Skauda galvą? Gelia dantį? Gal užpuolė gripas? Kamuoja atminties sutrikimai, aukštas kraujospūdis, nemiga, o gal apniko depresija?
Italai, kaip ir daugelis europiečių, tokiais atvejais nedvejodami griebiasi vaistų.
Tačiau netylant perspėjimams, kad italų potraukis prie vaistų liguistas, sveikatos sutrikimus vis dažniau raginama gydyti knygomis, muzika, sodininkyste arba maistu.
Per daug išleidžia vaistams
Italijos vaistų agentūros duomenimis, pernai kiekvienas italas, įskaitant naujagimius ir vaikus, suvartojo 1,7 dozės vaistų.
Jiems išleista 26,1 mlrd. eurų (90,25 mlrd. litų), tačiau 75 procentus išlaidų padengė sveikatos apsaugos sistema.
Vaistų vartojimą stebinčios agentūros teigimu, bent vieną vaistų pakuotę pernai suvartojo kas antras vaikas, šešios iš dešimties 15–64 metų moterų ir 90 proc. 74 metų sulaukusių italų.
Daugiausia vaistų prireikė saulėtos ir švelnaus klimato Sicilijos gyventojams, o mažiausiai – prie Alpių prilipusiame Trentino-Alto Adidžės regione.
Populiariausi vaistai – nuo širdies ir kraujagyslių, virškinimo, kraujotakos ir nervų sistemų sutrikimų bei antibiotikai, kurių italai suvartoja daugiausia Europoje.
Ekspertų teigimu, tokie skaičiai ne tik per dideli, bet ir žalingi italų sveikatai bei valstybės kišenei. Todėl vos ne kiekvieną savaitę žiniasklaidoje diskutuojama apie alternatyvas tabletėms.
Gelbėja močiučių receptai
Įvairius sveikatos sutrikimus natūraliomis priemonėmis, močiučių receptais ir naujais madingais būdais siūloma gydyti ne tik todėl, kad jie neturi žalingo poveikio organizmui, bet ir dėl kitų priežasčių.
Natūralaus gydymo šalininkai teigia, kad vaistai visiškai nenaudingi, nes jie nepašalina ligos priežasties, o tik nuslopina simptomus.
Be to, jie sukelia priklausomybę, organizmas ilgainiui pripranta, todėl reikia vis didesnių dozių ar stipresnių vaistų, slopinama imuninė sistema, išsenka energijos ištekliai.
Tad ką daryti? Kaip atsikratyti skausmų ir ligų?
Atsakymą italams pateikia bene labiausiai mėgstamos profesijos atstovai – geriausi šalies virėjai.
Išmesk tabletę, valgyk ryžius
Italai išdidžiai kartoja, kad jų virtuvė ne tik skaniausia, bet ir sveikiausia pasaulyje, o geras itališkas maistas geroje draugijoje pagydo bet kokias ligas.
Tačiau patys italai ne itin linkę laikytis šio mokymo. Pastaruoju metu madingi tapę žaliavalgiai prisiekinėja, kad nauji mitybos įpročiai padėjo atsikratyti viso sąrašo ligų ir skausmų. Kad maistas gali būti puikus vaistas, pritaria ir Romos „Gemelli“ poliklinikos medikai.
Jie kartu su trijų žvaigždučių restoranus Romoje, Londone, Dubajuje ir Tokijuje turinčiu italų itin mylimu vokiečių virėju 50 metų Heinzu Becku išanalizavo daugybę aromatinių žolelių ir daržovių.
Rezultatas – valgiaraštis kiekvienam negalavimui.
Artėja nerimo priepuolis? Suvalgykite rūkytos antienos su burokėliais ir kelis graikinius riešutus.
Kamuoja atminties sutrikimai? Pasigaminkite juodųjų „Venere“ ryžių su vėžiais ir apelsinais.
Ryžių patiekalus, ypač su šafranu, vienas žymiausių italų virėjų 84 metų Gualtiero Marchesi pataria valgyti ir širdies ligų kamuojamiems žmonėms. Feraros universiteto Kardiologijos skyriaus pacientams jis parengė valgiaraštį, dėl kurio sumažėjo vaistų poreikis.
Pusę amžiaus sielvartą dėl nesėkmingų meilės reikalų italės gydė valgydamos garbingą jubiliejų šiemet švenčiantį riešutų kremą „Nutella“.
