Atėnai gali pasinaudoti savo veto teise ir sulėtinti Aljanso
atsaką, jeigu Rusija nukreiptų savo žvilgsnį į Baltijos šalis,
sakė jis Lenkijos dienraščiui „Gazeta Prawna“.
Šaltojo karo laikais nuo 1977 iki 1981 metų prezidento Jimmy
Carterio komandoje dirbusio Z. Brzezinskio teigimu, Lenkija taip pat „gali būti taikinys“ po Rusijos pernai įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos, kaip ir kitos buvusios
sovietinės respublikos – Moldova, Gruzija ar Azerbaidžanas.
NATO sutarties 5-asis straipsnis numato Aljanso kolektyvinę
gynybą agresijos prieš bet kurią bloko narę atveju, priminė jis.
„Tačiau NATO varžo vienbalsiškumo principas“, – sakė
lenkų kilmės Z.Brzezinskis, perspėdamas, kad Aljansas „gali būti
kuriam laikui paralyžiuotas konkrečiai Graikijos, kuri yra
Rusijos draugė ir turi veto teisę“.
Graikijos radikalioji kairiųjų vyriausybė stiprina santykius su
Rusija, Atėnams stengiantis išvengti bankroto.
Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras
balandžio 8 dieną susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu
Maskvoje prieš kasmetinį Pergalės dienos paradą.
Graikijos pareigūnai atvirai skleidė mintį, kad Atėnai
kreipsis į Rusija ar Kiniją, jeigu nepavyks susitarti dėl paskolų
su Europos Sąjunga.
Pernai atplėšusi nuo Ukrainos Krymą, Rusija ėmėsi žvanginimo
ginklais prieš Baltijos regioną politikos.
Anksčiau šiemet Z.Brzezinskis ragino JAV ir sąjungininkes
dislokuoti karines pajėgas Baltijos valstybėse ir šitaip atgrasinti
Rusiją nuo tikėtino veržimosi į buvusias sovietines valstybes.
NATO telkia daugiau lėktuvų, laivų ir karių karinėms
pratyboms savo rytiniame flange, kuris yra už vadinamosios
Geležinės uždangos, buvusios prieš ketvirtį amžiaus.
Be to NATO suformavo 5 tūkst. karių greitojo reagavimo pajėgas
ir nusprendė iki 2016 metų įkurti vadavietes Baltijos šalyse,
Bulgarijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje.