Po to, kai buvo išgelbėta, W.Nebiat išsekusi nualpo ir buvo paguldyta į ligoninę dėl įtariamo plaučių uždegimo.
Po trijų dienų, išėjusi iš ligoninės ir susitiko su savo draugais ir bendrakeleiviais pabėgėliais – su jais kartu ji plaukė iš Eritrėjos į Europą. Vos tik juos pamačius moteris ėmė verkti. Ji džiaugėsi būdama gyva ir juos matydama, tačiau niekaip negalėjo suvokti, ką patyrė mėgindama sukurti sau geresnį gyvenimą.
„Aš tokia laiminga. Nesu tikra, ką mes darysime toliau, bet mes tikimės keliauti per Europą“, – sakė moteris.
W.Nebiat pradėjo planuoti šią kelionę prieš mėnesį. Jos šeima sumokėjo daugiau nei 10 tūkst. dolerių, kad jų dukra gautų galimybę pradėti naują ir geresnį gyvenimą Europoje. Wegasi tikslas buvo pasiekti Švediją.
W.Nebiat kelionę pradėjo Eritrėjos sostinėje Asmaroje, kur gyveno su tėvu Johannesu, motina Genet ir jaunesniu broliu.
Autobusu ji nukeliavo į šalies Vakarus, o tuomet pėsčiomis ėjo 70 km, kol pasiekė Sudano pasienį.
Ten ją automobiliu paėmė kontrabandininkai ir nuvežė į Sudano sostinę Chartumą. Iš ten ji, pasinaudodama padirbtu pasu, skrido į Stambulą.
Pasiekusi Turkiją ji nukeliavo į pajūrio miestą Marmarį, susitiko su beveik šimtu kitų migrantų ir įsėdo į medinę valtį turėjusią ją nugabenti į Graikijos salas, tačiau pakeliui ši transporto priemonė sudužo. Laimei, W.Nebiat buvo išgelbėta.
Pamačiusi savo nuotrauką, kuri apskriejo visą pasaulio žiniasklaidą, W.Nebiat išraudo. Ji neprisimena, kaip vietinis graikas ją ištraukė į krantą.
„Aš daug neprisimenu. Buvau vandenyje išsigandus, o tuomet atsidūriau čia. Man pasisekė. Aš turiu šeimą ir man pasisekė, kad man pavyko išgyventi“, – sakė W.Nebiat.
