Po dienos žvejybos Airijos jūroje Paulas Murphy jau suko savo tralerį „Karen“ namo, kai laivas staiga sudrebėjęs sustojo. Vėl pajudėjęs laivas kažkodėl dideliu greičiu pradėjo plaukti atgal.
„Vos neapvirtome“, – prisimena P.Murphy. Jis įsitikinęs, kad žūklės tinklai užsikabino už povandeninio laivo. Greičiausiai rusų.
„Tai buvo lyg scena iš filmo „Nasrai“ („Jaws“), kai laivą ėmė tempti ryklys, – „The New York Times“ pasakojo P.Murphy, rodydamas elektroninę „Karen“ judėjimo trajektoriją vieną praėjusio mėnesio popietę. – Pamenate? O dabar padauginkite įspūdį iš šimto.“
80 tonų traleris, paprastai tinklais gaudantis krevetes, šįkart, regis, užkabino povandeninį laivą. Britų karališkojo laivyno ir NATO atstovai tvirtina, kad jų objektų tuo metu Airijos jūroje nebuvo, tad įtarimai krinta ant Rusijos.
Kremlius nuo konflikto Rytų Ukrainoje pradžios vis dažniau tikrina, kaip greitai vakariečiai sugebėtų reaguoti į tikrą karinę grėsmę, ypač ore ir po vandeniu.
Negana to, incidentas, kai laivas „Karen“ vos neapsivertė, buvo jau antras toks įvykis per mėnesį prie Didžiosios Britanijos krantų.
Atplaukia nekviesti svečiai
Tarp Londono ir Maskvos tvyrant įtampai, rusai vis dažniau erzina britus. Per pastaruosius mėnesius britai keliskart kėlė savo naikintuvus, kad jie perimtų Rusijos bombonešius prie Jungtinės Karalystės oro erdvės.
Po vieno tokio incidento vasarį Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas pareiškė įtariantis, kad „rusai bando kažką įrodyti“.
Incidentas su laivu „Karen“ ir NATO pratybos „Joint Warrior“ prie Didžiosios Britanijos krantų vyko tuo pat metu.
Atsitiktinumas ar ne, bet tądien, kai tralerio tinklai užkabino povandeninį laivą, Karališkasis laivynas buvo sutelkęs dėmesį į Lamanšo sąsiauryje netikėtai pasirodžiusį Rusijos eskadrinį minininką ir dar kelis laivus.
Panašių atvejų dar daugiau Baltijos jūroje – Rusijos povandeninis laivas pernai pasirodė prie pat Švedijos sostinės Stokholmo, o suomiai šį balandį turėjo panaudoti sprogmenis, kad nuvytų neprašytus svečius.
Tikrina vakariečių reakciją
Šiaurės Airijos žuvų produktų gamintojų asociacijos vadovas Dickas Jamesas teigė, kad toje vietoje Airijos jūroje, kur vos neapvirto P.Murphy traleris, per Šaltąjį karą knibždėjo daugybė povandeninių laivų. Teritorija netgi buvo vadinama Povandeninių laivų alėja.
„Man neramu, kad mes, regis, grįžtame į praeitį. Tikiuosi, kad negrįšime į devintąjį dešimtmetį“, – sakė D.Jamesas.
Savo ruožtu Karališkojo jungtinių tarnybų tyrimų instituto, kuris analizuoja saugumo padėtį Europoje, direktorius Malcomas Chalmersas įsitikinęs, kad panašių incidentų gali daugėti, nes iš Rusijos teritorinių vandenų dabar išplaukia kur kas daugiau povandeninių laivų nei anksčiau.
„Rusija padidino gynybos finansavimą ir dabar gali elgtis taip, kaip negalėjo praeityje. Daugiau pinigų, skirtų gynybai, atspindi agresyvesnę Kremliaus užsienio politiką“, – sakė M.Chalmersas.
Antai P.Murphy laivas „Karen“, kai jo tinklai užkabino povandeninį laivą, plaukė tarptautiniuose vandenyse, pusiaukelėje tarp Šiaurės Airijos rytinės pakrantės ir Meno salos.
„Rusai tikrina, kaip potencialūs priešai reaguoja į jų žaidimus. Jie mūsų link siunčia lėktuvus ir laivus, o tada žiūri, ką mes darome. Toks katės ir pelės žaidimas gana įprastas“, – teigė M.Chalmersas.
