Grėsmė valstybei. Feodalų sukilimas. Lemiamas mūšis, kuriame laimės arba oligarchai, arba demokratinė pertvarka. Taip drastiškus ir tuo pat metu tragikomiškus įvykius Kijeve apibūdina šios šalies politikos analitikai.
Kol kas pergalę išplėšė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.
Trečiadienio naktį jis atleido Dniepropetrovsko srities gubernatorių, Maidano revoliucijos ir prezidento rėmėju laikytą oligarchą 52 metų I.Kolomoiskį. Ukraina įsitempė: o kas toliau – susitaikymas ar kova?
„Mes privalome užtikrinti taiką, stabilumą ir ramybę. Dniepropetrovsko sritis turi išlikti tvirtovė, kuri saugo taiką Rytų Ukrainoje“, – bemaž antrą valandą nakties išplatintame pranešime nuraminti pabandė P.Porošenka.
Tuo pat metu paskelbtose ne vieną valandą trukusio susitikimo nuotraukose žilagalvis oligarchas atrodo ramus ir susitaikęs, sėdi kukliai nulenkęs galvą. Tačiau šis prezidento komandos kuriamas įspūdis gali būti apgaulingas.
Ukraina neramiai laukia šį savaitgalį Dniepropetrovske rengiamo mitingo, kuriame buvęs gubernatorius rengiasi pateikti metų veiklos ataskaitą.
Kokios nuotaikos vyraus? Kuo jis pasibaigs – susitaikymu ar įskels masinio nepasitenkinimo žiežirbą?
Kariai valstybės įmonėse
Iki šiol sėkmingai politiką, verslą ir karą derinęs I.Kolomoiskis buvo priverstas trauktis po skandalingo demaršo valstybinėse energetikos bendrovėse.
Praėjusį sekmadienį Ukrainos naftos gavybos įmonės „Ukrnafta“ patalpas užėmė automatais ginkluotas būrys. Biuras buvo aptvertas metalo tvora, o įėjimas saugomas šarvuotojo automobilio. Po juoda kauke veidą slėpęs karys pareiškė priklausąs batalionui „Dnipro-1“, kurį finansuoja I.Kolomoiskis.
Daugiau nei 40 proc. šios bendrovės akcijų valdo bendrovės, susijusios su „Privatbank“, kurį kontroliuoja I.Kolomoiskis. Kita dalis – valstybės rankose.
Tokio dydžio paketas leido oligarchui tvarkytis šioje bendrovėje lyg nuosavoje.
Tačiau galios svertai ėmė slysti iš rankų Ukrainos parlamentui priėmus Akcinių bendrovių įstatymo pataisas.
Pagal jas, sprendimams priimti pakanka 51 proc. akcijų, o tai reiškia valstybės kontrolės atkūrimą. Diena anksčiau oligarchas su ginkluotais asmenimis užėmė bendrovės „UkrTransNafta“ patalpas. Šios bendrovės akcijos – valstybės rankose.
Tačiau I.Kolomoiskis čia turėjo savo žmogų – valdybos pirmininką Oleksandrą Lazorką.
Stebėtojų tarybos sprendimas jį atleisti ir paskatino oligarchą naktiniam išpuoliui.
O.Lozorka užsibarikadavo savo kabinete ir laukė gelbėtojo.
Bėdos tik prasideda
Per mažiau nei savaitę I.Kolomoiskio gyvenimas apviro aukštyn kojomis.
Vienas turtingiausių ir įtakingiausių Ukrainos veikėjų gavo prezidento papeikimą, po to buvo atleistas iš gubernatoriaus pareigų, prarado įtaką dviejose energetikos bendrovėse.
Tačiau tuo jo bėdos nesibaigė.
O.Lozorka nušalintas išsiaiškinus, jog praėjusiais metais „UkrTransNafta“ iš naftotiekių išpumpavo 628,4 tūkst. tonų naftos į I.Kolomoiskiui priklausančios „Privat“ verslo grupės saugyklas.
Naujai paskirtas bendrovės vadovas Jurijus Mirošnikas pareiškė ketinąs ištirti savo pirmtako veiklą. Bus tiriama ir „Ukrnafta“ veikla. Jos skolos biudžetui (nesumokėti dividendai, mokesčiai) gali siekti 2 milijardus grivinų (78,3 mln. eurų).
Negana to, Valstybės saugumo tarnyba tikrina Dniepropetrovsko srities valdininkų ryšius su gauja, įtariama kontrabandos gabenimu per karo apimtą teritoriją, žmonių grobimu bei saugumo darbuotojo, sustabdžiusio kontrabandos krovinį, nužudymu Volnovachoje.
Įtariamas žudikas siejamas su batalionu „Dnipro“, kurį finansuoja I.Kolomoiskis.
Prezidentas parodė valią
„Visi šie įvykiai rodo viena: padėtis šalyje revoliucinė. Tai, kas įvyko, įmanoma tik nestabilumo sąlygomis.
Kita vertus, silpna ir išbalansuota Ukrainos valstybė išlaikė išbandymą I.Kolomoiskiu“, – taip padėtį įvertino Euroatlantinio bendradarbiavimo instituto analitikas ir politologas Volodymyras Horbachas.
Jo teigimu, Ukraina išgyvena oligarchinio valstybės modelio, suformuoto per pastaruosius 24 metus, krizę.
Pokyčiai vyksta visose srityse. Oligarchai jau negali pelnytis iš valstybės, kaip darė iki šiol, tačiau valstybė dar nėra pajėgi visiškai kontroliuoti oligarchų.
Ukrainoje vieningai pripažįstama, jog prezidentas P.Porošenka šiomis aplinkybėmis pademonstravo tvirtą stuburą ir valią.
