pasaulio istorijoje. Mūsų aktyvumas pastebimas jau šiandien. Tai įrodo NATO lėktuvai Baltijos šalių padangėje, mūsų laivai, patruliuojantys Juodojoje jūroje, išplėstos pratybos, kuriose kartu dalyvauja mūsų šalių karinės pajėgos. Mes tai darome ne norėdami grasinti kuriai nors šaliai, o siekdami apsaugoti savo ir savo bičiulių saugumą bei teritorijas.
Paskelbiau naują iniciatyvą – stiprinti mūsų NATO sąjungininkų saugumą ir padidinti Amerikos karines pajėgas Europoje. Su Kongreso parama tai reikš daugiau greitojo reagavimo krizės atvejais įrangos, daugiau pratybų siekiant pagerinti papildomų JAV sausumos ir oro pajėgų pasirengimą, didesnę paramą stiprinant gynybines galimybes tokių draugų kaip Ukraina, Moldova ir Gruzija.
Mes esame kartu, nes tikime, kad žmonės ir tautos turi teisę spręsti savo ateitį, – tai liečia ir ukrainiečių tautą. Plėšiami korumpuotos valdžios režimo, ukrainiečiai pareikalavo valdžios, kuri tarnautų jiems. Net mušami ir šaudomi jie neketino nusileisti.
Vėliau, nepaisydami grasinimų, jie išsirikiavo eilėse prie balsadėžių ir per laisvus rinkimus išsirinko naują prezidentą, nes teisėtas tik tas lyderis, kuriam pritarė piliečiai.
Ukrainiečiai pradėjo sunkų reformų kelią. Šį rytą susitikau su išrinktuoju prezidentu Petro Porošenka ir pasakiau jam, kad lygiai taip pat, kaip laisvos tautos siūlė paramą ir pagalbą Lenkijai, kai ji perėjo prie demokratijos, taip ir mes šiandien remiame ukrainiečius.
Kaip ir kiekviena tauta, Ukraina turi teisę laisvai nuspręsti savo ateitį. Mes atmetame tokį mąstymą apie ateitį, kai ji traktuojama kaip nulinės sumos žaidimas. Laisvai ir nepriklausomai Ukrainai reikia stiprių ryšių ir prekybos plėtros tiek su Europa, tiek su Rusija, JAV ir kitomis pasaulio šalimis.
Štai todėl Ukrainos tauta siekia tokios pat laisvės, galimybių ir pažangos, kokias mes minime čia šiandien. Ir ji to verta.
Esame kartu, nes tikime, jog taikos ir saugumo išsaugojimas yra kiekvienos tautos pareiga. Imperijų ir įtakų zonų dienos baigėsi. Didesnės tautos negali įbauginti mažesnių ar primesti joms savo valios grasindamos ginklu ar kaukėtais žmonėmis, užimančiais pastatus.
Negalima vienu rašiklio judesiu įteisinti kaimyno žemės užgrobimo, todėl niekada nepritarsime Rusijos įvykdytai Krymo okupacijai ar jos vykdomiems Ukrainos suvereniteto pažeidimams. Mūsų laisvos tautos veiks kartu, kad tolesnės Rusijos provokacijos reikštų Rusijai tik dar didesnę izoliaciją ir išlaidas. Dėl Europos susivienijimo pralieta tiek daug kraujo, todėl šiandien negalime leisti tamsiems XX amžiaus metodams dominuoti XXI amžiuje.
Ukrainiečiai yra „Solidarumo“ sąjūdžio paveldėtojai – vyrai ir moterys, tokie pat kaip jūs, išdrįso mesti iššūkį korumpuotam režimui. Panašiai kaip tada, kai jūsų protestus buvo bandoma sutraiškyti plieno kumščiu ir lenkai dėjo gėles prie laivų statyklos vartų.
Šiandien, kai ukrainiečiai pagerbia žuvusiuosius, deda savo gėles Nepriklausomybės Maidane, mes prisimename tą lenkę, kuri per rinkimus džiaugėsi, kad galima „vėl pajusti tikros Lenkijos skonį“.
To džiaugsmo aidą buvo galima išgirsti ir Maidane, kur protestuotojai paragavo tikros laisvės skonio.
