Kai ketvirtadienį Varšuvoje prisiekė naujasis prezidentas Andrzejus Duda, Lenkijos spaudoje mirgėte mirgėjo svarstymai, kokia bus jo kadencija.
Tačiau visi politiniai žurnalai kažkodėl pamiršo pasitraukiantį vadovą, rašo „Lietuvos rytas“.
63 metų B.Komorowskis savo sėkmingą kadenciją baigė nuleidęs galvą.
Po kone absurdiškai pralaimėtų rinkimų jo pavardė tautiečiams pradėjo asocijuotis su nevykėliu, pametusiu laimingą loterijos bilietą.
Tačiau skaudžiausia buvusiam prezidentui turėtų būti tai, kad net ir jo kandidatūrą 2010 metais iškėlusi Piliečių platformos partija (PPP) pradėjo nuo jo atsiriboti.
Patikėjęs apklausų duomenimis, kad jo populiarumas kelis kartus didesnis nei kitų kandidatų, B.Komorowskis surengė itin vangią rinkimų kampaniją, o vėliau už tai ir sumokėjo – gėdingai pralaimėjo.
Kad B.Komorowskis buvo įtikėjęs garantuotai pasiliksiąs antrajai kadencijai, liudija ir tai, kad savo butą Varšuvoje išnuomojo dešimtmečiui.
Kadangi už sutarties nutraukimą numatyta didžiulė bauda, B.Komorowskis dabar buvo priverstas ieškotis kito buto, o tai jį su žmona dar labiau prislėgė.
Nenusisekė rinkimų kampanija
Dienraščio „Rzeczpospolita“ užsakytoje apklausoje B.Komorowskį tautiečiai įvardijo blogesniu už tris jo pirmtakus – Aleksandrą Kwasniewskį, Lechą Kaczynskį ir Lechą Walęsą.
Geresnis jis esą buvo tik už paskutinį sovietinės Lenkijos vadovą – generolą Wojciechą Jaruzelskį.
Net 51 proc. lenkų B.Komorowskio prezidentavimą dabar vadina prastu.
Tačiau tinklalapio „naTemat“ apžvalgininkas Kamilis Sikora teigia, kad toks įvertinimas nėra objektyvus – jį iškreipia dar švieži prisiminimai apie rinkimų kampaniją.
Esą reikėtų atskirai vertinti B.Komorowskio nuveiktą darbą per penkerius metus ir jo elgesį per rinkimų kampaniją.
Prieš rinkimus jis esą elgėsi neleistinai aplaidžiai ir arogantiškai. Bet penkeri darbo metai buvo geri. Tai rodo ir faktas, kad dar prieš 12 mėnesių B.Komorowskį teigiamai vertino net keturi penktadaliai tautiečių.
Stebina tai, kad šis rinkėjų pasitikėjimas ištirpo vos per pusmetį. Prezidentą ėmė vis labiau užgožti aktyvi ir agresyvi A.Dudos kampanija.
Istorikas ir žurnalistas Jacekas Komaras „Lietuvos rytui“ teigė, kad rinkimų kampanijos metu B.Komorowskis tarsi užmigo ir leido savo konkurentui daryti ką nori.
Anot eksperto, buvęs prezidentas ne tik pralaimėjo rinkimus, bet ir prarado visuomenės pasitikėjimą.
„Žmonės pamatė, kad jis visiškai sutriko, jam atrodė, jog jis yra geras prezidentas ir visi turi automatiškai už jį balsuoti. O opozicijos kandidatas A.Duda buvo ištrauktas kaip triušis iš skrybėlės, ir B.Komorowskis nebeturėjo jokių šansų“, – juokėsi J.Komaras.
Anot istoriko ir žurnalisto, rinkėjai mėgsta tvirtos rankos kandidatus į prezidentus, kurie moka aiškiai kalbėti, sakyti, ko nori, ir kritikuoti kitus.
„Žmonės reaguoja į tai. Jie pamatė, kad B.Komorowskis agresyvioje situacijoje niekaip nerado sau vietos.
Būdamas prezidentas jis turėjo patogų koalicijos palaikymą ir pamiršo, ką reiškia kautis“, – apgailestavo J.Komaras.
Ramus ir stabilus vadovas
Nors ekspertai pripažįsta, kad keli pastarieji nesėkmių mėnesiai nulėmė tai, kaip bus prisimenami B.Komorowskio metai prezidento poste, visa kadencija sulaukia geresnių vertinimų.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas pabrėžė, kad lenkai B.Komorowskio kadenciją atsimins kaip ramų ir stabilų periodą.
Nors Lenkijos prezidento vaidmuo yra ribotas, vis dėlto, priešingai nei, pavyzdžiui, Latvijoje arba Estijoje, rengiami tiesioginiai jo rinkimai.
Tai suteikia ir didesnį politinį svorį, ir svaresnį mandatą.
„Tokiais atvejais ne tik konstitucija ir įstatymai apibrėžia galias, bet ir daug kas priklauso nuo konkrečios asmenybės“, – teigė R.Vilpišauskas. Anot politologo, B.Komorowskis buvo ramesnė asmenybė nei, pavyzdžiui, L.Kaczynskis ar A.Kwasniewskis, todėl ir nepasinaudojo visomis savo galimybėmis.
„Manau, kad jis buvo net pernelyg akademiškas tokiai pozicijai. Akademiškas buvo ir jo bendravimo stilius, ir jo paties interesai.
Jis domisi istoriniais, bendraisiais filosofiniais dalykais, todėl konkretūs politiniai probleminiai klausimai jam buvo svetimesni“, – tvirtino R.Vilpišauskas.
Ekspertas taip pat pažymėjo, kad būtent valdant B.Komorowskiui dėl Rusijos veiksmų paaštrėjo saugumo situacija Rytų Europos regione. Į tai neišvengiamai turėjo reaguoti ir prezidentas, ir Lenkijos vyriausybė.
„Lenkijos institucijų reakcija buvo pakankamai adekvati ir tiek darbas su partneriais NATO, tiek kita vieša veikla reaguojant į situaciją buvo tinkama“, – teigiamą prezidento darbo vertinimą pateikė R.Vilpišauskas.
Panašų stabilumą B.Komorowskio kadencijoje įžvelgia ir J.Komaras.
Esą prezidentas žvelgė į priekį ir žinojo, ko reikia Lenkijai.
„Dar prieš Ukrainos krizę jis puikiai matė, kad reikia stiprinti Lenkijos kariuomenę – ją modernizuoti, didinti pajėgumus.
Taip, kai kurie apžvalgininkai primena, kad jis prieš tai buvo gynybos ministras, todėl kariuomenė yra beveik jo hobis“, – „Lietuvos rytui“ sakė žurnalistas.
Nei vaizduotės, nei ugnelės
Tiesa, Lenkijos politikos ekspertai B.Komorowskį įvertina griežčiau – primindami, kaip jis atėjo į valdžią.
Antai žurnalo „Newsweek“ apžvalgininkas Rafalas Kalukinas B.Komorowskį pavadino pačiu silpniausiu ir nuobodžiausiu prezidentu.
R.Kalukinas priminė, jog B.Komorowskį į prezidentus PPP iškėlė vien tam, kad užblokuotų opozicinės Teisės ir teisingumo partijos (TTP) vadovo Jaroslawo Kaczynskio išrinkimą šalies vadovu.
PPP gąsdino, esą TTP lyderis turi diktatoriškų savybių ir pradės diskriminuoti opozicines partijas, nepatinkančius verslininkus, buvusius komunistus. Neva taip skiltų visuomenė.
J.Kaczynskis iki šiol yra laikomas bene gudriausiu politiniu strategu šalyje, tačiau kartu garsėja itin sudėtingu charakteriu, kuris ypač išryškėjo po jo brolio dvynio prezidento Lecho žūties per lėktuvo katastrofą.
Su J.Kaczynskiu dėl prezidento posto 2010-aisiais ketino varžytis PPP lyderis, tuometis premjeras Donaldas Tuskas.
Tačiau kilęs skandalas dėl azartinių žaidimų lobizmo tokius planus sužlugdė.
Dėl to PPP nebeliko nieko kita kaip į prezidentus siūlyti B.Komorowskį, nors jis negarsėjo iškalba ar populiarumu ir net partijoje nebuvo priskiriamas prie jos lyderių.
Tiesa, B.Komorowskis turėjo kitų pliusų, galėjusių padėti įveikti J.Kaczynskį.
Pastarasis buvo viengungis ir sovietmečiu laikėsi nuošaliai nuo kovingos opozicijos. Savo ruožtu B.Komorowskis netgi buvo įkalintas už opozicinę veiklą.
Be to, jis augino penkis vaikus ir buvo labai religingas, todėl sugebėjo patikti net konservatyvesniems lenkams.
„Ir vis dėlto nors B.Komorowskio valdymas lyg ir atitiko visus standartus, jis buvo pats nuobodžiausias Lenkijos prezidentas. Per savo kadenciją jis netapo nei intelektualiniu, nei idėjiniu autoritetu, buvo pasyvus ir vidaus, ir užsienio politikoje“, – rašė R.Kalukinas.
Panašiai B.Komorowskio valdymą apibūdino ir žurnalo „wSieci“ apžvalgininkas Piotras Zaremba – jis pareiškė, kad prezidentui trūko vaizduotės ir ugnelės.
Opozicinė TTP B.Komorowskį pavadino prezidentūros šviestuvų prižiūrėtoju – jam esą svarbiau buvo kalbos apie medžioklę ir žmonos ruošiamą vakarienę.
VU TSPMI doktorantui Marijušui Antonovičiui irgi susidarė įspūdis, kad B.Komorowskis atliko PPP vyriausybių aptarnavimo funkcijas – turėjo tik pasirašyti Seimo priimtus įstatymus ir pritarti ministrų kabineto politikai.
„B.Komorowskis taip pat nepasiūlė jokių rimtesnių įstatymų projektų ar kampanijų, todėl Lenkijos žmonės jį prisimins kaip silpną ir asmeninio žavesio stokojusį prezidentą, kuris nebuvo stipri asmenybė“, – „Lietuvos rytui“ teigė politologas.
Svaidėsi nevykusiais juokeliais
Negana to, Lenkijos žiniasklaidoje B.Komorowskiui prigijo girininko ir kaimo klebono pravardės – jų atsikratyti nepadėjo netgi sprendimas nusiskusti ūsus.
Apžvalgininkai juokavo, kad kalbant B.Komorowskiui galima trumpai numigti.
Apie jokį ankstesnį prezidentą nebuvo sukurta tiek anekdotų ir karikatūrų. Žinoma, dalį pašaipų kurstė politiniai priešininkai, tačiau nemažai patyčių prieštaringu elgesiu išprovokavo ir pats prezidentas.
Pavyzdžiui, B.Komorowskis ne kartą piktino lenkus įpročiu dalintis lėkštais anekdotais.
Pasakodamas apie savo viešnagę Danijoje B.Komorowskis šios šalies moteris palygino su banginiais. Per pokalbį su JAV prezidentu Baracku Obama pajuokavo, kad būtina domėtis, ar žmona ištikima.
Priimdamas Vokietijos kanclerę Angelą Merkel B.Komorowskis tarsi prasčiokas pirmas atsisėdo prie stalo.
