Ne vieną dešimtmetį bet koks izraelietis už kontaktus su
Palestinos išvadavimo organizacija (PIO), kuriai vadovavo Y.Arafatas,
galėjo atsidurti kalėjime. Tačiau 1993 metais viskas pasikeitė
pasirašius Oslo taikos susitarimus, kurie PIO pavertė teisėta
politine jėga.
Tačiau jei tas draugiškų santykių atkūrimas pagal Oslo
sutartį buvo sveikintina plėtotė dviem liaudims, išvargintoms karo
dešimtmečių, 2000-aisiais prasidėjęs antras palestiniečių
sukilimas – intifada – priminė izraeliečiams, kad Y.Arafatas
liko grėsmingas priešininkas, sako ekspertai.
„Didelė izraeliečių dauguma galvoja apie Yasserą Arafatą
kaip apie pagrindinį šio smurto kaltininką ir jis pakirto jų
pasitikėjimą palestiniečių taikos troškimu“, – sakė Tel
Avivo universiteto Nacionalinio saugumo studijų instituto tyrimų
direktorė Anat Kurz.
Uzi Dayanas, kuris Y.Arafato laikais buvo
patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, kalba tiesmukiškai ir
sako, kad šis palestiniečių lyderis yra „teroristas ir
sukčius“.
„Jis niekad nebuvo pasirengęs sudaryti susitarimo, kuris
galutinai užbaigtų šį konfliktą“, – sakė U.Dayanas.
„Jis tik norėjo susitarimo dėl (palestiniečių valstybės)
sienų prieš pereidamas prie realiai sau artimų temų:
palestiniečių pabėgėlių teisės grįžti ir Rytų Jeruzalės“,
– pridūrė šis armijos rezervininkas.
Shimono Pereso – buvusio Izraelio prezidento,
kuris už Oslo susitarimus su Y.Arafatu pasidalijo Nobelio taikos
premiją – vardo taikos centro vienas steigėjų Uri Saviras kelis kartus buvo susitikęs su šiuo palestiniečių
lyderiu.
„Esu vienas iš tų retų izraeliečių, kurie nesusidarė
neigiamo Arafato vaizdo, – sako jis. – Tai nedidina mano
populiarumo, bet man nesvarbu“.
„Arafatas yra revoliucijos simbolis, jis neturėjo jokių
tabu“, – sakė U.Saviras.
Pasak jo, Y.Arafato stiprybė buvo ta, kad jis apsupdavo save
„gerais žmonėmis“.
„Jis parinko geriausią derybininką Oslo susitarimams, Abu Alaa
pavidalu“, – sakė U.Saviras, paminėdamas Ahmedą
Qorei, kuris vėliau tapo palestiniečių premjeru.
„Jis buvo geresnis kaip lyderis ir derybininkas, o ne kaip
modernios valstybės institucijų kūrėjas. Jis nebuvo
palestiniečių Ben Gurionas“, – nurodė jis, paminėdamas Davidą
Ben Gurioną, kuris suvaidino svarbų vaidmenį kuriant Izraelį ir
tapo pirmuoju žydų valstybės premjeru.
U.Saviras taip pat kritiškai vertina Y.Arafato atsipalaidavimą
islamistų judėjimo „Hamas“ atžvilgiu.
„Jis nesuprato strateginės grėsmės, kurią kėlė
„Hamas“. Ilgai diskutuodavau su juo šia tema ir kaskart jis man
pasakydavo: „Nesirūpink“. Įvykiai įrodė, kad jis klydo“, –
sakė U.Saviras, turėdamas omenyje 2007 metų įvykius, kai
„Hamas“ jėga išstūmė Y.Arafato judėjimą „Fatah“ iš
Gazos Ruožo.