Išgelbėjo trūkęs lynas
Tiek NATO, tiek britų Karališkojo laivyno atstovai jau pareiškė, kad jų laivų Airijos jūroje incidento metu nebuvo.
O žuvų produktų gamintojų atstovas D.Jamesas pridūrė, kad Aljanso šalių povandeniniai laivai visada laikosi taisyklių ir iškyla į paviršių paisydami žvejų tralerių saugumo.
D.Jamesui pritartų ir škotas Angus MacLeodas, kito tralerio „Aquarius“ kapitonas. Vyras įsitikinęs, kad kovą į jo laivo tinklus irgi įsipainiojo povandeninis laivas.
„Tiesiog nenatūralu, kai tinklas pradeda judėti greičiau nei laivas. Tikrai veikė kažkoks mechanizmas. Laive buvome penkiese, kartu esame sukaupę 110 metų žvejojimo patirties, bet nieko panašaus nebuvome matę“, – pasakojo A.MacLeodas.
Žvejys teigė, kad „Aquarius“ plaukė keliolika mylių į šiaurę nuo atokios Luiso salos, ir dabar ragina Londoną ištirti panašius incidentus.
„Žvejo darbas ir taip rizikingas. Tikrai nereikia, kad aplink plaukiotų dar viena grėsmė“, – pabrėžė A.MacLeodas, nors Gynybos ministerijos pareigūnai kol kas nuo komentarų susilaiko.
„Aquarius“ tinklai nuo povandeninio objekto atsikabino gana greitai, tačiau „Karen“ buvo kilęs kur kas didesnis pavojus. Mat kai įgulos nariai pabandė atkabinti lynus, laikančius tinklus prie laivo, vienas jų įstrigo.
Kadangi tralerį tempė jau tik vienas lynas, laivas pradėjo virsti. P.Murphy teigimu, jo komanda nebūtų spėjusi net pagriebti gelbėjimosi liemenių.
„Maniau, kad viskas, – teigė 46 metų vyras, jūroje dirbantis jau ketvirtį amžiaus. – Esu buvęs skęstančiame laive, bet dažniausiai turi laiko sugalvoti, ką daryti, kaip gelbėtis.“
Žvejus išgelbėjo tik sėkmė. Įstrigęs lynas trūko – „Karen“ neapvirto.
„Lynas tiesiog nutrūko. Staiga viskas nutilo, ir mano laivas virto vandenyne tyliai plūduriuojančiu rąstu“, – prisimena P.Murphy. („The New York Times“, AP, LR)
NATO išvijo dešimtis Rusijos šnipų
Neslūgstant įtampai dėl situacijos Ukrainoje, NATO nutarė imtis veiksmų. Aljansas pirmiausia nutarė atnaujinti „karštąją liniją“, jungusią NATO būstinę Briuselyje su Rusijos kariuomenės vadovybe Maskvoje, o tada išspyrė kelias dešimtis įtariamų Rusijos šnipų.
„The Guardian“ pranešė, kad praėjusį mėnesį Aljanso vadovybė nutarė NATO nepriklausančių šalių atstovybėms išduoti ne daugiau kaip 30 akreditacijų. Naujoji tvarka palietė išimtinai Rusiją, kuri į Briuselį galėdavo siųsti kiek tik nori diplomatų.
Kremlius tvirtina, kad NATO būstinėje dirba tik 37 Rusijos piliečiai. Bet „The Guardian“ šaltiniai Aljanse tvirtina, kad delegaciją sudarė net 61 žmogus. Vadinasi, misija nuo šiol perpus kuklesnė.
NATO diplomatai skaičiuoja, kad būtent pusė rusų ir dirbdavo šnipais. Esą tik Rusijos ambasadorius NATO, jo pavaduotojas, sekretorius ir vairuotojas galėdavo vaikščioti būstinės koridoriais be specialios Aljanso kontržvalgybininkų palydos.
Tiesa, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas neigė, kad tvarka buvo pakeista vien dėl Rusijos: „Nutarėme įšaldyti bet kokį praktinį bendradarbiavimą su rusais, bet palikti kanalus politiniam ir kariniam dialogui. O tam tikrai užtenka 30 žmonių delegacijos.“
