Rusiškų raketų gamintojų pasiūlymas: numuškime dar vieną orlaivį

„Buk“ raketas gaminanti valstybinė Rusijos įmonė neseniai pareiškė, kad raketa turėjo būti paleista ukrainiečių. Dabar ši įmonė siūlo dar ir atkurti „Malaysian Airlines“ reiso MH17 lėktuvo sudužimą ir numušti dar vieną „Boeing 777“ orlaivį naudojant „Buk“ raketinę sistemą, rašo „The Guardian“.

„Buk“ sistemas gaminantis Rusijos valstybinis konglomeratas siūlo atkurti „Malaysia Airlines“ tragediją.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
„Buk“ sistemas gaminantis Rusijos valstybinis konglomeratas siūlo atkurti „Malaysia Airlines“ tragediją.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
„Buk“ sistemas gaminantis Rusijos valstybinis konglomeratas siūlo atkurti „Malaysia Airlines“ tragediją.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
„Buk“ sistemas gaminantis Rusijos valstybinis konglomeratas siūlo atkurti „Malaysia Airlines“ tragediją.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Beveik neabejojama, kad būtent tokios priešlėktuvinio komplekso „Buk“ raketa buvu numuštas „Malaysia airlines“ keleivinis lėktuvas.<br>RIA Novosti nuotr.
Beveik neabejojama, kad būtent tokios priešlėktuvinio komplekso „Buk“ raketa buvu numuštas „Malaysia airlines“ keleivinis lėktuvas.<br>RIA Novosti nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

lrytas.lt

Jun 3, 2015, 2:10 PM, atnaujinta Nov 24, 2017, 5:49 PM

Rusijos bendrovė „Almaz-Antey“, gaminanti raketų „žemė–oras“ sistemas „Buk“, antradienį pareiškė padariusi išvadą, kad praėjusių metų liepą oro bendrovės „Malaysian Airlines“ reiso MH17 laineris buvo numuštas senesnio modelio raketa, kuri nebenaudojama Rusijos kariuomenės, bet kurių dar esama Ukrainos arsenaluose.

„Buk“ sistemas gaminanti bendrovė taip pat užsimojo pakartoti katastrofą ir numušti dar vieną orlaivį. „Almaz-Antey“ atstovai teigia, kad toks eksperimentas padėtų įrodyti jos teiginius apie lėktuvo numušimą.

Šešėlį mėgina mesti ant Ukrainos

Beveik visi detalėmis paremti įrodymai atskleidžia, kad raketa buvo paleista iš separatistų kontroliuojamos teritorijos. Tačiau Rusija visą laiką neigė teikusi raketų paleidimo sistemas separatistams. Lygiai taip pat, kaip neigė teikusi karinę pagalbą, nors daugybė įrodymų rodė priešingai.

Per spaudos konferenciją Maskvoje antradienį „ Almaz-Antey“ pristatė „ekspertines išvadas“ dėl lėktuvo numušimo ir patvirtino, kad į orlaivį buvo paleista raketa iš „Buk“ sistemos.

Vis dėlto bendrovės atstovai teigė, kad laineris buvo numuštas senesnio modelio raketa, kuri nebenaudojama Rusijos kariuomenės, bet kurių dar esama Ukrainos arsenaluose.

Pasak „Almaz-Antej“ direktoriaus Jano Novikovo, Malaizijos lainerio pažaidos galėjo būti padarytos raketos, kurių esama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų arsenale, bet ne Rusijoje.

Rusai pakeitė katastrofos istoriją

J.Novikovas taip pat pasiūlė atkurti katastrofą ir numušti dar vieną lainerį „nepaisant to, kiek tai atsieis jo įmonei“. Esą jo valdoma kompanija galėtų pakviesti eksperimente dalyvauti ir tarptautinius stebėtojus.

„Greičiausiai jie nusipirktų seną, neveikiantį lėktuvą, priverstų jį skristi autopiloto režimu ir nušautų virš karinio poligono, – svarstė Rusijos gynybos analitikas Igoris Korotčenka.- Tokio eksperimento tikslas būtų rasti panašumus ir sulyginti žalą“.