Tačiau G.Marchesi pataria geriau suvalgyti kalakutienos, nes joje esantis triptofanas pakels geros nuotaikos hormonu vadinamo serotonino lygį, ir veidą nutvieks šypsena.
Matai medį? Pasveiksi greičiau
Tačiau maistas kaip vaistas – tik naujausia mada, kuria bandoma italus atpratinti nuo tablečių. Statistikos teigimu, kol kas nesėkmingai.
Prieš kelerius metus Italijoje vienas po kito atsirado nauji parkai, kuriuose veją nuo ratu besidriekiančių takelių skiria gyvatvorės, žydi ryškiaspalvės kvapios gėlės, auga aromatinės žolelės, plačialapiai medžiai, teliūskuoja ežerėliai, čiurlena upeliai ir fontanai.
Tai vadinamieji gydomieji sodai, nes, pasak ekspertų, jie turi teigiamą poveikį kūnui ir sielai.
Gydomųjų sodų idėją Italijoje skleidžiantis psichologas ir psichoterapeutas Paolo Riposo tikina, kad pasivaikščiojimas gamtoje sumažina skausmą, kraujospūdį, stresą, psichinė ir fizinė savijauta tampa kur kas geresnė.
„Moksliškai įrodyta, kad pacientai, kurie pro langą ligoninės palatoje mato gamtą ar joje bent kabo laukus ir medžius vaizduojantys paveikslai, pasveiksta greičiau“, – sako psichologas.
Gydomasis gamtovaizdžio poveikis buvo žinomas jau V–IV a. pr. Kr. gyvenusiam graikui Hipokratui.
„Augalų stebėjimas, rūpinimasis jais ramina, suteikia viltį, išmoko susikaupti.
Visa tai sumažina kraujospūdį, sulėtina širdies ritmą, atpalaiduoja raumenis“, – teigia ne vieną gydomąjį sodą kartu su peizažistais ir agronomais privačiose ir valstybinėse ligoninėse sukūręs P.Riposo.
Juose pagerėjimą pajunta ne tik pacientai, bet ir jų šeimų nariai, gydantis personalas.
Pastebėta, kad tokie sodai itin naudingi nesunkia šizofrenijos ar depresijos forma, Alzheimerio liga sergantiems žmonėms, nes pagerėja jų bendravimo sugebėjimai, jiems rečiau prireikia vaistų nuo nerimo priepuolių.
Terapija muziejuje
Meno ekonomikos profesorius iš Milano Pieras Luiggi Sacco ir medikas Enzo Grossi įsitikinę, kad vaistus gali pakeisti ne tik gamta, bet ir menas.
„Jau viduramžiais ligoninėse lubos būdavo išpieštos freskomis“, – sako E.Grossi, įsitikinęs, kad natūralistiniai Caravaggio paveikslai veikia geriau nei krūva tablečių.
Atlikęs tyrimą su 1500 žmonių jis nustatė, kad apsilankymas muziejuje turi teigiamą poveikį fizinei ir psichinei savijautai.
Tokių rezultatų paskatintas E.Grossi kartu su profesoriumi P.L.Sacco pradėjo meno terapijos projektą su neurodegeneracinėmis ligomis sergančiais senoliais vienoje Sienos ligoninių.
„Padedame pacientams suprasti meno kūrinius, o vėliau siūlome jiems patiems imtis iniciatyvos ir piešti“, – pasakoja E.Grossi.
Šia italų idėja jau susidomėjo suomiai, ji tapo didžiausios Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos „Horizontai 2020“ dalimi.
Serga, nes neskaito?
Paveikslų ar skulptūrų nauda sveikatai – naujas dalykas Italijoje. Tuo metu naudingą knygos poveikį, ypač sielai, žinojo jau Aristotelis ir senovės graikai, kurie virš bibliotekos durų kabindavo lentelę, skelbiančią, kad čia – „sielos gydymo vieta“.
Tačiau šiandien italai į skaitymo naudą numojo ranka. Nacionalinio statistikos instituto „Istat“ duomenimis, 54 proc. italų neperskaito nė vienos knygos per metus.
Jei tikėtume biblioterapijos šalininkais, ši statistika paaiškina, kodėl italai vartoja tiek daug vaistų. Tačiau JAV ir anglosaksų šalyse populiari biblioterapija lėtai skverbiasi ir į Italiją.
