Didžiausia Europos problema ir galingiausias V. Putino ginklas

Ne. Jeigu Rusija tampa didžiausia Europos problema, iš esmės yra svarbu prisiminti, kad didelis vidinis Rusijos silpnumas, kaip apmaudu bebūtų, yra galingiausias jos ginklas. Nė vienas Vakarų lyderis negali reikšti paramos šiam agresyviai nusiteikusiam Maskvos politikui. Tačiau Vakarai žino, kaip reikia elgtis su tokiu priešu. Kai kalbama apie Rusiją, stovinčią ant žlugimo slenksčio, tai mūsų nuveikti darbai pasirodo esą tiesiog pragaištingi. Šį kartą vietos klaidoms yra dar mažiau.

J.Sawerso patarimas – „naujas požiūris į sambūvį su prezidento V.Putino Rusija“.<br>AP nuotr.
J.Sawerso patarimas – „naujas požiūris į sambūvį su prezidento V.Putino Rusija“.<br>AP nuotr.
J.Sawerso patarimas – „naujas požiūris į sambūvį su prezidento V.Putino Rusija“.<br>AFP nuotr.
J.Sawerso patarimas – „naujas požiūris į sambūvį su prezidento V.Putino Rusija“.<br>AFP nuotr.
J.Sawerso patarimas – „naujas požiūris į sambūvį su prezidento V.Putino Rusija“.<br>AP nuotr.
J.Sawerso patarimas – „naujas požiūris į sambūvį su prezidento V.Putino Rusija“.<br>AP nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

lrytas.lt

Feb 22, 2015, 5:06 PM, atnaujinta Apr 20, 2017, 9:30 AM

Ne. Jeigu Rusija tampa didžiausia Europos problema, iš esmės yra svarbu prisiminti, kad didelis vidinis Rusijos silpnumas, kaip apmaudu bebūtų, yra galingiausias jos ginklas. Nė vienas Vakarų lyderis negali reikšti paramos šiam agresyviai nusiteikusiam Maskvos politikui. Tačiau Vakarai žino, kaip reikia elgtis su tokiu priešu. Kai kalbama apie Rusiją, stovinčią ant žlugimo slenksčio, tai mūsų nuveikti darbai pasirodo esą tiesiog pragaištingi. Šį kartą vietos klaidoms yra dar mažiau.

Galimas daiktas, būtent dėl šios priežasties kai kurie įžvalgiausi stebėtojai primygtinai perspėja apie pavojų, kurį kelia mėginimai eskaluoti karą Ukrainoje, rašo autorius. Sakydamas kalbą Londono karališkajame koledže (King’s College London) buvęs Jungtinės Karalystės karinės žvalgybos (MI6) vadovas Johnas Sawersas pareiškė apie būtinybę elgtis labai apdairiai ir protingai, kadangi mūsų konflikto su Rusija pavojus didėja.

„Ukrainos krizė jau nebėra vien tik Ukrainos krizė. Dabar tai žymiai didesnė, žymiai pavojingesnė Rusijos ir Vakarų šalių krizė, apimanti vertybes ir tvarką Europoje“, – sakė jis.

J.Sawerso patarimas – „naujas požiūris į sambūvį su prezidento V.Putino Rusija“ – Amerikos vanagams skamba įtartinai, kaip nuolaidžiavimo politika. Bet J.Sawersas pabrėžtinai susiejo Vakarų atsargumą dėl Ukrainos su negandomis, kurios tebekamuoja po visų mūsų patirtų bėdų Libijoje.

„Kai Libijoje prasidėjo krizė, mums atrodė, kad negalime sėdėti sudėję rankas, kol M.Gadhafi triuškino padorius libius, reikalaujančius nutraukti diktatūrą. Tačiau mes nenorėjome veltis į Libijos problemas, pasiųsdami sausumos pajėgas“, – pažymėjo jis. „Niekas negalėjo sureguliuoti konflikto iš šalies... Rezultatas? Didėjantis chaosas, kuriuo pasinaudojo fanatikai“.

