Ką apie migrantų krizę mano didžiausią naštą nešančioje Vokietijoje gyvenantys mūsų tautiečiai? Kaip jie vertina pabėgėliams teikiamą Vokietijos paramą ir kaip vertina Lietuvos planus dalį jų priimti pas save? Apie tai lrytas.lt kalbėjosi su Berlyne gyvenančiu verslininku Viliumi Kiudeliu ir Berlyno lietuvių bendruomenės pirmininke Vilma Range.
Pasak V.Kiudelio, dalis žmonių Vokietijoje baiminasi dėl migrantų antplūdžio, nes dar nėra buvę taip, jog toks jų skaičius vienu metu užplūstų šalį. Prognozuojama, kad šiemet Vokietija priims apie milijoną migrantų.
„Tačiau, antra vertus, bent jau Berlyne tragiškai trūksta žmonių, kurie galėtų dirbti nekvalifikuotus darbus. Aš tai irgi jaučiu. Man reikia personalo, reikia valytojų, o žmonių visiškai nėra, nors algą siūlau net didesnę nei privalomas minimumas“, – sakė verslininkas.
Pasak jo, įstatymai numato 8,5 euro valandinį atlygį. Tačiau už tokius pinigus darbuotojų surasti yra labai sunku. Nekvalifikuotus darbus už minimalų ar šiek tiek didesnį atlyginimą sutinka dirbti tik kalbos nemokantys ar labai silpnai ją mokantys užsieniečiai. Vokiečiams tektų mokėti bent trigubai daugiau.
Dalis žmonių Vokietijoje, kaip tvirtina Berlyne įsitvirtinęs lietuvis verslininkas, migrantų bijo ir dėl galimo nusikalstamumo augimo: „Berlyne atsiranda nusikaltimų, kurių anksčiau niekada nebuvo. Pavyzdžiui, bandant atimti grandinėlę, kažkam netyčia gerklę perpjovė.“
Be to, visi kalba tik apie pabėgėlius iš Sirijos, nors migrantų minioje daugybė žmonių, su Sirija neturinčių nieko bendra. Girdėti istorijų ir apie atvykėlius, pardavinėjančius narkotikus. Šie žmonės bevardžiai ir gali būti agresyvūs, pasakojo V.Kiudelis.
„Tačiau yra ir daug pozityviai migrantų atžvilgiu nusiteikusių žmonių, kurie mano, jog teigiami niuansai gali persverti negatyvius. Vokietijoje gimstamumas labai menkas, labai mažai žmonių, visi bijo dėl savo būsimos pensijos. Jei čia atvyks daug žmonių, jie dirbs, mokės mokesčius, mokės socialinei sistemai“, – pasakojo vyras.
Migrantų labiau bijo rytų vokiečiai
Verslininkui V.Kiudeliui antrino ir Berlyno lietuvių bendruomenės pirmininkė V.Range. Ji taip pat sakė, kad visuomenės požiūris į migrantų krizę yra nevienareikšmiškas – vieni jos bijo, kiti migrantus palaiko.
„Per televiziją mačiau, kad buvo atliktas eksperimentas ir paaiškėjo, jog rytų vokiečiai mažiau toleruoja migrantus, o vakarų vokiečiai juos labiau palaiko. Nes rytiečiai, matyt, bijo, kad iš jų neatimtų darbo vietų. O vakarinė dalis visą laiką stipresnė buvo, juk tai ji priėmė rytų vokiečius pas save. Vakarinė dalis žino, ką reiškia priimti kitus žmones“, – sakė V.Range.
Jei norite skaityti apie tai, kaip migrantai kerta Vokietijos sieną, spauskite čia.
Jei norite skaityti apie tai, kur pirmiausia privalo apsilankyti visi į Vokietiją atvykę migrantai, spauskite čia.
Jei norite skaityti apie sirą, neįgaliojo vežimėlyje sugebėjusį pasiekti Vokietiją, spauskite čia.
Jei norite skaityti apie tai, kaip Vokietijoje migrantų reikmėms gali būti pritaikomas bet koks pastatas, spauskite čia.
Jei norite skaityti apie tai, kad migrantų kelias į rojų Europoje nėra vien rožėmis nuklotas, spauskite čia.
Moteris tvirtina, kad pusę metų gyveno Libane, tad šiek tiek pažįsta į Vokietiją plūstančių žmonių mentalitetą. Ir jos visai negąsdina. Tačiau kai kurie Vokietijoje gyvenantys lietuviai yra šios migracijos bangos bijo ir yra nusistatę prieš pabėgėlius.
„Tokių daug yra. Nors jie, matyt, pamiršo, kad ir patys čia atvažiavo geresnio gyvenimo ieškodami“, – samprotavo V.Range.
Nors jokios oficialios statistikos nėra, Berlyno lietuvių bendruomenės pirmininkė sakė mananti, kad migrantų labiau bijo nekvalifikuotą darbą dirbantys ir mažesnes pajamas gaunantys Vokietijos lietuviai.
Šeima pabėgėlius palaiko
V.Range ištekėjusi už vokiečio, augina du vaikus. Moteris sakė, kad šeimoje diskusijų dėl migrantų krizės nekyla. Vyras tik juokiasi iš kai kuriuos žmones apėmusios baimės ir vis klausia, ko bijoti. Kad į beveik 4 mln. gyventojų turintį miestą (2014 m. gruodžio duomenimis, Berlyne gyvena per 3,5 mln. žmonių. – Red.) atvažiuos keli tūkstančiai pabėgėlių?
„Dukrai 15 metų. Ji labai tuos žmones užjaučia, išgyvena, kad jie žudomi ir turi palikti savo šalį. O trečiokas sūnus... Nelabai jam tai aktualu. Nors vienas naujai atvykęs berniukas ir mokosi kartu“, – sakė moteris.
Berlyno pakraštyje, kur su šeima gyvena V.Range, stovi viešbutis. Kadangi daug klientų nebuvo, prieš metus jo savininkai su valdžios institucijomis pasirašė sutartį ir viešbutis virto laikinu pabėgėlių apgyvendinimo centru, jame apsigyveno apie pusę tūkstančio žmonių. Tąkart vietos gyventojai surengė kelias demonstracijas ir piketus, nukreiptus prieš pabėgėlių apgyvendinimą kaimynystėje.
„Visi baiminosi, kad prasidės prievartavimai, žudynės, muštynės, plėšimai. Aišku, nieko nebuvo. Pabėgėlių vaikai eina į mūsų mokyklas, integruojasi. Tie vaikai dabar jau gražiausiai kalba vokiškai. Buvo tarp kaimynų, močiučių paskalų, kad kažkur iš parduotuvės kažkas kažką pavogė. Bet tai tik paskalos, nieko oficialiai nebuvo patvirtinta“, – prisimena moteris.
„Bijoti nėra ko“
Dabar iš viešbučio pabėgėliai jau perkelti kitur, liko gyventi tik keliolika šeimų: „Dabar rodo per televiziją, kaip migrantai visur šiukšlina. Bet pas mus nieko tokio nebuvo. Jie ramiai nueidavo į parduotuvę, nusipirkdavo valgyti, grįždavo atgal į viešbutį. Paskui gavo dviračius. Tada dviračiais važinėdavo. Jokių problemų jie mums nekėlė.“
Paklausta, ką mano apie Lietuvos planus per porą metų priimti per tūkstantį pabėgėlių, V.Range sako, jog jai susidaro įspūdis, kad sprendimus priimantys politikai kol kas neturi aiškaus plano. O kai nėra aiškumo, paprastiems žmonėms atsiranda nerimas.
„Nors bijoti, manau, nėra ko. Jei mes tiek metų net Sovietų Sąjungoje išlaikėme savo kalbą ir kultūrą, tai negi iš tiesų mus tūkstantis pabėgėlių nutautins? Vokiečiai mažiau bijo, nors migrantų pas juos kur kas daugiau. Gal dėl to, kad vokiečiai tolerantiškesni...
Baimę skatina ir dar vienas dalykas. Kartais žiniasklaidoje, o dažniausiai „Facebook“, imama ir sudedama viskas, kas yra blogiausia. Tas vienas faktas plačiai pasklinda. O tada jau žmonės pradeda bijoti visko. Štai tokių dalykų reikėtų vengti“, – sakė Berlyno lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Daugiau lrytas.lt tekstų apie migrantų krizę rasite čia.
