Penktadienį Karališkosios oro pajėgos išplatino pranešimą, kad dar pirmadienį virš tarptautinių vandenų skubiai pakelti britų naikintuvai perėmė du Rusijos strateginius bombonešius Tu-95.
Milžiniški Rusijos orlaiviai su turbopropereliniais varikliais gali pasiekti vos 640 km/h greitį, bet ore gali išbūti keliolika valandų, nuskristi 12,5 tūkst. km. Ir nors jie atrodo kone antikvariniai – pirmieji modeliai pradėti gaminti dar praėjusio amžiaus 6-jame dešimtmetyje, visi šiuo metu Rusijai priklausantys Tu-95 yra pagaminti 1980-1990 metais.
Kaip jau rusams tapo įprasta – jie su niekuo nederina savo skrydžių maršrutų, neatsiliepia į šaukinius, tad pastebėjus juos netoli Jungtinės Karalystės teritorinių vandenų britų naikintuvai „Typhoon“ nulėkė atpažinti ir palydėti rusų bombonešių.
Dešimtys įtartinų skrydžių
Tokių Rusijos bombonešių vizitų pastaraisiais metais padaugėjo bent kelis kartus. Ir ne tik prie Jungtinės Karalystės krantų.
Ketvirtadienį virš Baltijos jūros pasirodžius dviem Rusijos bombonešiams, į orą buvo pakelti NATO oro policijos misiją atliekantys Portugalijos naikintuvai F-16. Trečiadienį į orą kilo ir Švedijos JAS-39 „Gripen“, kurie turėjo nuvyti Švedijos oro erdvę pažeidusius rusų orlaivius.
Tokie agresyvūs Rusijos karinių oro pajėgų bei laivyno aviacijos veiksmai pastaruoju metu verčia paplušėti NATO ( ir ne tik) šalių pilotus.
Pavyzdžiui Nuo sausio iki rugsėjo Rusijos karo orlaiviai prie Latvijos krantų buvo priartėję net 142 kartus. 67 atvejais tai buvo naikintuvai, 16 - transporto orlaiviai, 45 - žvalgybiniai lėktuvai, 8 - skraidančios vadavietės, 4 - bombonešiai ir du kartus - sraigtasparniai.
Praėjusią savaitę vienas Rusijos karinis lėktuvas pavojingai Su-24 Juodojoje jūroje pralėkė virš Kanados karinio laivo „HMCS Toronto“ .
Identiškas incidentas įvyko praėjusį balandį, kai toks pats Rusijos orlaivis nedideliame aukštyje prazvimbė pro „USS Donald Cook „. Rusijos propaganda kaip mat sukurpė istoriją apie tai, kai JAV jūreiviai neva apsišlapino iš baimės ir atsisakė tarnauti karo laive, kurio esą niekas neužfiksavo.
Imitavo branduolinį smūgį
Dar pavojingesnis įvykis užfiksuotas rugsėjo pradžioje, kai iš bazės netoli Saratovo miesto pakilę du Rusijos strateginiai bombonešiai Tu-95 praskrido netoli Islandijos, Grenlandijos ir Kanados krantų. O tada tiesiu taikymu pasuko link JAV rytinės pakrantės.
JAV kariškiai greitai atpažino Šaltojo karo laikais matytą braižą, mat rusų bombonešių tikslas buvo aiškus: „raketų paleidimo dėžutė“.
Taip vadinamas manevras, kai priartėjęs iki tinkamo atstumo bombonešis vienu metu paleidžia visas sparnuotąsias raketas su branduolinėmis galvutėmis į strateginius JAV taikinius – karines bazes bei didžiuosius miestus ir uostus – Niujorką, Vašingtoną, Baltimorę, Norfolką. Paskutinę minutę prieš paleidžiant raketas rusų bombonešiai staigiai pasuko atgal.
Panašias atakas Rusijos bombonešiai imitavo praėjusį birželį prieš Kalifornijos valstijoje esančias bazes bei prieš Japoniją. Tačiau atakos vektoriumi skrendančių rusų bombonešių JAV Rytų pakrantė nematė beveik 25 metus.