O per viešnagę Japonijoje fotografuodamas užsilipo ant parlamento pirmininko kėdės ir garsiai Nacionalinio saugumo biuro vadovą Stanislawą Koziejų pašaukė lyg japonų karžygį: „Ateik, šiogūne!“
Galiausiai kalbėdamas apie Lietuvos ir Lenkijos santykius B.Komorowskis yra sakęs, kad „lietuviška ožka prie jokio vežimo neateis“.
Dalis apžvalgininkų tokius žodžius įvertino kaip Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pažeminimą.
Su Vilniumi santykiai negerėjo
B.Komorowskį išrinkus prezidentu Lietuvoje daug kas tikėjosi, kad dvišaliai santykiai pagerės, nes buvęs prezidentas nuolat pabrėždavo lietuvišką savo protėvių kilmę.
Vis dėlto tokie lūkesčiai nebuvo pateisinti.
Kaip liudija sociologinės apklausos, lietuvių, kurie kaimynus vertina teigiamai, skaičius ne padidėjo, o kaip tik gerokai sumažėjo.
B.Komorowskis nepasiūlė jokios idėjos, kaip išspręsti nesutarimus ir suartinti tautas. Jis tik kartojo užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio dainelę, kad dėl visų problemų yra kaltas Vilnius.
Prezidentas beveik neužsimindavo apie Lenkijos lietuvių problemas, o minėdavo vien Lietuvos lenkų priekaištus.
B.Komorowskis nepasikuklino net demonstruoti nepagarbos mūsų šalies vadovams, kai per vizitą į Lietuvą pirmiausia susitiko su lenkų bendruomene, o ne valstybės vadovais.
Pirmą vizitą kaip prezidentas Baltijos valstybėse B.Komorowskis pradėjo ne nuo Lietuvos, o nuo Latvijos. Ten apsilankęs gyrė Latvijos vykdomą mažumų politiką, o peikė Lietuvos.
Rodos, jis pamiršo, kad Latvijoje mažumos irgi negali originaliai rašyti nei pavardžių, nei gatvių pavadinimų, nei vietovių nuorodų.
Tiesa, B.Komorowskis su žmona Anna į Lietuvą atvyko pirmųjų atostogų. 2010-ųjų rugpjūtį sutuoktiniai ilsėjosi Nidoje – ne kokiame nors prabangiame viešbutyje, o trijų žvaigždučių poilsio namų „Nidos pušynas“ viloje.
Kaip „Lietuvos rytui“ tada pasakojo tuometis Neringos meras Vigantas Giedraitis, svečiai niekuo neišsiskyrė iš kitų vasarotojų: „Jie deginosi, maudėsi Nidos paplūdimyje ir važinėjo dviračių takais. Manau, kad kai kurie žmonės Lenkijos prezidento gatvėje net neatpažino.“
Lietuva tapo nebeįdomi
Savo ruožtu R.Vilpišauskas pažymėjo, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai B.Komorowskio kadencijos metu pernelyg nesikeitė.
Anot politikos eksperto, dvišaliai Lietuvos ir Lenkijos santykiai blogėti ėmė dar tada, kai Varšuvoje pradėjo dirbti vyriausybė, kurioje užsienio reikalų ministras buvo R.Sikorskis.
„Būtent pradėjus dirbti jam Lenkija ėmė save laikyti viena svarbiausių Europos valstybių ir aktyviai palaikė tolesnę integraciją. Tai buvo gana reikšmingas posūkis nuo anksčiau švelniai euroskeptiškos ar atsargios brolių Kaczynskių politikos ES atžvilgiu“, – atkreipė dėmesį R.Vilpišauskas.
J.Komaras irgi pabrėžė: Lenkija, nors ir mažiau bendradarbiavo su Baltijos šalimis, B.Komorowskio valdymo metu tapo ryškesnė veikėja Vakarų politikoje.
„Nors opozicija smarkiai pyko, kad Lenkijos užsienio politika pasidavė Vokietijos įtakai ir pamiršo Rytus, teigiamai vertinu jo užsienio politiką.