Atleido gubernatorių. Pareikalavo iš energetikos bendrovių patalpų išprašyti ginkluotus asmenis. Pareiškė, jog net oligarchai negali turėti privačios kariuomenės. Todėl jų finansuojami daliniai taip pat bus įtraukti į šalies kariuomenę.
Nors parlamentui buvo skubiai pateiktos akcinių bendrovių įstatymo pataisos, sugrąžinančios ankstesnę tvarką, P.Porošenka pasirašė naujos redakcijos įstatymą ir nerodo jokių ketinimų nusileisti nei šantažui, nei bičiulių interesams.
„Pasiektas tam tikras lūžio taškas. Artimiausiu metu paaiškės, kuria kryptimi žengs Ukraina.
Galima oligarchų valdžios restauracija arba valstybės tvirtėjimas einant demokratijos keliu“, – kalbėjo ekspertas.
Įstatymų leidybos laboratorijos tarybos pirmininkas, žinomas politologas Ihoris Kohutas taip pat mano, jog dabar ypač svarbus momentas Ukrainai: „Turime galimybę. Galimybę iš esmės pakeisti situaciją. Tačiau džiaugtis dar gerokai per anksti. Tai – tik naujo karo pradžia. Tik laikas parodys, kiek valios iš tiesų turi parlamentas, prezidentas, vyriausybė.“
Savarankiškas žaidėjas
I.Kolomoiskis buvo laikomas tvirta parama politikams, atėjusiems į valdžią po Maidano revoliucijos. Jo dėka Dniepropetrovsko sritis išvengė Donbaso likimo.
Niekas neabejoja – šiandien jis yra viena įtakingiausių figūrų tiek versle, tiek politikoje ir turi sąjungininkų visose valdžios įstaigose.
Ar šios savaitės konfliktas gali turėti įtakos politinei pusiausvyrai Ukrainoje? Atsakydami į šį klausimą, šalies politikos analitikai teigė, jog I.Kolomoiskio parama pirmiausia prezidentui yra gerokai perlenkiama.
Greičiau jis yra savarankiškas politinės scenos veikėjas, siekiantis asmeninių tikslų ir bendradarbiaujantis tiek, kiek jam tai reikalinga. Kova dėl energetikos įmonių, nepaisant priemonių, yra akivaizdus to įrodymas.
Vienas tikslų – išlikti oligarchu ir tapti didžiausiu oligarchu, išstumiant iš šios pozicijos Rinatą Achmetovą. Manoma, jog I.Kolomoiskis tikėjosi sustiprinti savo pozicijas Donbase, atėjus laikui investuodamas į naujus aktyvus. Jam nepavyko. Kol kas. Jis susidūrė tiek su konkurentų, tiek su politikų pasipriešinimu.
Ką pažadėjo P.Porošenka?
Tačiau akivaizdu ir tai, jog prezidentui nenaudinga įsigyti galingą mirtiną priešą.
Todėl esminis klausimas – apie ką P.Porošenka ir I.Kolomoiskis kelias valandas meiliai kalbėjosi tą naktį, kai gubernatorius geranoriškai nusprendė parašyti atsistatydinimo pareiškimą?
Niekas to nežino. Tačiau spėja, kad daugiausia turėjo kalbėti oligarchas, turintis daug informacijos apie verslo ir dabartinių funkcionierių ryšius.
Taip pat spėjama, jog dėl taikos oligarchui turėjo būti pasiūlyta kažkas, kas jam yra svarbu. Tai galėtų būti susitarimas neeskaluoti energetikos bendrovių, kurių kontrolę oligarchas prarado, problemų. Arba pažadas pertvarkyti jų skolų struktūrą.
„Greičiausiai P.Porošenka vykdys įsipareigojimus, jeigu jų buvo. Dar vienas atviro karo frontas niekam nenaudingas“, – mano analitikai.
Mainais už tai I.Kolomoiskis turės laikytis naujų valdžios nustatomų taisyklių. Jeigu ryškiausias pastarųjų metų oligarchas sutiks žaisti pagal taisykles, tai bus ryškus pavyzdys, precedentas ir galiausiai tai reikš lūžį.
Lieka tikėtis, jog šiomis dienomis paviešinti I.Kolomoiskio grasinimai kautis iš jėgos pozicijų tebuvo desperatiška reakcija į faktą, jog padėtis Ukrainoje keičiasi.
Karo nauda – Rusijai
Tačiau kol kas neatmetamas ir visiškai kitoks įvykių scenarijus. Juolab kad užfiksuota nerimo keliančių ženklų.
Odesoje, kuri Ukrainai strategiškai svarbi, nebematyti I.Kolomoiskio išlaikomų būrių, kurie iki šiol malšindavo bet kokius antivalstybinius proveržius.
Analitikai pabrėžia, kad tokių privačių karinių būrių egzistavimas yra nuolatinė grėsmė, nes bet kada gali atsukti automatus į tą pusę, kurią nurodys jų finansuotojas.
I.Kolomoiskis remia ir valdo privačias karines pajėgas, kurios padeda Kijevui Rytų Ukrainoje kovoti su prorusiškais separatistais. Tikslus jų skaičius nėra žinomas.
Iš viso gali būti kelios dešimtys tūkstančių karių.
Valdžia taip pat demonstruoja raumenis.
Ukrainos milicija trečiadienį įžengė į televizijos transliuotą vyriausybės posėdį ir suėmė du aukšto rango Krizių valdymo tarnybos pareigūnus.
Politologai vieningai pažymi: antrasis, ekonominio karo, frontas Ukrainoje nenaudingas niekam. Jeigu senųjų įpročių įsikibę oligarchai jį pradės, laimėtojas bus tik vienas – separatistus visais būdais remianti Rusija.