Šie komentarai buvo paskelbti antradienį, kai Sh.Abe pranešė, jog jo vyriausybė nutarė, kad stiprios Japonijos ginkluotosios pajėgos gali būti pasiųstos į kovos veiksmus ginti sąjungininkų pagal „kolektyvinės savigynos“ principą. Tokia reforma šalyje, kurios konstitucija yra griežtai pacifistinė, vertinama itin prieštaringai.
Konservatyvių pažiūrų premjeras, seniai brandinęs planus sustiprinti Japonijos ginkluotąsias pajėgas, susidūrė su masiniu visuomenės nepritarimu tokiam žingsniui, susijusiu su giliai šalies tapatybėje įdiegtu pacifizmo principu.
Viešumoje Sh.Abe stengėsi nesureikšminti planuojamų permainų, kurios, anot jo, yra būtinos, siekiant geriau apsaugoti Japoniją regione, kuriame dominuoja vis reikliau savo teritorines pretenzijas reiškianti Kinija.
Be to, didėja susirūpinimas dėl neprognozuojamo Šiaurės Korėjos elgesio: trečiadienį ta komunistinė valstybes vėl paleido raketų į Japonijos jūrą.
Tačiau kalbėdamas su savo Liberalų demokratų partijos (LDP) aukšto rango pareigūnais, Sh.Abe pareiškė, kad „kolektyvinė savigyna yra tokia pat reikšminga kaip Meiji restauracija“, antradienį pranešė naujienų agentūra „Jiji Press“, neįvardydama šaltinių.
1868 metais įvykusi Meiji restauracija žymėjo modernios Japonijos valstybės pradžią, kai buvo atsisakyta ilgau nei du šimtmečius gyvavusios feodalinės santvarkos, kurioje dominavo karių luomas – samurajai. Toje epochoje japonams buvo draudžiama išvykti už šalies ribų, o beveik visi jos uostai buvo uždaryti užsieniečiams.
Po Meiji restauracijos valstybės ašimi vėl tapo imperatorius, laikomas dieviška būtybe, taip pat prasidėjo spartus pramonės vystymasis, kuris ilgainiui peraugo į stiprėjančias imperialistines ambicijas, galiausiai sutriuškintas per Japonijai katastrofiniu pralaimėjimu pasibaigusį Antrąjį pasaulinį karą.
Naujienų agentūrai AFP paprašius pakomentuoti premjero pateiktą palyginimą, ministrų kabineto vyriausiojo sekretoriaus pavaduotojas Katsunobu Kato atsisakė tai padaryti, tačiau nepaneigė, kad Sh.Abe taip kalbėjo.
„Atsisakau tai komentuoti, nes tas komentaras nebuvo išsakytas viešoje erdvėje ir nebuvo įrašytas“, – sakė jis.
„Tačiau premjeras yra sakęs įvairiomis progomis, įskaitant vakarykštę spaudos konferenciją, kad mes saugosime žmonių gyvybes ir taiką, kad ir kas nutiktų“, – pridūrė K.Kato.
Savo ruožtu Kinijos valstybinė žiniasklaida griežtai sukritikavo Japonijos priimtą sprendimą, sakydama, kad jis kelia grėsmę saugumui Azijoje.
„Japonijos vyriausybė nusiteikusi sugriauti po karo sukurtą sistemą“, – rašoma valdančiosios Komunistų partijos pagrindinio dienraščio „People's Daily“ vedamajame.
Jame Sh.Abe vyriausybės žingsnis įvardijamas kaip „pavojingas signalas, taip pat žadinantis skambutis“.
Tokijas ir Pekinas jau seniai nesutaria dėl kelių salų Rytų Kinijos jūroje, o Kinija tvirtino, kad naujoji Japonijos pacifistinės konstitucijos interpretacija gali vesti į pakartotinę militarizaciją šalyje, kuri, Pekino nuomone, nepakankamai atgailavo dėl savo veiksmų per Antrąjį pasaulinį karą.
Tokijas ne kartą atmetinėjo kaltinimus, kad jis yra vilkas, prisidengęs ėriuko kailiu.
„Mes niekada neleisime pasikartoti karo siaubui, – Sh.Abe sakė antradienį. – Japonija to visuomet laikėsi 70 metų po karo. Niekada nenutiks taip, jog Japonija vėl taps šalimi, kuri žengs į karą.“
Kinija, kurios kariuomenė yra didžiausia pasaulyje, smarkiai pranoksta Japoniją pagal karių, laivų ir lėktuvų skaičių, taip pat pagal išlaidas gynybai.
Praeitais metais Kinijos oficialus gynybos biudžetas buvo 119,5 mlrd. JAV dolerių. Tuo tarpu Japonija, kaip rodo šiemet paskelbta Tarptautinio strateginių studijų instituto ataskaita, gynybai išleido iš viso 51 mlrd. dolerių.
Pietų Korėja irgi išreiškė susirūpinimą dėl pokyčių Japonijoje, kuriuos Seulas laiko „rimtu nukrypimu“ nuo Tokijo pacifistinės politikos. Seulas taip pat paragino Tokiją „atsisakyti istorijos revizionizmo“.
Jungtinės Valstijos, kurioms pasikeitusi Japonijos doktrina potencialiai būtų naudinga, sveikino šią reformą, kuri teisę į „kolektyvinę savigyną pagal Jungtinių Tautų Chartiją“.