Būtent tai, o ne labiau pasitikėjimo savimi įgijusi Rusija, yra tikrasis košmariškas scenarijus Vakarams.

Tai, kas liko iš Rusijos imperijos, jau subrendo chaosui. Pora smūgių iš apsčiai turimos skalūnų naftos arsenalo ir ekonominės sankcijos privertė Maskvą ieškoti prieglaudos tarptautinėse finansų rinkose. Šis skausmingas pažeminimas įvyko tuo metu, kai Rusijos ekonominės, organizacinės ir demografinės silpnybės tapo endeminės.

„Rusijos BVP prilygsta Italijos BVP, – pažymėjo Rogeris Altmanas laikraštyje „Wall Street Journal“. – Bemaž pusė milijono žmonių iš 140 milijonų Rusijos gyventojų paliko šalį per pastaruosius trejus metus, o gyvenimo trukmė mažėja. Korupcijos lygis pribloškiantis. Rusijos naftos telkiniai eksploatuojami jau seniai, jiems reikalingi kapitaliniai įdėjimai ir Vakarų technologijos gavybai tęsti“.

R.Altmanas neteisus, sakydamas, kad jeigu Rusija yra ant bedugnės kranto, ją reikia stumtelėti. Užuot apginklavus Ukrainą, kuri mažai ką tegalės nuveikti pakerpant V.Putinui sparnus, pačią Rusiją reikia nuginkluoti monetarine prasme, įsitikinęs jis.

„Rusija nežino būdo kaip kovoti su sankcijomis, tačiau turi karinio atsako potencialą“, – rašė R.Altmanas. Gana taikliai pastebėta. R.Altmanas teisus ir sakydamas, kad yra „toks taškas, kada valiutos arba bankų žlugimas atims galimybę funkcionuoti iš bet kokios didelės valstybės“. Problema ta, kad mes nenorime, jog Rusija nustotų funkcionuoti.

Prieš du šimtus metų niekas negalėjo nė pagalvoti, kad Rusijos imperija gali subyrėti per chaotišką pilietinį karą, įsiplieskusį nuo Kijevo iki Vladivostoko. Tačiau prieš 1918 metus (po 1917 metų spalio perversmo – vadinamosios Didžiosios Spalio Socialistinės Revoliucijos – kai valdžią užgrobė bolševikai su kitu Vladimiru priešakyje – Red.) tradicinės Rusijos silpnybės virto bauginančia stiprybe.

Tuomet, kaip ir dabar, šalies politinei struktūrai buvo būdinga nepaprastai centralizuota valdžia – sunkiai valdomi centriniai šalies rajonai ir nerami, nepaklusni ir lengvai pažeidžiama periferija. Kai šalyje ėmė plisti pilietinio karo metastazės, į šią stichiją buvo įtraukti visi – komunistai, imperialistai, demokratai, socialistai, anarchistai ir separatistai. Tada įsikišo Vakarai. Nepaisant to, kad Sąjungininkai (Antantė – Red.) buvo pasiskirstę po visas Rusijos laiko juostas, jie nepajėgė atkurti tvarkos iš viso to chaoso. Rezultatas buvo tas, kad susikūrė Sovietų Sąjunga.

Kovodamos už taiką ir saugumą Europoje Jungtinės Valstijos neturi gyventi baimėje, kad istorija pasikartos. Tačiau negalima pamiršti netobulos ir trapios politinės tvarkos struktūros Rusijoje. Iliuzija, kad Rusiją galima parklupdyti, kokia įtikinama ji beatrodytų teoriškai, pagrįsta būsimų pražūtingų pasekmių sąmoningu visišku nepaisymu ir susijusi su baisiai pavojingu uždaviniu – tų pasekmių likvidavimu, baigia savo straipsnį J.Poulous.

Parengė Leonas Grybauskas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.