Filosofas S. Žižekas gina graikus: „Europai reikia pabusti“

Graikijos ir Europos Sąjungos pokalbis – tartum išprievartavimo aukos ir nerūpestingo policininko arba gabaus studento ir arogantiško profesoriaus. Taip dabartinę padėtį apibūdina Slovėnijos filosofas ir kultūros kritikas Slavojus Žižekas. Europos Sąjungos vadovai tvirtina, kad Graikija elgiasi neatsakingai ir keliauja į pražūtį, tuo tarpu S.Žižekas mano, kad pati Europa su graikais elgiasi neteisingai.

Garsus filosofas S.Žižekas asmeniškai pažįsta Graikijos premjerą A.Tsiprą.<br>ViDA Press nuotr.
Garsus filosofas S.Žižekas asmeniškai pažįsta Graikijos premjerą A.Tsiprą.<br>ViDA Press nuotr.
Anot S.Žižeko, ES ir Graikija kalba tarsi skirtingomis kalbomis.<br>AFP nuotr.
Anot S.Žižeko, ES ir Graikija kalba tarsi skirtingomis kalbomis.<br>AFP nuotr.
Anot S.Žižeko, ES ir Graikija kalba tarsi skirtingomis kalbomis.<br>AFP nuotr.
Anot S.Žižeko, ES ir Graikija kalba tarsi skirtingomis kalbomis.<br>AFP nuotr.
S.Žižekas<br>Wikipedia nuotr.
S.Žižekas<br>Wikipedia nuotr.
Garsus filosofas S.Žižekas asmeniškai pažįsta Graikijos premjerą A.Tsiprą.<br>ViDA Press nuotr.
Garsus filosofas S.Žižekas asmeniškai pažįsta Graikijos premjerą A.Tsiprą.<br>ViDA Press nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

lrytas.lt

Jul 7, 2015, 6:47 PM, atnaujinta Oct 27, 2017, 12:05 PM

„Netikėtai stiprus „ne“ Graikijos referendume buvo istorinis balsavimas, išlietas beviltiškoje situacijoje. Savo darbuose aš dažnai miniu gerai žinomą paskutinio sovietmečio dešimtmečio juoką apie Rabinovičių – žydą, kuris nori emigruoti.

Biurokratas migracijos tarnyboje jo paklausia kodėl, o šis atsako: „Yra dvi priežastys. Pirma ta, kad bijau, jog Sovietų Sąjungoje komunistai praras galią. O nauja valdžia visą kaltę už komunistų nusikaltimus suvers mums – žydams. Ir vėl vyks žydų pogromai.“

„Bet, – pertraukia jį biurokratas. – Tai gryniausia nesąmonė. Sovietų Sąjungoje niekas negali pasikeisti. Komunistų galia gyvuos amžinai!“

„Na, – ramiai jam atsako Rabinovičius. – O tai yra mano antroji priežastis.“

Man pasakojo, kad nauja šio anekdoto versija dabar pasakojama Atėnuose.

Jaunas graikas apsilanko Australijos konsulate Atėnuose ir paprašo darbo vizos.

„Kodėl tu nori palikti Graikiją?“ – klausia pareigūnas.

„Dėl dviejų priežasčių, – atsako graikas. – Pirmiausia esu susirūpinęs, kad Graikija paliks Europos Sąjungą, o tai lems skurdą ir chaosą šalyje.“

„Bet, – įsiterpia pareigūnas. – Tai gryniausia nesąmonė. Graikija liks ES ir paklus finansinei disciplinai!“

„Na, – ramiai atsako graikas. – O tai yra mano antroji priežastis.“

Perfrazuojant Staliną: ar abu pasirinkimai yra blogesni?

Atėjo metas pasitraukti nuo bereikšmių debatų apie galimas klaidas ir Graikijos vyriausybės klaidingus vertinimus. Ant kortos dabar pastatyta pernelyg daug.

Vis dar vykstančiose Graikijos ir ES administracijos derybose kompromiso formulė galiausiai lieka nepastebėta.Tai yra simptomiška, nes visiškai neliečia finansinių klausimų.

