Sovietų imperiją pribaigė pigi nafta, ar tvos ji ir Rusijai?

1979 metų sovietinės kariuomenės įsiveržimas į Afganistaną ir 1983 metų įvykiai, kai tuometė Sovietų Sąjunga numušė Pietų Korėjos keleivinį lėktuvą ir niekada nepripažino savo kaltės, buvo lemiantys įvykiai, kurie galutinai sunervino visą pasaulį ir šis griebėsi radikalių veiksmų. Atrodo, kad įvykiai Ukrainoje gali baigtis panašiai ir Rusija bus priversta subyrėti.

Dabartinio Rusijos režimo galia visų pirma remiasi į pajamas, gaunamas iš prekybos gamtos ištekliais.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Dabartinio Rusijos režimo galia visų pirma remiasi į pajamas, gaunamas iš prekybos gamtos ištekliais.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Bronius Matelis

Jul 22, 2014, 5:16 PM, atnaujinta Feb 11, 2018, 7:33 PM

Rusija norėtų susigrąžinti įtaką

Kai pernai su alpinistais lankiausi nuošaliame Kalnų Badachšano autonominėje provincijoje, vienas vietinis vyras mostelėjo ranka į Piandž upę, už kurios jau driekiasi Afganistanas ir pasakė: „Ši upė visada buvo ir liks auksinė. Per ją į Tadžikistaną gabenami narkotikai, grįžta doleriai, todėl karas dėl įtakos ją kontroliuoti vyks nuolat.“

Prieš trejus metus čia irgi lankiausi ir jau tada vietos žiniasklaidoje buvo daug rašoma apie tai, kad netrukus maždaug tūkstančio kilometrų ilgio sieno ruožą palei Piandž upę pagal susitarimą perims saugoti Rusija. Tačiau iki šiol tos sienos saugoti ji negavo. Tadžikai neduoda.

Kodėl apie tai rašau? Kartą vienas lauk iš Rytų Ukrainos varomas Rusijos diversantas leptelėjo: „Tiek to, išvarys iš Ukrainos, darbo rasime Centrinėje Azijoje, čia irgi yra rusų, kurių teises reikia ginti.“ Ar tikrai ir kodėl Rusija gali siųsti savo teroristus ir į Kazachstaną, Kirgiziją ar Tadžikistaną?

Pasienis palei Piandžo upę – strategiškai svarbus ruožas. Jis garantuoja nelegalias pajamas nuskurdusios valstybės kariuomenei, korumpuotai policijai, daliai valdininkijos ir net šalies vadovybei. Kartą priėjo tadžikas milicininkas ir paprašė lietuviškais pinigais gal 80 centų, nes nori savo gimimo dienos proga nusipirkti mineralinio vandens.

Po to tokiu pat pretekstu priėjo dar vienas, tada dar kitas. Tai liudija, kad ši valstybė vis dar yra labai pažeidžiama.

Kontroliuodamas valstybės sieną su Afganistanu įgauni teisę kontroliuoti padėtį ir visame Tadžikistane, ir net dalyje Afganistano. Per pačių rusų saugomą sieną į gretimą teritoriją gali būti siunčiami neramumus kurstantys diversantai, tai sudarytų papildomų sunkumų ten veikiantiems JAV kariams. Jų bazę matėme tiesiog anoje Piandž upės pusėje.

Piandžo upė plukdo didžiulius pinigus

Kai lankėmės Kalnų Badachšane, buvę Rusijos pasieniečiai buvo atvykę paminėti prieš maždaug dvidešimt metų vykusias žiaurias kautynes, kai vietiniai mudžahedai užpuolė pasienio užkardą, tada žuvo apie 20 pasieniečių, gyvi liko tik vienas kitas.

Į minėjimą iš Rusijos atvykę buvę pasieniečiai, kurie tuo metu ir saugojo šių valstybių sieną, kalbėjo apie didvyrišką bendražygių mirtį, o vietos gyventojai, tada dalyvavę tame mūšyje mudžahedų pusėje, vietos žiniasklaidoje kalbėjo apie kitokią to mūšio versiją.

Esą rusų pasieniečiai, už pinigus praleisdami iš Afganistano narkotikus ir kovotojus į abi puses, buvo sukaupę per 100 tūkst. JAV dolerių ir laikė juos pasienio užkardos seife. Dalies pinigų pareikalavo kovotojai. Pasieniečiai nesutiko dalintis, todėl juos ir puolė.

Seifą, kuriame buvo pinigai, vienas karininkas, matydamas, kad pinigų nebeišgelbės, tiesiog susprogdino. Štai tokiuose pasakojimuose ir glūdi tiesa apie šių valstybių sienos vertę. Toji siena – tikrai auksinė.

Centrinei valdžiai sunkiai sekasi be rusų

Keliavome į šį aukštų kalnų apsuptą rajoną ir praėjus vos metams po to, kai 2012-aisiais Kalnų Badachšane buvo kilę neramumai, nusinešę keliolika gyvybių.

