Buvęs ambasadorius: klystame tikėdami V.Putino genialumu

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir toliau stebina. Rusijos kariuomenės įsitraukimas į konfliktą Sirijoje ir šios šalies prezidento Basharo al-Assado vizitas Maskvoje šią savaitę buvo visiškai netikėti.

Anot M.McFaulo, dabar V.Putinas užsiima ne puolimu, o gynyba ir bando ištaisyti savo klaidas.<br>„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
Anot M.McFaulo, dabar V.Putinas užsiima ne puolimu, o gynyba ir bando ištaisyti savo klaidas.<br>„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Oct 23, 2015, 8:58 PM, atnaujinta Oct 8, 2017, 5:16 AM

Dar praėjusiais metais pradėta agresija Ukrainoje paskatino pasaulį choru skelbti, kad V.Putinas yra strategijos genijus – gali greitai nuspręsti, imtis iniciatyvos ir susikurti progą, kol Vakarai Sirijoje blaškosi.

Buvusio JAV ambasadoriaus Maskvoje Michaelo McFaulo įsitikinimu, tai visiškai neatitinka tikrovės.

Diplomatas savo komentare „The New York Times“ tikino, kad kur kas stipresnė Rusijos pozicija buvo prieš penkerius metus.

Anot M.McFaulo, dabar V.Putinas užsiima ne puolimu, o gynyba ir bando ištaisyti klaidas, kurias padarė remdamasis pasenusia tarptautinės politikos teorija.

Geriau buvo prieš penkmetį

Prieš penkerius metus Rusija buvo kur kas geresnėje situacijoje negu dabar.

2010 metais Kremlius į Ukrainos prezidento postą sėkmingai pasodino savo sąjungininką Viktorą Janukovyčių. O kitos posovietinės šalys buvo sėkmingai viliojamos Eurazijos ekonominės sąjungos idėja.

Pagerėjo ir santykiai su Vakarais. Prezidentas Dmitrijus Medvedevas netgi dalyvavo 2010-ųjų NATO susitikime Lisabonoje ir suokė apie „strateginę partnerystę“, kuri padėtų „pamiršti sudėtingą mūsų santykių periodą“.

Pagrindinė šio susitikimo tema buvo ne NATO plėtra, o bendradarbiavimas dėl raketinės gynybos.

Tiek amerikiečiai, tiek rusai taip pat pastebėjo šį poslinkį. Prieš penkerius metus du trečdaliai Rusijos piliečių JAV vertino teigiamai. Panašus skaičius amerikiečių Rusiją laikė partnere.

Gerėjo ir ekonomikos situacija. Rusija vaidino esminį vaidmenį užtikrinant naujas sankcijas.

„Tokiu būdu šalis pademonstravo drąsą ir lyderystę tarptautinėje erdvėje, net ir sugriaudama santykius su vienu svarbiausių savo partnerių“, – pastebi M.McFaulas.

Daugiau prarado, nei išlošė

Tačiau galima sakyti, kad 2011 metais tam pradėjo trukdyti paprasti žmonės. Dėl skirtingų priežasčių arabų šalių, Ukrainos ir Rusijos visuomenės sukilo prieš savo lyderius.

Anot M.McFaulo, D.Medvedevas iš pradžių netgi palaikė Arabų pavasario dalyvius, tačiau viskas pasikeitė į prezidento postą grįžus V.Putinui.

Naujojo prezidento manymu, už šių protestų slėpėsi JAV ranka, tad vienintelis atsakas į neramumus Sirijoje, Egipte, Rusijoje ar Ukrainoje – spaudimas ir jėga.

„Po inauguracijos V.Putinas atsisuko prieš demonstrantus, juos pavadindamas išdavikais. Tačiau jo trumpalaikės pergalės ilguoju periodu atsiėjo brangiai. V.Putino paranoja dėl nepriklausomų politinių veikėjų suvaržė verslo interesus už jo oligarchų grupuotės ribų. Ekonominė reforma strigo, investicijos sumenko, daugėjo nacionalizuojamų įmonių“, – prisiminė buvęs ambasadorius Maskvoje.

Prastėjo ir prezidento reitingai – pirmuosius dvejus valdymo metus teigiamai V.Putiną vertino tik 60 proc. rusų. Tik invazija į Ukrainą padėjo jo vertinimą pakelti į neregėtas aukštumas.

Tiesa, dėl veiksmų Kryme ir Rytų Ukrainoje Vakarų skirtos sankcijos ir krintančios naftos kainos padarė savo. Rusijos ekonomika per 2014 metus nuo 2 trilijonų susitraukė iki 1,2 trilijono.

Vienu metu tikslą praradęs NATO ir vėl susivienijo prieš Rusiją.

Nenuostabu, kad V.Putinui norėtųsi apleisti savo Rytų Ukrainos projektą. Prorusiški separatistai Luhanske ir Donbase nėra visuotinai palaikomi ir negali veikti kaip efektyvi vietos valdžia.

O konfliktas užtikrino, kad Ukraina niekada neprisidės prie Eurazijos sąjungos ir nerems Rusijos.

Galiausiai žlugs

M.McFaulas tikina, kad V.Putino politika, nukreipta į Siriją, taip pat pasmerkta žlugti.

Nors Rusija pakartotinai blokavo visas Jungtinių Tautų rezoliucijas prieš Sirijos vyriausybę, tiekė Damaskui ginklus ir paskatino B.al-Assado šalininkus ateiti režimui į pagalbą, V.Putino pastangos jo nesustiprino.

Po ketverius metus trunkančio pilietinio karo B.al-Assado pajėgos valdo mažiau teritorijos ir susiduria su dar baugesniais priešais.

Štai dėl ko V.Putinas ir turėjo įsitraukti į konfliktą savo aviacija ir sausumos pajėgomis – tam, kad apsaugotų autokratinį sąjungininką nuo pralaimėjimo.

Nors kol kas Rusijos oro antskrydžiai sustiprino Sirijos kariuomenės pozicijas, jiems nepavyks sugrąžinti B.al-Assado valdžios visame regione.

„V.Putinas sugeba pateikti trumpalaikius taktinius atsakymus susidūręs su nesėkmėmis, tačiau ilgalaikės strategijos sukurti nemoka. Netgi ir be atsako iš Vakarų V.Putino nuotykiai užsienyje galiausiai žlugs, ypač tokiu metu, kai ekonominės problemos namie didėja“, – pabrėžė M.McFaulas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.