Aleksandras Danilovas šią laidą žiūri ne prezidento Vladimiro
Putino vadovaujamoje Rusijoje. Jis gyvena Estijoje – Europos
Sąjungos (ES) šalyje, kuri vis labiau baiminasi, kad Maskvos,
neseniai atplėšusios dalį Ukrainos teritorijos, dėmesys gali
nukrypti į kaimynines Baltijos šalis.
A.Danilovas gali žiūrėti bet kurį iš mažiausiai 12 Rusijos
televizijos kanalų, transliuojamų kabeliniais tinklais, ir dar
daugiau galėtų matyti, jeigu įstengtų įsirengti palydovinės
televizijos lėkštę. Kaip ir daugelis kitų rusakalbių,
gyvenančių Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, šis 55 metų
pensininkas nemoka valstybinės kalbos ir mieliau žiūri iš Maskvos
transliuojamas žinių laidas ir programas rusų kalba,
retransliuojamas Baltijos šalių bendrovių.
Šios trys šalys su nerimu stebėjo, kaip Rusija aneksavo Krymą
ir sutelkė savo kariuomenę prie Ukrainos rytinių sienų, žadėdama
ginti visus užsienyje gyvenančius rusakalbius.
Dabar Baltijos šalys ruošiasi pažaboti Maskvos įtaką eteryje,
suvokdamos būtinybę atriboti nuo prokremliškos agitacijos milijonus
rusakalbių, likusių gyventi šiame regione, kai Estija, Latvija ir
Lietuva tapo nepriklausomos subyrėjus Sovietų Sąjungai.
Latvija ir Lietuva laikinai uždraudė retransliuoti kai kuriuos
Kremliaus politiką palaikančius kanalus, tarp jų Maskvoje
įsikūrusius „RTR Rossija“ ir „RTR Planeta“. Jos taip pat
planuoja kartu su Estija įkurti bendrą kanalą, kuris transliuotų
rusų kalba ir taptų atsvaras Rusijos propagandai. Tikimasi, kad
tokį projektą finansiškai parems Europos Sąjunga.
Estijos švietimo ministras Jevgenijus Osinovskis, pats turintis
rusiškų šaknų, sakė, kad šis projektas yra „nacionalinės
svarbos reikalas“ šalyje, kurioje rusakalbiai sudaro apie 28 proc.
tarp 1,3 mln. gyventojų.
„Tai didelio masto informacinis karas. Faktai pateikiami taip,
kaip nori Rusijos administracija, – J.Osinovskis sakė interviu
naujienų agentūrai „The Associated Press“. – Šiaip ar taip,
kaip kurti ryšius su savo žmonėmis savo šalyse – tai griežtai
nacionalinis klausimas.“
Latvijos nacionalinės televizijos vadovas Ivaras Beltė,
įvardijamas šio plano sumanytoju, sakė, kad bendras Baltijos
šalių kanalas būtų priimtinesnis negu trys atskiri, nes padėtų
sutaupyti lėšų. Pasak jo, tokia televizija galėtų pradėti
transliacijas ateinančiais metais arba 2016-aisiais, tačiau kol kas
neaišku, ar prie jos kūrimo prisidėtų ES.
Nors oficialiąją Kremliaus poziciją įtariai vertinantys rusai
alternatyvių nuomonių gali rasti internete, televizija lieka galinga
visuomenės nuomonės formavimo priemone Rusijoje, kurioje tik mažiau
nei pusė suaugusių gyventojų kasdien naudojasi internetu. Panaši
padėtis ir tarp rusakalbių Baltijos šalyse, kuriems televizija
tebėra pagrindinis naujienų šaltinis.
Kijevo naujoji valdžia užblokavo Rusijos televizijos transliacijas, laikydamas jas Kremliaus propagandos prieš Ukrainą
įrankiu.
Tuo tarpu A.Danilovas toliau žiūri žinias per RTR Rossija“
arba „Pervyj baltijskij kanal“ (PBK) – Baltijos šalyse
transliuojamą populiarų komercinį kanalą, rodantį Rusijos
valstybinių transliuotojų žinių laidas. Vyrai retai įsijungia
vienintelę Estijos televizijos kasdien rodomą žinių laidą rusų
kalba.
