Šią savaitę Ispanijos parlamente viskas vyko sklandžiai, be didesnių staigmenų – Juanui Carlosui atsisakius sosto, jis užleidžiamas karaliaus sūnui princui Felipe. Parlamentarai tai pripažino, patvirtino formaliu balsavimu, lyg tai būtų kasdienis įvykis. Bet taip nėra.
Pastaruoju metu monarchija Ispanijoje prarado populiarumą dėl abejotino Juano Carloso elgesio ir dėl jo žento Inaki Urdangarino korupcijos skandalo.
„La Zarzuela“ – Ispanijos karališkuosiuose rūmuose tikimasi, kad būsimasis šalies valdovas, kuris bus vadinamas Felipe VI, suteiks monarchijai stabilumo ir patvarumo. Ar lemta pasitvirtinti šioms viltims?
Itin skuba karūnuoti
„Atsisakysiu karališkojo sosto, nes nenoriu, kad mano sūnus supūtų kaip princas Charlesas Anglijoje“, – tokius žodžius savo pirmajam patarėjui, „La Zarzuela“ karališkųjų rūmų direktoriui Rafaeliui Spottorno dar šių metų pradžioje ištarė Juanas Carlosas.
Atrodo, kad 76 metų karalius apsisprendė jau senokai, tik laukė tinkamo momento.
Tad jo įpėdiniui Astūrijos princui Felipe pūti neliks laiko – „La Zarzuela“ bei Ispanijos Kongresas planuoja skubų princo karūnavimą.
Ispanijos vyriausybė jau paruošė sosto perleidimo įstatymą ir jis šią savaitę buvo priimtas Kongrese, vėliau laukia formalumas Senate. O princo karūnavimas karaliumi numatomas jau birželio 19-ąją.
Antimonarchistų neklausė
Ispanijos institucijos skubina karūnuoti Felipe kuo greičiau, nepalikdamos antimonarchistams laiko rimtai ir iš esmės imtis karūnos klausimo.
O toks klausimas buvo iškeltas viešai.
Vos tik Juanas Carlosas paskelbė, kad atsisako sosto, tūkstantinės antimonarchistų minios suplūdo į pagrindines Ispanijos didmiesčių aikštes, reikalaudamos teisės pasirinkti šalies valdymo modelį.
Respublikos šalininkai reikalavo referendumo, kuriame Ispanijos piliečiai galėtų pasisakyti, ar jie nori dabartinio, monarchijos, modelio, ar rinktis respubliką.
Progos pasirinkti šalies valdymo modelį ispanai neturėjo – po 25 metų diktatūros mirštantis diktatorius Francisco Franco paskyrė Juaną Carlosą savo įpėdiniu. Tad vieniems Ispanijoje karalius yra naujosios demokratijos simbolis, o kitiems – frankizmo relikvija.
Karaliui – giljotina
Ispanijos miestų aikštėse praėjusią savaitę mirgėjo referendumo reikalaujantys plakatai „No mas reyes, Referendum“ (išvertus iš ispanų k. – „Jokių karalių, referendumo“).
Bet tai daugiau buvo proga priminti apie save.
Respublikos šalininkai pasinaudojo proga išlieti savo pyktį ant Burbonų dinastijos su šūkiais „Los borbones a los taurones“ (išvertus iš ispanų k. – „Burbonai rykliams“).
Valensijoje į antimonarchistų manifestaciją karaliui buvo atnešta rankų darbo giljotina, prie kurios įsiamžinti nuotraukoje driekėsi milžiniškos eilės.
Apklausos parodė, kad net 60 procentų ispanų nori balsuoti dėl šalies valdymo modelio. Tačiau dvi pagrindinės Ispanijos partijos – valdantys liaudininkai ir opozicijoje esantys socialistai – siekia išvengti referendumo bet kokia kaina.
Abi partijos remia skubų Felipe karūnavimą.
Mažesnių partijų lyderiai, laimėję rinkimus į Europos Parlamentą, skundžiasi, kad Ispaniją valdančios partijos yra nedemokratiškos ir neduoda žmonėms progos apsispręsti.
„Jei ponas Felipe de Borbonas nori vadovauti šaliai, tegul kelia savo kandidatūrą rinkimuose“, – sakė Pablo Iglesias, naujos kairiųjų partijos „Podemos“ lyderis ir deputatas Europos Parlamente.
Pirmasis darbas – taikdario
Šis naujas Ispanijos politikos personažas, atstovaujantis politika nebepasitikinčių ir naujų vėjų trokštančių kairiųjų pažiūrų ispanų interesams, ne veltui buvo išgirstas.
Rinkimai į Europos Parlamentą parodė, kad monarchiją remiančios pagrindinės valdančios partijos Ispanijoje praranda populiarumą ir vietą užleidžia karaliams neprijaučiančioms kairiųjų partijoms.
Todėl karaliui teko pasiskubinti atsisakyti sosto prieš 2015 metais vyksiančius rinkimus į Ispanijos parlamentą. Dar viena sosto atsisakymo priežastis – Katalonijos nepriklausomybės siekimo procesas. Lapkričio 9-ąją katalonai nori referendume pasisakyti dėl nepriklausomybės.
Viena pagrindinių naujojo karaliaus Felipe VI užduočių bus per trumpą laiką bandyti sutaikyti besipykstančias Ispaniją ir Kataloniją ir ieškoti naujos Katalonijos vietos Ispanijoje.
Galbūt Felipe pavyks sugundyti katalonus pasilikti naujo karaliaus valdose?
Atgimti ar numirti
Ispanijoje jau seniai kalbama, kad, norint išsilaikyti monarchijai, dabartiniam karaliui būtina perleisti sostą savo įpėdiniui.
Tačiau prieš dvejus metus, kai Botsvanoje slapta medžiodamas dramblius su meiluže Corina Ispanijos karalius paslydo, parkrito ir turėjo būti skubiai operuojamas, jis sosto atsisakyti dar neketino.
Ispanai apie šią karaliaus išvyką sužinojo atsitiktinai – jeigu ne nelemtas paslydimas, monarchas būtų neviešinęs fakto, kad leidžiasi į prabangią dramblių medžioklę Afrikoje tuomet, kai jo pavaldinius slegia sunki ekonominė krizė.
Slapta dramblių medžioklė su meiluže Juanui Carlosui atsiėjo brangiai. Pirmąsyk Ispanijos monarchijos istorijoje karaliui teko atsiprašyti savo pavaldinių – ispanai puikiai prisimena iš palatos išeinantį šlubą karalių, kuris stojo prieš kameras ir lėtai ištarė: „Labai atsiprašau, tai daugiau nepasikartos.“
Dar viena dėmė, kurią reikia skubiai nuplauti nuo Ispanijos karūnos, – karaliaus žento, jaunesniosios karaliaus dukters princesės Cristinos vyro I.Urdangarino korupcijos skandalai. Karaliaus žentas yra kaltinamas sukčiavimu ir valstybės pinigų švaistymu, o į baudžiamąją bylą šiemet buvo įtraukta ir jo žmona princesė Cristina.
Būsimojo karaliaus sesuo šį pavasarį sėdo į kaltinamųjų suolą ir buvo apklausta. Po šio skandalo ispanų pasitikėjimas monarchija krito dar labiau.
Princo kelias – be skandalų
Princas Felipe – vienintelis karališkosios šeimos narys, kuris liko nepaliestas pastaruosius metus monarchiją sukrėtusių skandalų.
Apie princą ispanai žino nedaug: jis yra itin santūrus ir niekada neduoda interviu. Pasak „La Zarzuela“ rūmų biografų, būsimasis Ispanijos karalius yra rimtas, kantrus, atsargus ir reiklus. Būtent šių savybių šiuo metu Ispanijai labiausiai ir reikia.
Felipe ir jo žmona princesė Letizia iš karto griežtai atsiribojo nuo princesės Cristinos ir jos vyro I.Urdangarino.
Po to, kai I.Urdangarinas buvo apkaltintas sukčiavimu, Astūrijos princai daugiau nebesimatė su Cristina ir I.Urdangarinu nei viešumoje, nei privačiame gyvenime.