Konfliktas kilo po to, kai Iskašimo pasieniečių būrio vado pavaduotojas tiesiog parduotuvėje nušovė saugumo generolą . Jį į šią autonominę šalies dalį buvo siuntęs Tadžikistano prezidentas A.Rachmonovas. Esą tam, kad šis kontroliuotų iš Afganistano gabenamus narkotikų srautus.

Tačiau pasieniečiai ir generolas tikriausiai neišsiteko toje aukso upėje. Pasienio būrio vado pavaduotojas T.Ainbekovas po šio nužudymo buvo apkaltintas narkotikų, cigarečių, brangakmenių gabenimu ir net banditizmu. Prieš jį ir jo draugus centrinė valdžia pasiuntė savo kariuomenę.

Vietos gyventojai, dalyvavę atremiant prezidento pajėgas, pasakojo apie kuriozines to susidūrimo situacijas. Jie užvertė akmenimis ir taip sunkiai įveikiamus kalnų kelius, o sunkvežimiuose sėdintiems jauniems kareivėliams pasiūlė pagyventi pas savo tėvus, sočiai pavalgyti ir pailsėti. Visi kareivėliai sutiko, atidavė ginklus ir išsiskirstė. Sukilėliai sakė, kad tiesiog nenorėjo šaudyti į jaunuolius, kurie yra jų vaikų amžiaus.

Tada centrinė valdžia iš oro ant vienos kalnų plokštumos iš lėktuvo su parašiutu esą numetė desantininkų, tačiau nemažai jų vietos gyventojų snaiperiai išguldė. Galų gale prezidentas A.Rachmonovas pasiuntė netoliese dislokuotą karinį dalinį į Chorogą sunaikinti kažkokį bekojį vietos vaduką, kuris esą ir vadovavo tam visam sukilimui, kurio įsakymų esą klausė ir pasieniečiai. Kariai to įtakingo bekojo namą pabūklais sulygino su žeme. Su visais jame buvusiais žmonėmis. Taip ir baigėsi visi neramumai.

Visi žino, kas kursto neramumus

Kalnų Badachšano gyventojai, kurie savęs nelaiko tadžikais, yra net kitokios islamo tikėjimo pakraipos (šiitai izmailitai), gyvena sunkiai pasiekiamoje, aukštų kalnų apsuptoje, teritorijoje ir kontroliuoja apie tūkstančio kilometrų ilgio sieną su Afganistanu.

Vietos gyventojai pasakojo, kad tuo metu, kai Kalnų Badachšane kyla neramumai, Afganistano pusėje irgi prasideda aktyvus ginkluotas judėjimas – giminės rengiasi kirsti sieną ir padėti kovoti su Tadžkistano centrine valdžia. Badachšanas kadaise buvo vienas, tačiau čia įsiveržusi Rusija padalino jį dvi dalis, kurias dabar skiria Piandž upė.

Štai ir šių metų gegužės 21-osios naktį grupė ginkluotų jaunų žmonių užpuolė ir padegė Chorogo, kuris yra Kalnų Badachšano sostinė, milicijos, prokuratūros ir teismo pastatus. Buvo sunkiai sužeista 11 žmonių, o penki mirė nuo sužeidimų. Pastatai supleškėjo iki pamatų.

Tadžikistane gyvenantis politikos ekspertas R.Mirzo mano, kad visos šios provokacijos gali būti susijusios su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Esą Rusija jau seniai norėtų perimti sienos su Afganistanu kontrolę, o nuolat kylantys neramumai tam būtų geras pretekstas. Vadinasi, žalieji žmogeliukai jau pasirodė ir Tadžikistane?

Apie tai, kad neramumus Kalnų Badachšane kursto ne Tadžikistano piliečiai, viešai pareiškė ir prezidento patarėjas gynybos klausimais generolas Š.Chairulojev. Jis kuruoja visas jėgos struktūras Tadžikistane ir sakė daug žinantis, tačiau neramumus kurstančios užsienio valstybės jis neįvardino.

Kazachstano teritoriją rusai laiko sava

Norint kelti bent jau kokią nors prielaidą, reiktų pasigilinti, kaip Rusijai sekasi šioms ir kitoms šalims primesti savo valią ir įtraukti jas į politinę ar karinę sąjungas. Tai Rusijai dabar labai svarbu, nes reikia juk Europos Sąjungai ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms kištelti po nosimi bent jau kokį nors vėzdą.

Šių metų gegužės 29 dieną pasirašant Eurazijos ekonominės sąjungos steigimo susitarimą Rusija buvo prifarširavusi jį įvairių politinių, ateityje nuvesiančių ir į abipusės karinės pagalbos susitarimą, punktų, tačiau Kazachstano prezidento N.Nazarbajevo reikalavimu net ir mažiausios politinės užuominos iš sutarties buvo išbrauktos. Manoma, kad Kazachstano prezidentas pabūgo, jog tokiu būdu gali būti įtrauktas į Rusijos geopolitinius žaidimus ir įvairius karinius konfliktus.