„Rusijos televizija pasitikiu labiau negu istorijomis,
ateinančiomis iš Vakarų, – sakė A.Danilovas, turėdamas omenyje
žiniasklaidos pranešimus apie įvykius Ukrainoje. – Kas yra
propaganda? Manau, jos esama visur. Tačiau abejoju dėl to, kaip
Vakarų šalių žiniasklaida rodo padėtį Ukrainoje.“
PBK būstinė įsikūrusi Latvijoje, kurioje rusakalbiai sudaro
trečdalį tarp 2,2 mln. šalies gyventojų. Šis kanalas Baltijos
šalyse turi apie 4 mln. žiūrovų. Apie šį transliuotoją ir jo
valdytojus mažai žinoma, bet vietos apžvalgininkai sako, kad jo
laidos yra aiškiai promaskvietiškos. Tarp rusakalbių taip pat
populiarus Kremliui ištikimas Rusijos valstybinis kanalas NTV.
Lietuva, kurioje rusakalbiai sudaro tik 6 proc. gyventojų, pernai
apkaltino PBK „įžeidžiamu ir neteisingu“ 1991 metų sausio
13-osios įvykių Vilniuje interpretavimu. Latvijos vyriausybė
nurodė atidžiai stebinti šio kanalo žinių laidų turinį.
Balandį PBK buvo žiūrimiausia televizija Latvijoje, pranešė
vietos viešosios nuomonės tyrimo agentūra „TNS Latvia“. Gana
uždarai savo bendruomenėse gyvenantys Baltijos šalių rusakalbiai
iki šiol mažai reikšdavosi ir nelaikomi keliančiais grėsmę savo
valstybių saugumai.
Tačiau Maskva neretai tvirtina, kad jie patiria
diskriminaciją, todėl jiems reikalinga Rusijos „apsauga“, tad
tokie pareiškimai kelia susirūpinimą dėl galinčio šiame regione
pasikartoti Ukrainos krizės scenarijaus.
I.Belte sutinka, kad rusakalbiai jo šalyje per ilgai buvo ignoruojami ir
be reikalo buvo verčiami laikyti griežtus latvių kalbos egzaminus,
kad įgytų teisę į Latvijos pilietybę.
Daugelis rusakalbių, likusių gyventi nepriklausomybę atkūrusiose Baltijos šalyse – daugiausiai rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai – pasistengė įgyti vietos pilietybę. Tačiau apie 380 tūkst. gyventojų šiame regione lieka „nepiliečiais“.
Dauguma jų – etniniai rusai, kuriems Rusija noriai dalija savo pasus, tik nežinia, kiek jų pasinaudoję tokia galimybe.
„Mūsų integracijos politika buvo pagrįsta vien tik latvių
kalba, o tai, mano nuomone, buvo klaida, – pažymėjo I.Belte. –
Ta visuomenės dalis prarado savąją komunikacijos platformą; jie
jos neturi, o mes jos nesuteikiame.“
Neseniai viešėjusi Estijoje aukščiausio rango JAV diplomatė
Europoje Victoria Nuland (Viktorija Njuland) išsakė susirūpinimą
dėl „itin agresyvios Rusijos vyriausybės finansuojamos
propagandos“, ragindama Vašingtoną ir jo sąjungininkus rasti
naujų, inovatyvių būtų pasiekti gausias rusakalbių bendruomenes
visame pasaulyje.
„Labai aišku, kad rusakalbių bendruomenei Europoje – tiesą
sakant, taip pat Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje – reikia
objektyvių, tiesa pagrįstų naujienų, – pabrėžė ji. – Turime
daryti daugiau, kad palaikytume tuos nepriklausomus veikėjus, kurie
stengiasi gauti tikslių žinių.“
I.Belte sveikino šią iniciatyvą.
„Kaip tik čia verta pradėti, – sakė jis. – Rusakalbių
žiūrovų procentinė dalis mūsų šalyse yra didžiausia visoje
Europoje. Taigi, jeigu tai pavyktų čia, kodėl neturėtų pavykti
Europoje?“
Vienas iš Estijos nacionalinio transliuotojo ERR vadovų Ainaras
Ruussaaras nusiteikęs skeptiškiau – pasak jo,
naujam kanalui būtų sunku varžytis dėl žiūrovų, stebinčių
laidas geriausiu eterio laiku. Apklausos rodo, kad rusakalbiai linkę
žiūrėti vieną kanalą, tokį kaip populiarusis PBK.
„Nematau jokios ateities kuriamam kontrpropagandos prieš
Kremlių kanalui. Tai niekada neveiks, – sako A.Ruussaaras. –
Kanalas turi visiškai nepriklausomai rinktis savo žurnalistikos
stilių ir rodomas laidas.“