„Radio Free Europe“ patektoje schemoje galima matyti, kiek žmonių neteko Sovietų Sąjungai priklausiusios valstybės Antrojo pasaulinio karo metais.
Bene labiausiai buvo nustekenta buvo Ukraina – Antrojo pasaulinio karo metais čia žuvo 6,85 mln. žmonių. 1,65 mln. žuvusiųjų buvo kariai, visos kitos aukos – civiliai, žuvę dėl karinių veiksmų ir nusikaltimų žmogiškumui.
Dideli aukų skaičiai matomi ir Baltijos valstybėse – Lietuvoje iš trijų kaimyninių šalių jie didžiausi. Mūsų šalis Antrojo pasaulinio karo metais neteko 375 tūkst. žmonių, Latvija – 260 tūkst., o Estija – 80 tūkst. Lietuvoje itin didelis civilių aukų skaičius – 350 tūkst. Į šį skaičių įeina ir Antrojo pasaulinio karo metais išžudyti žydai, kurių Lietuvoje Holokausto metais nužudyta virš 190 tūkst.
Nužudytųjų civilių skaičius, lyginant su žuvusių karių skaičiumi, didelis ir kitose dviejose Baltijos valstybėse. Tam neabejotinai įtakos turėjo nepriklausomybės karai. Pasipriešinimai okupantams.
Daug aukų Antrojo pasaulinio karo metai pareikalavo Baltarusijoje – beveik 2,29 mln. Čia žuvo 1,67mln. civilių ir 620 tūkst. karių.
Karių mirčių skaičius viršija žuvusių civilių skaičių tokiose valstybėse kaip Armėnija, Azerbaidžanas, Uzbekija, Turkmėnija, Kirgizija ir Gruzija. Iš šių valstybių didelė dalis žmonių buvo pašaukta į raudonąją armiją. Vis dėlto karo frontas buvo toli nuo šių valstybių, todėl išvengta didelio skaičiaus civilių aukų.
Pati Rusija prarado 13,95 mln. žmonių ir beveik po lygiai karių ir civilių – atitinkamai 6,75 mln. karių ir 7,2 mln. civilių.
Įdomu tai, kad, vertinant procentais, Lietuva ir Rusija prarado tokią pačią dalį savo populiacijos – 12,7 proc. gyventojų. Didesnę populiacijos dalį, net ketvirtadalį, prarado Baltarusija – net 25,3 proc. Daug netekčių buvo ir Ukrainoje, jos sudarė 16,3 proc. visos populiacijos.