ES įprastai kaltina graikus kalbant tik abstrakčiai, pateikiant miglotus pažadus be konkrečių detalių. Tuo tarpu graikai kaltina ES siekiant kontroliuoti net smulkiausias detales ir primetant Graikijai dar griežtesnes sąlygas nei buvusios vyriausybės.

Tačiau už šių priekaištų slypi dar vienas, daug gilesnis konfliktas. Graikijos premjeras Aleksis Tsipras neseniai pažymėjo, kad, jei susitiktų vakarienei su Angela Merkel vieni, jie surastų išeitį per dvi valandas.

Jis norėjo pasakyti, kad A.Merkel ir jis, du politikai, laikytų nesutarimą politiniu klausimu, kitaip nei technokratai administratoriai, tokie kaip Euro grupės prezidentas Jeroenas Dijsselbloemas.

Jei visoje šioje istorijoje yra simbolinis blogiukas, tai – J.Dijsselbloemas, kurio moto: „Jei leisiuosi į ideologinę dalykų pusę, nieko nepasieksiu.“

Tai priveda mus prie dalyko esmės: A.Tsipras ir Yanis Varoufakis, buvęs finansų ministras, kuris atsistatydino liepos 6-ąją, kalba taip, lyg būtų atviro politinio proceso dalis, kuriame sprendimai galiausiai yra „ideologiniai“ (grįsti normatyvinėmis nuostatomis).

Tuo tarpu ES technokratai kalba tarsi tai būtų detalios reguliavimo priemonės. Kai graikai atmeta šį požiūrį ir iškelia svarbesnius politinius klausimus, jie kaltinami melu, konkrečių sprendimų vengimu ir panašiai.

Akivaizdu, kad tiesa – graikų pusėje: ideologinės pusės neigimas, kurį gina J.Dijsselbloemas, yra pati gryniausia ideologija. Ji užsimaskuoja (apgaulingai pristato) kaip grynai ekspertinės reguliavimo priemonės, kurios iš tikrųjų yra įsitvirtinusios politiniuose ideologiniuose sprendimuose.

Dėl šios asimetrijos „dialogas“ tarp A.Tsipro arba Y.Varoufakio ir jų partnerių ES dažnai atrodo it dialogas tarp jauno studento, norinčio rimtų debatų pagrindiniais klausimais, ir arogantiško profesoriaus, kuris savo žeminamais atsakymais ignoruoja problemą ir koneveikia studentą dėl techninių detalių („Tu nesuformulavai teisingai! Tu neįvertinai šios taisyklės!“).

Tai netgi primena dialogą tarp išprievartavimo aukos, kuri desperatiškai pasakoja, kas atsitiko, ir policininko, kuris nuolat pertraukia auką reikalaudamas administracinių detalių.

Šis perėjimas nuo politikos prie neutralių ekspertų administracijos apibūdina visą mūsų politinį procesą: strateginiai sprendimai, paremti galia, yra vis labiau maskuojami administracinių taisyklių, paremtų neutralių ekspertų žiniomis. Jie vis dažniau aptariami slaptai ir įgyvendinami be demokratinio pasitarimo.

Besitęsianti kova yra kartu ir kova su Europos ekonomine ir politine „Leitkultur“ (vedamąja kultūra). ES valdžia palaiko technokratinį status quo, kuris dešimtmečius palaikė Europos inerciją.

Savo knygoje „Pastabos apie kultūros apibrėžimą“ Thomas Stearnsas Eliotas pažymėjo, kad yra akimirkų, kai vienintelis pasirinkimas yra tarp erezijos ir netikėjimo. Tai yra, kai vienintelis būdas išsaugoti religiją – atsiskirti nuo jos pagrindinio kūno.

Tokia yra mūsų pozicija Europos atžvilgiu šiandien: tik nauja „erezija“ (kurią šiuo metu reprezentuoja „Syriza“) gali išgelbėti tai, ką verta saugoti Europos pavelde: demokratiją, pasitikėjimą žmonėmis, egalitarinį solidarumą.

Europa, kuri laimėtų, jei pergudrautų „Syrizą“, yra „Europa su Azijos vertybėmis“ (tai, žinoma, nieko bendra neturi su pačia Azija, bet su aiškiu šiandieniniu kapitalizmo siekiu sustabdyti demokratiją)“, – taip savo straipsnyje žurnale „New Statesman“ rašo S.Žižekas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.