Kazachstanas dėl gausių energijos išteklių yra tinkamo svorio partneris Rusijai, tačiau tos šalies šiaurinė dalis yra gausiai apgyvendinta rusakalbių. Jų ten susidarytų apie 3,5 mlijono ir visi jie raginami mokytis valstybinės kazachų kalbos, o jos neišmokę netenka darbo. Tiesa, po įvykių Ukrainoje prezidento N.Nazarbajevo tonas rusakalbių atžvilgiu pastebimai sušvelnėjo.

Taigi, esant reikalui, Rusijos prezidento Vladimiro Putino žaliesiems diversantams būtų kur Kazachstano teritorijoje pasišvaistyti. Juo labiau kad ši Kazachstano teritorija jau seniai pačių rusų yra vadinama Pietų Sibiru. Analogas Novorusijai Ukrainos teritorijoje?

Pasiūlyti mainai tadžikų nedžiugina

Eurazijos ekonominės komisijos integracijos ir makroekonomikos ministrė T.Valovaja pareiškė, kad kuriant Eurazijos ekonominę erdvę į ją bus pakviestas ir Tadžikistanas. Tačiau Tadžikistane mano, kad už tai teks perduoti valstybinę sieną su Afganistanu saugoti Rusijai, o tai būtų labai didelė kaina.

Daugiau nei 90 proc. Tadžikistano teritorijos sudaro kalnai, ši šalis bendros sienos su Rusija neturi, jos vadovai yra susipykę praktiškai su visais kaimynais, yra apgailėtinai skurdi, maždaug pusė jos gyventojų gyvena skurde. Pasienis su Uzbekistanu yra užminuotas, nuolat įvairių konfliktų kylą ir pasienyje su Kirgizija.

Kai didžiausios pasaulyje Rogūno hidroelektrinės statybai prireikė cemento, tadžikai jį veždavosi iš Pakistano per Afganistano kalnus, nes pačiu patogiausiu keliu neleisdavo kaimyninės valstybės.

Rusija aktyviai siekia, kad pasaulis pasikeistų, kad greta JAV atsirastų naujų galios centrų. Jie taptų atsvara JAV dominavimui pasaulyje ir leistų Rusijai bei kitoms šalims didinti savo įtaką.

Tai patvirtina ir planai dėl naujų Rusijos karinių bazių steigimo įvairiuose žemynuose esančiose šalyse: Argentinoje, Kuboje, Venesueloje, Nikaragvoje, Vietname, Seišelių salose, Singapūre.

Tačiau panašu, kad tie planai beviltiškai žlunga. Eurazijos kūrimo planas – tai pat.

Naftos kainų kritimas – efektyvi auklėjimo priemonė

Po to, Ukrainoje veikiantiems Rusijos diversantams pati Rusija perdavė raketas, kuriomis buvo numuštas Malaizijos keleivinis orlaivis ir žuvo 298 juo skridę civiliai, pasaulis pradėjo keistis.

Pokyčiai labai primena 1983-iųjų rugsėjo 1-ąją, kai virš Sachalino tuometės Sovietų Sąjungos naikintuvai, net ir atpažinus, jog tai civilis lėktuvas, gavo įsakymą numušti Pietų Korėjos lėktuvą su 269 juo skridusiais žmonėmis. Tuomet pasaulio lyderiai tiesiog įsiuto ir galutinai padėjo tašką santykiams su šia valstybe, nes sovietai niekada nepripažino savo kaltės ir dar mėgino pliaukšti niekus apie tai, kad lėktuvą numušė amerikiečiai.

Dabartinis Rusijos prezidentas V.Putinas bei jo aplinka dabar irgi demonstruoja sunkiai paaiškinamą cinizmą, kuris šiurpina pasaulį. Tokiais atvejais net ir kažkokių papildomų sankcijų tiesiog nebereikia, nes Rusija nuo šiol bus vertinama kaip terorizmą skatinanti ir net pavojingus ginklus teroristams perduodanti valstybė.

Tokių įvykių ir vertinimų akivaizdoje turėtų griūti santykiai ne tik kuriamoje Eurazijoje, bet ir vadinamojoje BRIKS (Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos, Pietų Afrikos Respublikos) organizacijoje. Su bepročiu niekas tiesiog nenorės susidėti.

Sovietų Sąjunga pradėjo byrėti po to, kai ji 1979 metais įvedė į Afganistaną savo kariuomenę. Jau po metų naftos gavybą valdančios musulmoniškos šalys palaikė JAV planus ir numušė pasaulines naftos kainas. Rusijos ekonomika pradėjo ristis į nuokalnę, o agresija prieš Pietų Korėjos civilį lėktuvą visiškai sudarkė sovietinės imperijos moralinį veidą.

Panašiai ciniškai dabar elgiasi ir Rusijos vadovas V.Putinas. JAV prezidentas B.Obama šių metų kovo pabaigoje jau lankėsi Saudo Arabijoje ir tarėsi dėl galimybės vėl koreguoti naftos kainas. Tai gali reikšti galą V.Putino valdomai Rusijai praktiškai nepakenkiant kitų valstybių ekonomikoms.

Taigi, visi koziriai šiuo metu yra Saudo Arabijos ir kitų naftą išgaunančių valstybių rankose.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.