„Aš myliu savo šalį“, – sakė viena moteris ir pridūrė, kad visi jie reikalauja teisingumo ir laisvės. Ji su dėkingumu kalbėjo apie didžiulę lenkų paramą.
Šiandien mes galime pasakyti tą patį. Dėkojame Lenkijai! Už drąsą. Už priminimą pasauliui, kad, nepaisant brutalaus persekiojimo, nepaisant ilgos nakties, laisvės ir orumo troškimas nesumažėja ir niekada neišnyksta. Dėkoju tau, Lenkija, už atkaklumą, už įrodymą, jog paprastas pilietis gali taip pakeisti istorijos eigą, kad triumfuoja laisvė. Tankai ir kareiviai neprilygsta mūsų idealų galiai.
Dėkoju tau, Lenkija, už tavo triumfą. Ne karinį, o dvasios triumfą. Už tiesą, kuri mus stumia į priekį.
Dėkoju tau, Lenkija! Telaimina Dievas Lenkiją! Telaimina Dievas Ameriką! Ir telaimina Dievas mūsų nepažeidžiamą aljansą!“
Č.Okinčicas: „Tai didžiulis Lenkijos įvertinimas“
Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, Lietuvos lenkas Česlovas Okinčicas „Lietuvos rytui“ teigė, kad po B.Obamos kalbos Varšuvoje gali didžiuotis esantis „tokios didžios tautos – Lenkijos – dalimi“.
„Tai buvo didžiulis Lenkijos įnašo į demokratines permainas Vidurio ir Rytų Europoje, į ypatingą padėtį užtikrinant saugumą plačiame regione įvertinimas. Viliuosi, kad Lietuvos politikai įsiklausys į B.Obamos žodžius apie Lenkiją ir lenkus ir padarys iš vadas, jog čia visi esame draugai. Reikia pagaliau suprasti, kad Lenkija nėra priešė, kad ji gali tapti artimiausiu mūsų sąjungininku. Viskas priklauso nuo mūsų pačių“, – kalbėjo Č.Okinčicas.
Jis sutiko su JAV prezidentu, kuris paragino visas NATO nares skirti kuo daugiau dėmesio – ir finansavimą – gynybai: „Kai Kovo 11-ąją atkūrėme nepriklausomybę, įsipareigojome ne tik sau, bet ir visam demokratiniam pasauliui.“
Signataras prisiminė ir 2002uosius, kai kalbą Vilniaus Rotušės aikštėje pasakė ir buvęs JAV prezidentas G.W.Bushas.
„Taip, tada buvo aiškiai pasakyta, kad amerikiečiai visada bus Lietuvos draugai. Tačiau G.W.Bushas nebuvo pasimokęs Lietuvos istorijos. O prezidentas B.Obama padarė visus namų darbus ir puikiai pasiruošė“, – mano Č.Okinčicas.
„Puikus oratorius“
Varšuvoje B.Obamos kalbos iš arti klausėsi ir Lietuvos Seimo vicepirmininkas Vydas Gedvilas. Jam JAV prezidento kalba paliko didžiulį įspūdį.
„B.Obama yra puikus, nuostabus oratorius, jis kruopščiai parengė kalbą, o ji buvo labai šilta. Prasmingas ir jos turinys. Buvo labai malonu išgirsti, kaip JAV prezidentas priminė NATO sutarties 5-ąjį straipsnį (juo šalys narės yra įsipareigojusios ginti viena kitą. – Red.)“, – „Lietuvos rytui“ teigė V.Gedvilas.
Tiesa, V.Gedvilas atkreipė dėmesį, kad B.Obama pabrėžė, jog NATO kolektyviniu saugumu turi rūpintis visos Aljanso narės, ne tik Amerika. Nemažai NATO narių Europoje, tarp jų ir Lietuva, gynybai neskiria pažadėtų 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Buvome per daug nurimę. Pasirodo, jei nori taikos, ruoškis karui. Nori nenori, 2 proc. BVP krašto apsaugai mums teks skirti, nes toks mūsų įsipareigojimas. B.Obamos kalba nudžiugino, bet nusiraminti dar tikrai ne laikas“, – svarstė V.Gedvilas.
