Pasak jo, JAV vadovaujamas 28 šalių Aljansas taip pat turėtų
skirti daugiau dėmesio rytinių valstybių, kurias anksčiau
kontroliavo Maskva ir kurias labai neramina Rusijos intervencija
Ukrainoje, nuraminimui.
Augant įtampai santykiuose su Vakarais, Rusija stiprina karines
pajėgas savo vakarinėje srityje, Karaliaučiaus krašte, tuo
sukeldama Baltijos valstybių nerimą.
Palaikydama ilgametį savo sąjungininką prezidentą Basharą al
Assadą Maskva yra dislokavusi karinių laivų ir
lėktuvų ir Sirijoje.
J.Stoltenbergas perspėjo, kad Rusija įgauna galimybę ir
pozicijas, leidžiančias jai kontroliuoti strateginius taškus,
todėl NATO privalo užtikrinti savo galimybę vykdyti misijas taip
pasikeitusioje aplinkoje.
„Tai yra karinių pajėgų telkimas, kuris suteikia Rusijai tai,
ką daugelis ekspertų vadina Teritorinės prieigos neleidimo (A2/AD)
priemonėmis“, – sakė jis žurnalistams į pietus nuo Lisabonos
esančioje karinio laivyno bazėje.
Vadinamąsias A2/AD (angl. „Anti-access/Area denial“)
priemones sudaro „žemė-oras“ raketų baterijos, kurios turi
neleisti priešo oro pajėgoms veikti tam tikroje zonoje, taip pat jos
gali apimti ir prieštankinius ginklus ar raketas priešo laivų
naikinimui.
„Turime užtikrinti, kad galėtume įveikti šias priemones, kad
galėtumėme, prireikus, stiprinti ir dislokuoti savo pajėgas“, –
sakė aljanso vadovas, stebėjęs NATO karių dalyvavimą pratybose
„Trident Juncture“, kurios yra didžiausios nuo 2002 metų.
„Dabar mūsų darbotvarkės klausimas yra, kaip įveikti, kaip
elgtis su padidėjusiu Rusijos A2/AD pajėgumu Baltijos, Juodojoje ir
Viduržemio jūrose“, – sakė jis.
SUSTIPRINTAS BUVIMAS
J.Stoltenbergas tokias pastabas pareiškė paprašytas atsakyti,
ką dar turėtų padaryti NATO, kad būtų nuramintos rytinės aljanso
narės, besijaučiančios neužtikrintai dėl savo ateities vis labiau
agresyvėjančios Rusijos akivaizdoje.
Jos norėtų, kad NATO padarytų daugiau, ir siūlo aljansui
steigti nuolatines bazes jų žemėse.
Anksčiau NATO yra atmetusi tokią galimybę, nes baiminosi, kad
gali nutrūkti sutartys su Rusija, kuriai labai nepatinka NATO bazių
steigimas jos pašonėje.
Tačiau šį ketvirtadienį J.Stoltenbergas nurodė, kad nėra
didelio skirtumo tarp nuolatinio ir laikino buvimo, kai NATO pajėgos,
karo laivai ir lėktuvai rotacine tvarka dislokuojami šiame regione
po Ukrainoje kilusios krizės.
NATO jau įsteigė priešakines vadavietes Lietuvoje, Latvijoje,
Estijoje,Vengrijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje, perkėlė čia
atitinkamos įrangos, kad naujosios greito reagavimo pajėgos galėtų
šiame regione čia veikti kilus bet kuriai krizei.
„Mes jau sustiprinome savo buvimą ir svarstome klausimą, ar
nereikėtų jį dar labiau sustiprinti“, – pasakė
J.Stoltenbergas, pridurdamas, kad šis klausimas bus kito NATO šalių
vadovų susitikimo 2016-ųjų liepą Varšuvoje dienotvarkėje.
Įgelti Rusijos intervencijos Ukrainoje, NATO lyderiai pernai
sutarė pakreipti priešinga kryptimi gynybos išlaidas – užuot
apkarpius jas, skirti daugiau jų greitojo reagavimo pajėgoms
atnaujinti, padvigubinus iki maždaug 40 tūkstančių karių.
Taip pat patvirtinta kurti mažesnį vadinamųjų itin greito
reagavimo pajėgų (VJTF) darinį, kurį į reikalingą regioną
būtų galima permesti per 48 valandas.
Didžiausiose nuo 2002 metų pratybose NATO pratybose „Trident
Juncture“ (Trišakė jungtis) penkias savaites Italijoje, Ispanijoje
ir Portugalijoje operacijas sausumoje, jūroje ir ore vykdo daugiau
nei 36 tūkst. karių iš daugiau nei 30 NATO ir partnerių šalių.