Kai Cristina pakeliui iš teismo į Ženevą, kur buvo priversta persikelti dėl su jos vyru susijusių skandalų, sustojo Madride susitikti su savo karališkąja šeima, prie vakarienės stalo dvi vietos buvo tuščios – Felipe ir Letizia į susitikimą su Cristina neatvyko.
Princui Felipe jo sesers vyro elgesys tolygus monarchijos išdavystei. Norėdamas išgelbėti monarchijos vardą Felipe ryžosi sunkiam žingsniui – visiškai atsiriboti nuo savo sesers šeimos.
Būsimajam karaliui nuo mažų dienų aiškinta, kad jo likimas – tarnauti savo tautai ir nuolat rodyti jai pavyzdį.
Astūrijos princas įsitikinęs, kad jei monarchija nėra pavyzdinga, ji niekam nereikalinga.
Todėl aišku viena – būsimasis karalius bandys išsklaidyti visus ties „La Zarzuela“ rūmais susikaupusius neatsakingo elgesio ir korupcijos debesis.
„Jei aš nepažinosiu ispanų, mano valdymas neturės prasmės. Mano pareiga – pažinti žmones, sužinoti, kas jiems rūpi, ir bandyti kartu kurti šviesią Ispanijos ateitį“, – vienam savo biografui neseniai prisipažino Felipe.
Princo ryšys su tėvu ypač atšalo po įvairiausių karaliaus romanų su Europos aristokratijos damomis, o dramblių medžioklė turbūt perpildė sosto įpėdinio kantrybės taurę.
Juano Carloso patarėjai tvirtina, kad didžiausia sosto atsisakiusio karaliaus bėda yra vienatvė.
„Karalių kankina vienatvė – jis savaitgalius labai dažnai praleidžia vienui vienas.
Beveik kasdien karalius ir pietauja vienas – šeimos nariai atsuko jam nugarą“, – sakė „La Zarzuela“ rūmams artimi šaltiniai.
Pasak karališkųjų ekspertų, karalius pats dėl to kaltas – karalienė Sofia niekaip negali atleisti sutuoktiniui jo meilės romanų, o princas Felipe palaiko savo motiną.
Princesė užgožia vyrą
Dar labiau nei būsimasis karalius ispanus domina jo žmona.
Buvusi žurnalistė, jau sykį buvusi ištekėjusi ir išsiskyrusi, nekilminga Astūrijos princesė Letizia užgožia tylų ir ramų Felipe.
Prieš dešimt metų įvykusios Felipe ir Letizios vedybos – tai vienintelis paragrafas princo biografijoje, kurį jam buvo leista parašyti pačiam ir kitaip, nei numatyta karališkajame protokole.
Felipe žmona, sosto įpėdinės mažosios Leonoros motina – paprasta moteris, kilusi iš vidurinės klasės šeimos, ėmusi buto paskolą iš banko ir iki vestuvių gyvenusi normalų gyvenimą kaip visi kiti mirtingieji.
Nuo tos dienos, kai princas Felipe paskelbė vesiąs Ispanijos televizijos žinių pranešėją Letizią Ortiz Rocasolano, princesės gyvenimas apvirto aukštyn kojomis.
Naujoji karališkoji šeima leido Letiziai suprasti, kad ji privalo palikti darbą televizijoje ir pasirūpinti sosto įpėdiniais.
2005 ir 2007 metais pasaulį išvydo Astūrijos princų dukterys – būsimoji sosto įpėdinė Leonora ir mažoji Sofia. Tiesa, čia Ispanijos monarchija irgi rengiasi žengti naują žingsnį – pakeisti konstituciją, sulyginant vyrų ir moterų įpėdinių teises.
Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, pirmenybę į sostą lemia ne pirmagimystė, o lytis.
Moterų įtaka Ispanijos karališkojoje šeimoje, regis, tik išaugs.
Stengiasi gyventi normaliai
Vien princesės Letizios charakteris – tikra priešingybė atsargiam ir tyliam princui Felipe. „La Zarzuela“ šnibždamasi, kad princesė labai temperamentinga ir nevengia reikšti savo nuomonės.
