Šie komentarai buvo paskelbti antradienį, kai Sh.Abe pranešė, jog jo vyriausybė nutarė, kad stiprios
Japonijos ginkluotosios pajėgos gali būti pasiųstos į kovos veiksmus ginti sąjungininkų pagal „kolektyvinės savigynos“ principą. Tokia reforma šalyje, kurios konstitucija yra griežtai
pacifistinė, vertinama itin prieštaringai.
Konservatyvių pažiūrų premjeras, seniai brandinęs planus
sustiprinti Japonijos ginkluotąsias pajėgas, susidūrė su masiniu
visuomenės nepritarimu tokiam žingsniui, susijusiu su giliai šalies
tapatybėje įdiegtu pacifizmo principu.
Viešumoje Sh.Abe stengėsi nesureikšminti planuojamų permainų,
kurios, anot jo, yra būtinos, siekiant geriau apsaugoti Japoniją
regione, kuriame dominuoja vis reikliau savo teritorines pretenzijas
reiškianti Kinija.
Be to, didėja susirūpinimas dėl neprognozuojamo Šiaurės
Korėjos elgesio: trečiadienį ta komunistinė valstybes vėl paleido
raketų į Japonijos jūrą.
Tačiau kalbėdamas su savo Liberalų demokratų partijos (LDP)
aukšto rango pareigūnais, Sh.Abe pareiškė, kad „kolektyvinė
savigyna yra tokia pat reikšminga kaip Meiji restauracija“,
antradienį pranešė naujienų agentūra „Jiji Press“,
neįvardydama šaltinių.
1868 metais įvykusi Meiji restauracija žymėjo modernios
Japonijos valstybės pradžią, kai buvo atsisakyta ilgau nei du
šimtmečius gyvavusios feodalinės santvarkos, kurioje dominavo
karių luomas – samurajai. Toje epochoje japonams buvo draudžiama
išvykti už šalies ribų, o beveik visi jos uostai buvo uždaryti
užsieniečiams.
Po Meiji restauracijos valstybės ašimi vėl tapo imperatorius,
laikomas dieviška būtybe, taip pat prasidėjo spartus pramonės
vystymasis, kuris ilgainiui peraugo į stiprėjančias imperialistines
ambicijas, galiausiai sutriuškintas per Japonijai katastrofiniu
pralaimėjimu pasibaigusį Antrąjį pasaulinį karą.
Naujienų agentūrai AFP paprašius pakomentuoti premjero
pateiktą palyginimą, ministrų kabineto vyriausiojo sekretoriaus
pavaduotojas Katsunobu Kato atsisakė tai padaryti, tačiau nepaneigė, kad Sh.Abe taip kalbėjo.
„Atsisakau tai komentuoti, nes tas komentaras nebuvo
išsakytas viešoje erdvėje ir nebuvo įrašytas“, – sakė jis.
„Tačiau premjeras yra sakęs įvairiomis progomis, įskaitant
vakarykštę spaudos konferenciją, kad mes saugosime žmonių gyvybes
ir taiką, kad ir kas nutiktų“, – pridūrė K.Kato.
Savo ruožtu Kinijos valstybinė žiniasklaida griežtai sukritikavo Japonijos
priimtą sprendimą, sakydama, kad jis kelia grėsmę saugumui
Azijoje.
„Japonijos vyriausybė nusiteikusi sugriauti po karo sukurtą
sistemą“, – rašoma valdančiosios Komunistų partijos
pagrindinio dienraščio „People's Daily“ vedamajame.
Jame Sh.Abe vyriausybės žingsnis įvardijamas kaip „pavojingas
signalas, taip pat žadinantis skambutis“.
Tokijas ir Pekinas jau seniai nesutaria dėl kelių salų Rytų
Kinijos jūroje, o Kinija tvirtino, kad naujoji Japonijos
pacifistinės konstitucijos interpretacija gali vesti į pakartotinę
militarizaciją šalyje, kuri, Pekino nuomone, nepakankamai atgailavo
dėl savo veiksmų per Antrąjį pasaulinį karą.
Tokijas ne kartą atmetinėjo kaltinimus, kad jis yra vilkas,
prisidengęs ėriuko kailiu.
„Mes niekada neleisime pasikartoti karo siaubui, – Sh.Abe
sakė antradienį. – Japonija to visuomet laikėsi 70 metų po karo.
Niekada nenutiks taip, jog Japonija vėl taps šalimi, kuri žengs į
karą.“
Kinija, kurios kariuomenė yra didžiausia pasaulyje, smarkiai
pranoksta Japoniją pagal karių, laivų ir lėktuvų skaičių, taip
pat pagal išlaidas gynybai.
Praeitais metais Kinijos oficialus gynybos biudžetas buvo 119,5
mlrd. JAV dolerių. Tuo tarpu Japonija, kaip rodo šiemet paskelbta
Tarptautinio strateginių studijų instituto ataskaita, gynybai
išleido iš viso 51 mlrd. dolerių.
Pietų Korėja irgi išreiškė susirūpinimą dėl pokyčių
Japonijoje, kuriuos Seulas laiko „rimtu nukrypimu“ nuo Tokijo
pacifistinės politikos. Seulas taip pat paragino Tokiją
„atsisakyti istorijos revizionizmo“.
Jungtinės Valstijos, kurioms pasikeitusi Japonijos doktrina
potencialiai būtų naudinga, sveikino šią reformą, kuri teisę į
„kolektyvinę savigyną pagal Jungtinių Tautų Chartiją“.