Latvijos radijo ketvirtosios programos žurnalistas Aleksejus Gusevas pripažįsta, kad kalbas apie Latvijos nepriklausomybės dienos šventimą ar tragiškos prekybos centro „Maxima“ griūties aplinkybių tyrimą užgožia vis naujos žinios apie šnipus ar dirbtinai kuriami skandalai, kiršinantys Latvijos visuomenę.
Sekmadienį Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FST) pranešė demaskavusi ir deportavusi Latvijos specialiųjų tarybų agentą, buvusį Latvijos Seimo deputatą Aleksejų Cholostovą, kuris Rusijoje tariamai rinko žvalgybinę informaciją.
Paskelbė sugavusi šnipą
„Šis šnipų žaidimas išties nustebino latvius. Aleksejus Cholostovas neblogai žinomas Latvijoje, bet niekas netiki, kad jis galėjo dirbti CŽV ar būti kažkaip susijęs su Latvijos specialiosiomis tarnybomis. Akivaizdu, kad tai Rusijos provokacija. Dar labiau tokias išvadas patvirtina tai, kad jis buvo iškart po prisipažinimo paleistas“, - kalbėjo A.Gusevas.
A.Cholostovas taip pat neva papasakojęs apie savo kuratorius, gautas žvalgybines užduotis rinkti politinę ir karinę informaciją.
Rusų demaskuotas tariamasis Latvijos specialiųjų tarnybų agentas šalyje yra žymus tuo, kad vadovavo jaunimo organizacijai „Santarvės centras“, buvo visuomeninio politinio judėjimo „Patriotai“ valdybos narys, palaikė plačius ryšius su politikos ir visuomenės veikėjais, tarp jų ir parlamentarais, ne tik Latvijoje, bet ir Rusijoje.
Į Seimą jis buvo išrinktas nuo centro kairės „Santarvės centro“ – partijų susivienijimo, kurį daugiausiai remia Latvijos rusakalbiai gyventojai.
Latviai kratė referendumo organizatoriaus namus
Latvijos pareigūnai taip pat nesnaudžia. Saugumo policija penktadienį išdavė rusų publicisto, vieno iš dvikalbystės referendumo Latvijoje organizatorių Vladimiro Lindermano buto kratos orderį. Įtariama, kad jis verbavo Latvijos piliečius kautis Ukrainoje, separatistų pusėje.
Kratos metu pareigūnai konfiskavo kompiuterį, mobiliuosius telefonus ir duomenų laikmenas. V.Lindermanas, kuris siekė oficialaus statuso rusų kalbai Latvijoje, buvo išvežtas apklausai, tačiau vėliau paleistas sumokėjus užstatą.
„Tai jau ne pirma krata mano namuose, bet tokio elgesio dar neteko patirti. Išvertė visus mano namus!“, - piktinosi V.Lindermanas. Pasak jo, jis tik dalinosi informacija, o kalbos apie verbavimą yra visiškas išsigalvojimas.
„Sužinojau, kas yra verbavimas“, - taip lakoniškai savo vizitą policijoje apibendrino jis.
Isterija keliama ir dėl smulkmenų
A.Gusevo teigimu, Latvijos visuomenė nuosaikiai reaguoja į vis besiplečiantį provokacijų mastą, tačiau įtampa juntama. Kartais žmonių nepasitenkinimą sukelia ir kasdieniai nedideli skandalai, kuriuose įžvelgiamas politinis kontekstas.
Latvijoje plačiai nuskambėjo istorija, kai 40-osios Rygos vidurinės mokyklos mokytoja Tatjana Arseneva, socialiniame tinkle „Facebook“ tapusi Latvijos sovietinės socialistinės respublikos grupės nare, paspaudė „patinka“ mygtuką ant paveikslėlio, pašiepiančio Latvijos valstybingumą.
Moksleiviai šią žino išplatino ir kolegų spaudimą patyrusi jaunesniųjų klasių mokytoja paskelbė paliekanti savo darbą. Mokyklos direktorė atsisakė plačiau komentuoti incidentą, tačiau teigė, kad mokytojai turėtų būti atsakingi už savo veiksmus net ir socialiniuose tinkluose.
Pati mokytoja teigė paspaudusi „patinka“, neturėdama palaikymo paveiksliuko idėjai, gerai neapmąsčiusi šio savo poelgio pasekmių. Latvijos rusakalbių nepasitenkinimą sukėlė tai, kad, jų nuomone, mokytoja patyrė nemažą spaudimą ir nebuvo verta tokios griežtos bausmės.
A.Gusevo teigimu tokiais incidentais naudojasi žmonės, norintys kelti isteriją ir kurti problemas ten, kur jos iš tiesų neegzistuoja.