Tai ji įrodė jau pirmą dieną paskelbus apie būsimas vestuves. Tuomet Letizia viešumoje nutildė princą, kai jis norėjo įsiterpti į jos padėkos kalbą karalienei Sofiai.
Būsimoji karalienė ilgisi normalaus vidurinės klasės, iš kurios ji yra kilusi, gyvenimo.
Ji dažnai nusiveda Felipe į kiną ir, apsitempusi džinsus, lankosi roko koncertuose. Karališkieji rūmai nepalankiai žiūri į tokius princesės „išsišokimus“. Tačiau Letizia teisinasi – jos kraujas nekarališkas.
Astūrijos princesės dėka abi jos dukterys auga normalioje aplinkoje, be itin pompastiškų karališkųjų ritualų.
Princas Felipe ir Letizia iki šiol galėjo užtikrinti savo dukterims privatumą – 8 metų Leonoros ir 6 metų Sofios pasirodymus viešumoje ispanai galėtų suskaičiuoti vienos rankos pirštais.
Princesės ateitis – vadovauti kariuomenei
Aštuonmetės princesės Leonoros (nuotr.) gyvenimas netrukus gali radikaliai pasikeisti. Kai jos tėvas princas Felipe birželio 19-ąją bus karūnuotas karaliumi, mažoji princesė taps oficialia Ispanijos sosto įpėdine.
Tą dieną, kai karalius paskelbė apie savo pasitraukimą iš sosto, princesė Leonora jau užėmė ypatingą vietą televizijos ekranuose – šalia karaliaus stovėjo nuotrauka su juo pačiu, jo sūnumi Felipe ir mažąja Leonora.
Dabar Leonora kartu su seserimi Sofia lanko netoli „La Zarzuela“ rūmų esančią privačią mokyklą, į kurią mažas būdamas ėjo pats princas Felipe.
Tačiau po kelerių metų Leonorai teks pradėti mokytis ir karinių mokslų, mat ji, ateityje tapusi karaliene, turės vadovauti ir Ispanijos kariuomenei.
Mėlynų akių, šviesių plaukų ir angeliško veido kariuomenės kapitonė gerokai skirsis nuo savo žygio draugų. Lig šiol Astūrijos princai Letizia ir Felipe gynė savo dukteris nuo paparacų ir stengėsi, kad jos galėtų turėti normalią vaikystę.
Jos, kaip ir kiti paprasti vaikai, ėjo į savo draugų gimtadienius. Tiesa, vaikų šventėse, kuriose dalyvavo princesės, Letizia uždraudė fotografuoti, taip norėdama apsaugoti savo dukterų privatumą.
Felipe tapus Ispanijos karaliumi, Leonorai teks dalyvauti oficialiuose renginiuose. Pirmiausia – pačioje karūnavimo ceremonijoje. „La Zarzuela“ rūmuose kalbama, kad Leonora panaši į savo močiutę karalienę Sofią – ji yra rami, santūri ir pastabi.
Beje, močiutė su abiem anūkėmis kalbasi angliškai nuo pat jų gimimo, todėl mergaitės jau beveik puikiai kalba šia kalba.
Nauja mada?
Europoje šiuo metu yra dvylika monarchijų: Vatikanas, Andora, Lichtenšteinas, Monakas, Belgija, Danija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Norvegija, Švedija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė.
Dviejų šalių – Nyderlandų ir Belgijos monarchai neseniai jau atsisakė sosto nepanorę valdyti iki mirties.
Nyderlandų karalienė Beatrix 2013 metų pradžioje nusprendė pasekti kadaise sosto atsisakiusios savo motinos pavyzdžiu ir paskelbė užleidžianti sostą savo sūnui Willemui Alexanderiui, kuris tų pačių metų pavasarį buvo karūnuotas.
Panašiai pasielgė ir kaimyninės Belgijos karalius Albertas II – jis praėjusių metų liepos mėnesį sostą perleido sūnui Philippe’ui.
Pastaraisiais metais ypač daug kalbama, kam ir kada atiteks ilgiausiai po karalienės Viktorijos Jungtinę Karalystę valdančios monarchės Elizabeth II sostas – jos sūnui princui Charlesui ar anūkui Kembridžo kunigaikščiui Williamui.
