Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai antradienį patvirtino planą dėl migrantų kvotų. Europos šalys pasidalys 120 tūkst. iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos atvykusių žmonių, kurie dabar susitelkę Bendrijos valstybių pietuose.
Plačiau apie ES vidaus reikalų ministrų patvirtintą susitarimą skaitykite čia.
Dauguma žmonių Rytų bei Vidurio Europos valstybėse nerimauja, kaip migrantams seksis integruotis, ką lems jų atvykimas.
Tuo tarpu Europos centrinio banko (ECB) vadovas Vitoras Constancio įsitikinęs, kad migrantai žemyną gali išgelbėti nuo demografinės savižudybės.
Sudėtingos demografinės problemos
Senajame žemyne gimstamumas mažėja, o Europos visuomenė sensta. Ne išimtis ir Lietuva: šalies visuomenė, EUROSTAT demografiniais duomenimis, laikoma viena sparčiausiai senstančių visuomenių visoje ES.
Skaičiuojama, kai iki 2050-ųjų 28 proc. ES visuomenės jau bus pasiekę pensinį amžių arba priartėję prie jo, nes mažėjant dirbančiųjų pensinį amžių gali tekti vėl ilginti.
Vokietijoje, Graikijoje, Portugalijoje, Slovakijoje ir Ispanijoje pensinio amžiaus žmonės sudarys beveik trečdalį visos populiacijos – dabar šis skaičius siekia 20 proc.
EUROSTAT duomenimis, Lietuvoje pensinio amžiaus žmonių 2050-aisiais gali padaugėti 10 proc., jie sudarytų 28 proc. šalies gyventojų.
Kas pasirūpins Europos pensininkais?
Anot ECB vadovo, šią demografinę problemą, stabdančią Europos ekonomikos augimą ir ilgainiui lemsiančią darbo jėgos sumažėjimą, gali padėti išspręsti čia atvykstantys migrantai.
„Tai – labai opi problema, nes jau daugybę metų Europa klimpsta į kolektyvinę demografinę savižudybę, – kalbėjo V.Constancio. – Kad pakeistume demografinius rodiklius, neužtenka skatinti gimstamumo. Tai reikia daryti ir per imigraciją. Jei ne, mes sukursime didžiulių sunkumų ekonominiam augimui ir ateities kartų gerovei.“
Kaip rašo „Bloomberg View“, išaugusi migracija į Europą – galimas išsigelbėjimas žemyno ekonomikai.
Į žemyną daugiausia traukia jauni darbingo amžiaus žmonės, kurie, gerai integruoti į visuomenę ir darbo rinką, kurtų pridėtinę vertę ir padėtų pasirūpinti pensininkais.
Sunkiau randa darbą
Vis dėlto dėl neigiamų visuomenės nuostatų atvykėliams dažnai tampa sunkiau rasti darbą nei vietiniams.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje dirba 78 proc. darbingo amžiaus prancūzų. Tuo tarpu už ES ribų gimę piliečiai darbus randa sunkiau – dirba 68,7 proc. šios visuomenės grupės.
Tiesa, ES mastu šie skaičiai panašūs: dirba 76,6 proc. europiečių ir 73,5 ne Europoje gimusių imigrantų.
Migrantams darbus susirasti sudėtingiau dėl kelių priežasčių: vietinės kalbos nemokėjimo, nepalankių darbo įstatymų ar ksenofobiškų darbdavių.
Dažnai baiminamasi, kad migrantai taps našta ir išmokų gavėjais, tačiau politikos analitikai teigia: žmonės, kurie keliauja per pusę pasaulio alkani, su sauja pinigų ir mažais vaikais ant rankų, griebsis kiekvienos jiems suteiktos galimybės, kad pagerintų savo gyvenimą.