„Almaz-Antey“ teigia patys ėmę vykdyti katastrofos tyrimus po to, kai buvo įtraukti į JAV ir ES sankcijų sąrašus kartu su kitomis bendrovėmis, turinčiomis ryšių su Rusijos veiksmais Ukrainoje.

Rusijos gynybos ministerija kiek anksčiau teigė, kad „Malaysia Airlines“ laineris esą buvo nušautas ukrainiečių naikintuvo, Kremliui pavaldžiose televizijose rodyta daugybė žmonių liudijimų, kurie teigė neva matę danguje antrą lėktuvą.

Nelikus abejonių, kad lėktuvas buvo numuštas raketa, paleista iš „Buk“ sistemos, tokia istorija netrukus pasikeitė.

Tikina surinkę pakankamai informacijos

Valstybinio Rusijos konsorciumo „Almaz-Antej“ generalinio direktoriaus patarėjas Michailas Malyševskis per spaudos konferenciją sakė, kad katastrofos priežasčių analizė buvo atlikta remiantis viešai prieinamomis lainerio nuolaužų nuotraukomis. Pasak jo, lėktuvo dalyse skeveldrų pramuštos skylės atitinka konkrečią „Buk“ raketą ir jos kovinę galvutę.

Skirtingų „Buk“ modelių raketų kovinės galvutės pripildytos šrapnelio, kurio dalelių pavidalas skiriasi.

Pasak „Almaz-Antej“ direktoriaus J.Novikovo, Malaizijos lainerio pažaidos galėjo būti padarytos raketos, kurių esama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų arsenale, bet ne Rusijoje.

Kompanijos atstovai esą pasinaudojo slapta informacija ir išsiaiškino, kam priklausė senesnio modelio raketos. Nors jie tikino nenorintys spekuliuoti ir kažko kaltinti, tačiau pabrėžė, kad senesnes raketas naudojo tik Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Jų Ukraina esą turėjo 991, o „Almaz-Antej“ vykdė jų priežiūrą 2005-aisiais.

Įrodymai apie separatistų sistemas

Spaudos konferencijoje įmonės atstovai teikėsi atsakyti tik į patogius ir draugiškus klausimus. Nebuvo įmanoma paklausti, kiek „Buk“ sistemų yra Rusijoje, įskaitant nurašytas ir nebenaudojamas sistemas.

Reporteriai iš agentūros „Associated Press“ teigė matę „Buk“ sistemą separatistų kontroliuojamame regione tą pačią dieną, kai buvo nušautas „Malaysia Airlines“ orlaivis. Be to, buvo paviešinta ne viena nuotrauka, kurioje matoma, kaip raketų paleidimo sistema gabenama per sukilėlių užimtą regioną.

Netoli katastrofos vietos esančiame Torezo mieste vietiniai liudijo matę pravažiuojančią „Buk“ sistemą. Kelios dienos po atakos separatistų vadas Andrejus Chodakovskis pripažino, kad prorusiški kovotojai turėjo „Buk“ sistemą, kuri greičiausiai atkeliavo iš Rusijos. Tiesa, vėliau savo žodžius A.Chodakovskis atsiėmė.

Daugybė tyrimų, atliktų naudojant nuotraukas ir stebėjimo duomenis, rodė, kad raketa buvo paleista netoli Snižnės miesto. Vis dėlto „Almaz-Antey’“ vadovai tikino, kad raketa turėjo būti paleista iš tolimesnio taško, netoli kaimelio prie fronto linijos. Tiesa, tuo metu ši teritorija priklausė separatistams.

Štai todėl nėra aišku, kodėl „Almaz-Antey“ norėjo atkurti incidentą ir ką toks eksperimentas įrodytų. Tai gali reikšti, kad rusai rengiasi pripažinti, kad lėktuvą numušė separatistai, bet raketinė sistema buvo gauta ne iš Rusijos, bet pagrobta iš ukrainiečių.

Parengė Jorūnė Kazlauskaitė

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.