Interviu „Sotnik TV“ A.Piontkovskis sakė, kad sunku nusakyti Rusijos lyderio žingsnius keliems ėjimams į priekį, tačiau tai, kad Luhansko ir Donecko regionuose kaupiama karinė technika, stiprinamos pajėgos, gabenama amunicija, rodo, jog rengiamasi platesnio masto veiksmams.
„V.Putinas išbando visokius būdus, kad rastų Vakarų pritarimą Rusijos įtakai Ukrainoje. Jūs mums netrukdykite tvarkytis su Ukraina, mes jums padėsime susitarti su Iranu dėl branduolinės programos. Tokie ir panašūs pasiūlymai neoficialiai siunčiami iš Kremliaus. Tik klausimas, ką Rusija gali padaryti su Iranu? Iranas – suvereni valstybė, turinti savo sprendimo galią, ir jokios įtakos niekas jam nepadarys“, – kalbėjo jis.
Planų - ne vienas
74 metų politologas teigia, kad planų dėl Ukrainos daugybė – Kissingerio, Lebedevo ir kitų politikos analitikų. Visų jų esmė panaši – Vakarai pripažįsta Krymo aneksiją, o Rusija pripažįsta likusios Ukrainos teritorijos suverenumą.
„Visuose šiuose planuose neatsižvelgiama į tai, kad Rytų Ukraina V.Putinui reikalinga kaip savotiška „vėžinė“ zona kelti neramumams, palaikyti chaosą. Panašiai kaip Padniestrė Moldovai ar Pietų Osetija Gruzijai“, – kalbėjo A.Piontkovskis.
„Anksčiau V.Putinas kiekvieną mėnesį susitikdavo su pasaulio lyderiais, ir Rusijos žiniasklaidoje tai nebuvo didelės istorijos. Dabar tenka rodyti, kad V.Putinas kelioms minutėms pasimatė su JAV prezidentu Baracku Obama, ir tai izoliacijos sąlygomis yra didelė istorija.
Primena laikus, kai Aliaksandras Lukašenka buvo savotiškas atstumtasis, o dabar jau net ir su juo į susitikimus eina. Vis ne V.Putinas“, – ironiškai kalbėjo politologas.
„Efektyviai Ukrainos okupacijai V.Putinui reikia surinkti bent 400 tūkstančių kariuomenę, kad po vieną karį tektų šimtui Ukrainos gyventojų. Popieriuje tokią armiją mes turime, o tikrovėje – ne. Nekalbu jau apie tai, kad tokia okupacija būtų pasmerkta net ir Rusijoje“, – padarė išvadą jis.
Vienas iš ginklų - šantažas
„V.Putinas peržengė tiek raudonųjų linijų bendraudamas su B.Obama ar A.Merkel, kad niekas nebežiūri į jį kaip į adekvatų partnerį“, – įspėjo A.Piontkovskis.
A.Piontkovskis priminė, kad situacija Rytų Ukrainoje gali Rusijai atsirūgti taip, kaip tai įvyko Afganistano karo metu. Rusijos kariai gali įstrigti sunkiame konflikte, kuriame kariniai veiksmai neduos naudos nė vienai iš kariaujančių pusių.
Žurnalisto paklaustas, ar NATO pajėgų Europoje vado Phillipo Breedlove'o užuominos apie branduolinius pajėgumus Kryme gali būti tiesa ir ar V.Putinas gali taip šantažuoti Vakarus, politologas patarė prisiminti, kad Kremliaus plėtojamo hibridinio karo vienas sudedamųjų dėmenų yra šantažas.
„Šantažas tęsiasi nuo pat pirmos dienos. Kartais Kremliaus paskirtų žmonių lūpomis, kartais pats V.Putinas pradeda tokią retoriką. Štai V.Žirinovskis vienoje iš savo kalbų, stebint pačiam V.Putinui, pareiškė, kad Baltijos šalys ir Lenkija bet kada gali būti nušluotos, jei tik Rusija panorės. Putinas pasišypsojo, pastebėjo, kad „Žirinovskio kalbos uždegančios, bet kartais toli nuo faktų“, o kas dėjosi paskui?“ – tęsė A.Piontkovskis.
„Prabėgo keli mėnesiai ir štai V.Putino asmeninis pasiuntinys Sergejus Markovas Švedijos žiniasklaidai pareiškė, kad Baltijos šalyse gyvenantys „rusofobai“ gali išprovokuoti karinį konfliktą ir kad jiems verta nerimauti“, – priminė politologas.
V.Putinui būtina rizika
A.Piontkovskis pabrėžė, kad „Rusijos pasaulio“ koncepciją ginantis V.Putinas ruošiasi ginti ne tik rusus, bet ir visus, kurie manosi gyvenantys rusiškame pasaulyje, kalbantys rusų kalba. Tokiu būdu pavojus kyla ir Baltijos valstybėms.
„V.Putino režimas atsilaikys gerokai trumpiau, jei jis nerizikuos. Manau, kad jis įvertino viską, ką gali padaryti Vakarai: areštuoti turtą, suvaržyti jo patikėtinių laisvę, Vokietija galbūt atsisakys rusiškų dujų… Jis visa tai apsvarstęs. Jis pasiruošęs ir neramumams šalyje. Štai Maskvoje ir Sankt Peterburge paskirta ir budi 3 tūkstančiai teisėsaugos atstovų, kurie išeitų į gatves neramumų metu“, – pasakojo ekspertas.
„Manau, kad jei kas ir kels klausimus dėl V.Putino veiklos jo aplinkos rate, tai nebus vadinamieji liberalai, tai bus „jėgos“ pozicijos palaikytojai, kurie matys nebelogiškus veiksmus su šalies saugumu susijusiuose sprendimuose“, – baigė kalbą A.Piontkovskis.
„Duonos ir žaidimų – to dažniausiai nori imperijų gyventojai. Bet kai prasideda karas, ir vieni, ir kiti greitai baigiasi“, – taip filosofiškai interviu užbaigė politologą kalbinęs žurnalistas.
Parengė Paulius Gritėnas