„Knygos nėra tik žinių šaltinis ar laisvalaikio leidimo būdas. Jos gali pagydyti sielą, išvaduoti nuo streso, nerimo, padėti įveikti asmeninio ir profesinio gyvenimo krizes, pateikti atsakymus į kamuojančius klausimus“, – tikina viena žymiausių biblioterapijos aktyvisčių Italijoje psichologė ir psichoterapeutė Rosa Mininno.
Italijoje biblioterapija dažniausiai naudojama depresijai, nerimui, mitybos ir lytiniams sutrikimams, nemigai gydyti.
Vaikams ir paaugliams tinkamai parinktų knygų skaitymas padeda atsikratyti nerimo, elgesio ir mitybos sutrikimų, įgyti pasitikėjimo savimi, yra naudinga lytinio švietimo priemonė.
Mėgstantys kalbėti ir rašyti, bet ne skaityti italai klausia, kodėl knygos padeda? Atsakymą 2006 metais pateikė Toronto universiteto psichologai Raymonsas Maras ir Keith Oatley, nustatę, kad tai – empatijos nuopelnas.
„Sugebėjimas įsijausti į kito asmens emocijas, suprasti kito žmogaus jausmus, pažvelgti į situaciją kito akimis padeda įgyti naują perspektyvą, paprastai sakant, atveria akis ir minčių erdves“, – teigia kita biblioterapijos Italijoje skleidėja psichiatrė Andrea Bolognesi.
Ji savo pacientams knygas vietoj vaistų arba kaip pagalbinę priemonę skiria jau 10 metų.
Tačiau psichologė R.Mininno perspėja, kad sunkesniais atvejais vien tik perskaityti knygą negana, būtina derinti ir asmeninę psichoterapiją.
Taip pat ji perspėja laikytis kuo atokiau nuo stebuklingus rezultatus žadančių knygų, nes pasveikimui, kaip bet kokiai permainai, reikia laiko.
Knygos vietoj piliulių: ką skaityti sunegalavus
Praradusiems darbą siūloma perskaityti pokyčius darbe ir gyvenime padedantį priimti Spencerio Johnsono alegorinį pasakojimą „Kas paėmė mano sūrį?“.
Išgyvenantiems artimo žmogaus netektį patariama griebtis ne raminamųjų, bet Erico Emmanuelio Schmitto knygos „Oskaras ir ponia Rožė“.
Kamuojamiems depresijos gali padėti Hermano Melville’io apysaka „Bartlbis“ ir Ivano Gončiarovo romanas „Oblomovas“. Atsikratyti nerimo ir baimių padeda Heinricho Bollo „Klouno pažiūros“.
Gyvenimu nepatenkintoms ir nuo jo pabėgti trokštančioms moterims rekomenduojama literatūros klasika – Gustave’o Flaubert’o „Ponia Bovari“, Levo Tolstojaus „Ana Karenina“ arba Henriko Ibseno drama „Lėlių namai“.
Atsikratyti priklausomybės nuo partnerio padės Robino Norwoodo „Moterys, kurios myli per stipriai“.
Išduotoms ir paliktoms moterims rekomenduojamas Clarissos Pinkolos Estés bestseleris „Bėgančios su vilkais“.
Prancūzų klasika – Antoine’o de Saint-Exupéry „Mažasis princas“ padeda bijantiems užmegzti artimus santykius.
Nerėkti ant kantrybę bandančių vaikų padės Juttos Bauer knyga „Rėksminga motina“.
Streso kamuojamiems verslininkams vidinę ramybę atrasti padės Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus filosofiniai užrašai „Sau pačiam“ ir romėnų filosofo bei dramaturgo Senekos „Laiškai Lucilijui“.
Biblioterapijos ekspertų teigimu, knygos gydo ne tik sielos negalavimus, bet ir fizinius skausmus.
Skauda dantį? Čiupkite ne tabletę, bet L.Tolstojaus „Aną Kareniną“ (nuotr.), kurioje Anos meilužį grafą Aleksejų Kirilovičių Vronskį kamuoja tas pats skausmas.
Galvos skausmas praeis skaitant Ernesto Hemingway „Senį ir jūrą“. Peršalimo simptomai praeis skaitant Agathos Christie „Rodžerio Ekroido nužudymą“.