Su premjeru D.Tusku prezidentas nuveikė labai daug.
Vis dažniau pradėta kalbėti, kad Lenkija yra stabili JAV ir ES partnerė, o dėl to šalis įgijo didesnį Vakarų pasitikėjimą“, – džiaugėsi J.Komaras.
Jo teigimu, Lietuva lenkams tapo nebe tokia įdomi, o ir iš Lietuvos pusės tuo metu nebuvo daug atsakomųjų veiksmų.
Šalinasi ir partija
Santykių su Lietuva klausimas tikrai nebus svarbus ir per Seimo rinkimus, kurie Lenkijoje vyks spalį.
Varšuva dabar kalba, kad PPP vadovybė neoficialiai nurodė nekviesti B.Komorowskio į jokius rinkimų renginius ir neminėti jo pavardės per reklaminę agitaciją.
Tokia PPP reakcija nė nestebintų – B.Komorowskis per prezidento rinkimus ignoravo savo partijos narių patarimus.
Tačiau lenkų nusivylimą kadenciją baigusiu prezidentu galima laikyti didesnių politinių pokyčių ženklu.
Šaliai pabodo liberalus PPP valdymas, todėl šį pyktį pirmiausia turėjo atsiimti būtent partijos deleguotas prezidentas.
Pasak M.Antonovičiaus, B.Komorowskį būtų galima laikyti pirmąja lenkų nusivylimo PPP bangos nušluota auka.
„PPP pažadai imtis reformų liko neįgyvendinti, jos politikai įsivėlė į korupcijos skandalus, nebuvo išspręsta daug susikaupusių problemų, priimta nemažai nepopuliarių sprendimų.
Rinkėjai nepasitikėjo ir B.Komorowskiu, kurį siejo su šia politine jėga“, – „Lietuvos rytui“ sakė VU TSPMI doktorantas.
Anot M.Antonovičiaus, netekusi prezidento posto PPP tikrai turės sunkumų iki spalį vyksiančių rinkimų, nes A.Duda bandys pateikti Seimui keletą įstatymo projektų, kurie yra nepalankūs valdančiajai partijai, ir taip ją diskredituoti.
„Be to, ir rinkimuose PPP perspektyvos prastos.
Šiuo metu partijos reitingai siekia apie 25 proc., bet toliau vyksta atvira kova partijos viduje, stinga naujų lyderių“, – aiškino politologas.
Visada pabrėžia savo lietuviškas šaknis
B.Komorowskio tėvas Zygmuntas vaikystėje augo, gyveno ir mokėsi Kavoliškio dvare netoli Rokiškio.
Grafų Komorowskių giminė šiame dvare gyveno jau nuo XVII a. pradžios, mokėjo lietuvių kalbą, valdė daug žemės ir saldainių fabriką (nuotr.). Prieš Antrąjį pasaulinį karą Komorowskiai pasitraukė į Vakarus ir daugiau nebegrįžo.
Prieš dvejus metus Varšuvos spaudai B.Komorowskis prisipažino, kad jo tėvas buvo majoro Zygmunto Szendzielarzo-Lupaszkos vadovauto partizanų būrio Armijos Krajovos narys.
Prezidentas tada paragino rodyti didesnę pagarbą partizanams. Tačiau jis neatskleidė ir savo požiūrio į majoro Lupazskos, surengusio nekaltų kaimiečių žudynes Dubingiuose, nusikaltimus ir nepaaiškino, ar juose dalyvavo Zygmuntas Komorowskis.
Į Lietuvą jis atvyko jau pirmaisiais savo kadencijos metais, tačiau ne su oficialiu vizitu, o atostogauti. Prezidentas beveik slapta viešėjo Nidoje, kur trumpai buvo susitikęs ir su D.Grybauskaite.
Birželio pabaigoje vieną paskutinių savo vizitų B.Komorowskis taip pat surengė į Kauną, kur buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro laipsniu.