Pastarasis Rusijos aviacijos pasirodymas buvo surengtas NATO viršūnių susitikimo Velse metu. Likus kelioms dienoms iki šio susitikimo Rusijos prezidentas lyg niekur nieko buvo užsiminęs, kad jo šalis – branduolinį ginklą turinti valstybė. Dilomatine kalba tai reiškė kone atvirą grasinimą branduoliniu karu. O ko jau verti V.Putino bauginimai per kelias dienas užimti Kijevą, Vilnių ar Bukareštą.
Be to, įtampos nepadės sumažinti ir greitai prasidėsiančios karinės pratybos „Zapad 2014“. Ankstesnių pratybų metu Rusijos karinės pajėgos kone neslėpdamos imitavo Baltijos šalių okupaciją – didelių dalinių permetimai per visą Rusiją, išsilaipinimai pakrantėse, strateginių objektų, tokių kaip oro uostai, uostai, tiltai užėmimai. Kremlius taip pat neslepia, kad „Zapad 2014“ bus didžiausios karinės pratybos nuo Sovietų sąjungos subyrėjimo laikų.
Tad ką iš tikrųjų reiškia tokie Rusijos veiksmai? Šaltojo karo laikais tokio masto pratybas akylai stebėdavo NATO žvalgyba, buvo baiminamasi, jog po pratybų sovietų kariai liks susitelkimo rajonuose ir bus pasirengę iš tikrųjų smogti priešininkams.
Tą patį NATO žvalgyba daro ir dabar – vien nuo vasario mėnesio JAV oro pajėgų žvalgybiniai orlaiviai RC-135 atliko per 50 žvalgybinių misijų virš Baltijos jūros. Vieno incidento metu JAV lėktuvas turėjo sprukti nuo persekiojančių rusų naikintuvų ir įskristi į Švedijos oro erdvę.
„Svečių“ iš Rytų vis dažniau sulaukiantys švedai dėl šio sienos pažeidimo nė nepurkštelėjo - suprantama, kas yra sąjungininkai, o kas – galimi priešininkai. Juk būtent Rusijos lėktuvai pernai jau imitavo branduolinį smūgį Stokholmui.
Ruošiasi karui ar tik blefuoja?
Tačiau Kremliaus bauginimų taktika gali būti gerokai paprastesnė, nei galima įsivaizduoti juodžiausiuose scenarijuose: rusai pučiasi ir baugina ne tik norėdami pasėti abejonių, patikrinti atvirai priešininkais įvardijamų kaimynų reakcijos laikus. Taip rusai elgiasi dėl savo silpnybių. Kelių bombonešių siuntimas visų pirma yra politinis signalas.
Rusija neslepia, kad pagrindinė jų karinė galia, atgrasymo priemonė nuo potencialių ir įsivaizduojamų priešų – branduolinis arsenalas. Tačiau pastarasis sparčiai sensta. Nepaisant visų ambicingų modernizavimo programų, Rusijos strateginės pajėgos sensta.
Trys iš keturių Rusijos strateginio arsenalo sudėtinių dalių – šachtose arba mobiliose platformose laikomų raketų bus nurašytos 2020 metais. Jas pakeis nauji, dar tik kuriami arba bandomi modeliai. Žinant kaip Rusijai sekasi kurti naujus modelius gali kilti daugybė problemų.
Šiuo metu dalį senų raketų pakeitė tarpžemyninės raketos RS-24 „Jars“, o paraduose priešais Kremlių rusų kariškiai išdidžiai rodo raketas Topol-M – strateginio arsenalo stuburą. Laivyne padėtis kur kas sudėtingesnė. Rusija planuoja turėti 12 naujų povandeninių laivų, galinčių gabenti dešimtis tarpžemyninių raketų su branduoliniais užtaisais.
Tačiau planus vis apkartina nesėkmės – neseniai Rusija darsyk išbandė raketą „Bulava“. Šį kartą buvo paleista visa salvė tokių tarpžemyninių raketų, tačiau jų patikimumas vis dar kelia daug abejonių, mat mažiausiai 8 ankstesni bandymai buvo nesėkmingi.
Kol kas teks kliautis senesniais laivais bei raketomis, tad kol Rusija neturės pakankamo naujausio modelio arba modernizuotų raketų, bus bandoma sudaryti įspūdį, kad ši šalis vis dar tebėra branduolinė galybė. Iš tikrųjų savo silpnąsias vietas Rusija pastaruoju metu maskuoja raumenų demonstravimu kitomis, labiau matomomis priemonėmis – bombonešių skrydžiais.
