Sekso simbolis kyla į mūšį su Bažnyčia

Lenkijos sekso simboliu vadinama populiari 31 metų dainininkė Dorota Rabczewska, labiau žinoma kaip Doda, netikėtai pasižymėjo ne scenoje. Moteris tapo kovos už žodžio laisvę vėliavneše.

D.Rabczewska įsitikinusi, kad žodžio laisvė svarbesnė nei tikinčiųjų jausmai, kuriuos ji esą įžeidė savo pareiškimu apie Bibliją.<br>AP nuotr.
D.Rabczewska įsitikinusi, kad žodžio laisvė svarbesnė nei tikinčiųjų jausmai, kuriuos ji esą įžeidė savo pareiškimu apie Bibliją.<br>AP nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Eldoradas Butrimas („Lietuvos rytas“)

Oct 16, 2015, 12:20 PM, atnaujinta Oct 9, 2017, 4:34 PM

Komplimentų atlikėjai jau pažėrė ne tik keli dienraščiai, bet ir garsus Lenkijos filosofas – profesorius Janas Hartmanas.

Mat dainininkė nepabūgo bylinėtis dėl teisės kritikuoti Bibliją Konstituciniame teisme, o pralaimėjusi kreipėsi pagalbos į Europos žmogaus teisių teismą.

Profesorius J.Hartmanas pareiškė, kad katalikiškoje šalyje bylinėtis su visagale Bažnyčia reikia didelės pilietinės drąsos, ir padėkojo merginai už indėlį kuriant demokratinę visuomenę.

Sprendimą padėkoti D.Rabczewskai J.Hartmanas paaiškino tuo, kad Dodos balsą jaunimas girdi dešimtis kartų geriau nei liberalių intelektualų. Todėl dainininkės kova esanti ypač svarbi.

Kaip įžūliai besikeikianti ir savo iškilias nuogybes vyrams skirtuose žurnaluose mėgstanti demonstruoti mergina tapo kovos už žodžio laisvę simboliu?

Interviu prišaukė problemų

Bažnyčios gynėjų nemalonę Doda užsitraukė dėl prieš trejus metus duoto interviu.

Paprašyta išsakyti savo požiūrį į religiją, dainininkė pareiškė, kad labiau tiki mokslininkų teiginiais nei Biblija, kurią parašė „vyno prisigėrę ir „žolės“ prisirūkę“ vyriškiai. Tokius žodžius iškart teismui apskundė du asmenys. Vienas jų buvo senatorius.

O teismas, vadovaudamasis Konstitucijos straipsniu dėl draudimo tyčiotis iš tikinčiųjų jausmų ir niekinti religinio garbinimo objektus, skyrė moteriai 5 tūkst. zlotų (1,18 tūkst. eurų) baudą.

Doda nenusileido. Ji apskundė nuosprendį tvirtindama, kad kitas Konstitucijos straipsnis, garantuojantis žodžio laisvę, leidžia jai – ateistei – laisvai išsakyti nuomonę apie Bibliją.

Užstojo įtakingas dienraštis

Byla keliavo iš vieno teismo į kitą, kol galutinį nuosprendį ginče buvo priverstas priimti Konstitucinis teismas.

D.Rabczewskos teiginius, kad Biblijos autoriai nėra žinomi, kad Bažnyčioje ir dabar yra geriamas vynas bei rūkomi smilkalai, o kunigai be jokios bausmės dergia ateistus, teisėjas Andrzejus Wrobelis atmetė.

Jis pareiškė, kad ateistai neturi religinių jausmų, tad minėtas Konstitucijos straipsnis gina vien tikinčiuosius, o Doda juos įžeidė.

Šį Konstitucinio teismo sprendimą, pagal kurį religiniai įsitikinimai, regis, svarbesni nei žodžio laisvė, negailestingai sukritikavo didžiausias šalies dienraštis „Gazeta Wyborcza“.

Leidinio nuomone, sprendimas ne tik uždės apynasrį menininkų kūrybai, bet ir apsunkins diskusijas apie Bažnyčios ir valstybės santykius.

„Bausmė Dodai lems menininkų savicenzūrą, o muziejai ir teatrai įtariau žiūrės į kūrėjus ateistus, bijodami, kad kils problemų“, – rašė „Gazeta Wyborcza“.

Menas po didinamuoju stiklu

Dienraštis priminė, kad pernai dėl radikalių katalikų protestų Poznanės teatro festivalio „Malta“ vadovai uždraudė rodyti spektaklį „Golgotos piknikas“ („Golgota Picnic“). Jame Kristus buvo vaizduojamas kaip AIDS sergantis benamis.

Byla buvo keliama ir vaikinams, Varšuvoje kryžių pastačiusiems iš alaus skardinių. O garsus bliuzo dainininkas Ryszardas Riedlas turbūt pasigailėjo į vieną dainą įtraukęs žodžius „įsivaizdavau, kad Dievo nėra“.

Teisme aiškinosi net Holivudo filmų „Da Vinčio kodas“ („The Da Vinci Code“) ir „Visuomenė prieš Larį Flintą“ („The People vs. Larry Flint“) platintojai – už tariamą ateizmo propagandą.

Ilgiausiai po teismus buvo tampoma Dorota Nieznalska. 2002 metais jos pristatytoje instaliacijoje ant kryžiaus buvo pritvirtintas dirbtinis penis, o šalia ekrane šmėžavo sporto salėje svarsčius kilnojantys vyrai.

D.Nieznalska taip kritikavo kūniškus malonumus aukštinančią visuomenę, tačiau katalikai jai ėmė netgi grasinti. Teismas menininkę išteisino tik po 9 metų bylinėjimosi.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.